Ir nors dokumentiniame filme „Pravieniškių mafija“ apie patirtą pragarą kalbėjęs buvęs kalinys pareigūnams nurodė tris kartu su juo įkalinimo įstaigoje bausmę atlikusius ir prieš jį daugybę kartų seksualinę prievartą naudojusius nuteistuosius, Kauno prokurorai nusprendė jų atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes „nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų“.
Skandalinga ne tik tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesugebėjo surinkti kaltę pagrindžiančių duomenų, bet ir oficialiame nutarime nurodytos jų padarytos išvados – nors medikų dokumentuose buvo parašyta, jog buvusiam nuteistajam į išeinamąją angą buvo sugrūsti medvaržčiai, prokurorai suabejojo, ar praėjus daug metų po įvykių Pravieniškėse atlikus nukentėjusiojo apžiūrą ir suradus po sužalojimų likusius randus, nukentėjusysis pats tyčia savęs nežalojo.
„Išlieka prielaida apie padarytą nusikaltimą, todėl ikiteisminis tyrimas tęsiamas prieš nenustatytus asmenis“, – nurodė ikiteisminiam tyrimui dėl skandalingų įvykių Pravieniškėse vadovaujanti Kauno prokurorė Jolanta Laurinavičiūtė.
Tai jau antras kartas, kai Kauno apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl prieš Joną panaudotos seksualinės prievartos. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar buvusiam nuteistajam pagalbos ranką ištiesęs Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) prokurorės nutarimą apskundė aukštesniajam prokurorui – Kauno apylinkės prokuratūros 6-ajam skyriui vadovaujančiai Raimondai Jačiauskienei. Pirmą kartą nutraukto tyrimo duomenis įvertinusi prokurorė buvo konstatavusi, kad Pravieniškėse dirbančių pareigūnų apklausos buvo neinformatyvios, jų metu net nebuvo aiškintasi svarbių aplinkybių.
„Be jokios abejonės viena iš šio ikiteisminio tyrimo ypatybių yra ta, kad didžioji dalis potencialių, nusikalstamas veikas galėjusių stebėti asmenų, yra bausmę atliekantys asmenys, tiek dėl subkultūrinių priežasčių, tiek dėl to, kad dalis iš jų vis dar atlieka bausmę minėtoje įstaigoje ir duoti parodymus dėl nusikalstamų veikų jiems yra pavojinga, jie nėra linkę bendradarbiauti su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais“, – skunde nurodė Jonui atstovaujantis KOPŽI advokatas.
Kad nukentėjusysis įkalinimo įstaigoje buvo prievartaujamas, patvirtino girdėjęs ne vienas nuteistasis, tačiau pareigūnai atkerta – girdėjo, bet nematė. O tai – ne įrodymas. Bet kad įrodymų net nepasistengta pabandyti surasti, bylos duomenys taip pat atskleidžia: kad nukentėjusiajam buvo sugrūsti medvaržčiai, patvirtino gydytojų duomenys, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę tyrėjai net nepabandė išsiaiškinti, o kas gi ir kur juos ištraukė.
Anot nukentėjusiojo atstovų, byloje yra duomenų, kad sužalotas kalinys turėjo būti išvežtas į ligoninę, bet ar buvo išvežtas ir gydomas, tokių duomenų nėra ir nepabandyta pasidomėti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kuri taip pat yra Pravieniškėse.
Nors ikiteisminį tyrimą kontroliavo Kauno prokurorė J. Laurinavičiūtė, tačiau jį atliko Pravieniškėse dirbantys Kriminalinės žvalgybos pareigūnai, tad, ko gero, nieko keisto, kad jie net nepabandė apklausti tą naktį, kai nukentėjusiajam buvo sugrūsti medvaržčiai, dirbusių pareigūnų. O juk tokie įvykiai, anot kai kurių liudytojų, visuomet buvo aptariami pataisos namuose vykstančiuose pasitarimuose.
Tačiau, neįtikėtina, tyrėjai nustatė, kad visi – tiek esami, tiek buvę Pravieniškių pataisos namų pareigūnai, nuo budėtojų iki vidaus tyrimų skyriaus pareigūnų – nieko niekada nėra girdėję apie Jono atžvilgiu vykdytą seksualinę prievartą. Ir nesvarbu, ką šis kalba. Arba – ką kalba tie, kuriems nukentėjusysis skundėsi dėl patiriamos prievartos. Net gydytojo, kuris žinojo apie kalinio problemas, liudijimas nėra toks svarbus.
Juk, anot prokurorės, nukentėjusysis nebuvo nuoseklus, kai per apklausas kalbėjo apie 2007-2016 m. įvykius Pravieniškėse. Ir visiškai nesvarbu, kad tų įvykių yra buvę kelios dešimtys, – juk nieko neįtikėtino, jog tam tikros įvykių aplinkybės yra prisimenamos netiksliai. Ir kai apie kiekvieną prievartavimo atvejį reikia pasakoti itin smulkiai, su mažiausiomis detalėmis.
„Dėl esminių, labiausiai prisimenamų įvykių, nukentėjusysis yra davęs nuoseklius, ne kartą pakartotus parodymus“, – teigė KOPŽI pasamdytas advokatas.
Bet ir vyriausioji prokurorė R. Jačiauskienė nutarė, kad pagrįstai buvo nutrauktas tyrimas tiems asmenims, kurie, anot Jono, prieš jį daugybę kartų panaudojo seksualinę prievartą. Nes juk tai neįrodyta.
Tikėjosi teisingumo, o gavo...
KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė neslėpė, kad ją nuvylė prokurorų padarytos išvados, jas būtinai apskųs teismui, bei pridūrė, jog kalinčiųjų gyvenimas yra persmelktas seksualinės prievartos tema – apie tai nuolat kalbama, grasinama, to visą laiką bijoma. Įkalinimo įstaigoje išprievartautas gali būti bet kas, tai yra užtikrintai veikiantis dominavimo ir kontrolės įrankis.
„Ko tikėjosi šis nukentėjusysis, prabildamas apie ilgametes patyčias, prievartą įkalinimo įstaigoje? Ir ką reiškė liudyti apie „po laiptais, sandėliuke, tualete, dušuose, laiptų aikštelėse mane oraliniu ir analiniu būdu prievartaudavo keliese“?
Teisingumo. Tačiau teisėsaugos atstovai, dirbantys toje pačioje įstaigoje, kurioje buvęs nuteistasis teigia patyręs metų metais persekiojimą, seksualinį priekabiavimą, prievartavimus, fiksuoja įvardintų įtariamųjų ir visų lygių viršininkų parodymus – „nieko nebuvo, riksmų, pagalbos šauksmų negirdėjome, pats žmogus vėliau viską paneigdavo, matosi, konfliktiškas jo charakteris...“ Gal tokius tyrimus profesionaliau atliktų pareigūnai, tiesiogiai nepavaldūs kalėjimų sistemos vadovybei?“
Ir, anot jos, jeigu to nebus padaryta, apie tokias baisias istorijas, kokios nutiko Pravieniškėse, girdėsime dar ne kartą: „Jaučiau didelę gėdą ir pažeminimą dėl to, kas man nutiko kalėjime. Ilgainiui supratau, jog tai ne mano, o mano šalies gėda“ – rašė garsus žmogaus teisių aktyvistas Tom Cahill, pilietinių protestų metu 7-me dešimtmetyje nuteistas kalėti ir vos likęs gyvas po grupinio išprievartavimo ir kankinimų viename iš Teksaso kalėjimų.“
Niekas nieko nematė. Ar tikrai?
Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio prievartavimo policijoje buvo pradėtas dar 2019 m. vasarį, kai KOPŽI darbuotojų paragintas buvęs nuteistasis Jonas nutarė nebetylėti. Kadangi nusikaltimai padaryti įkalinimo įstaigoje, policija medžiagą persiuntė į Kaišiadorių prokuratūrą – tą pačią, kurios prokurorai daugybę metų net nepastebėdavo, kokį pragarą pataisos namuose patiria su nusikalstamomis grupuotėmis nesusiję ir pirmą kartą už grotų patekę kaliniai. Tiems patiems Kaišiadorių prokurorams, kurie net neprieštaraudavo, jog nusikaltimus „zonoje“ darančius, tačiau dokumentuose labai pavyzdingus „Pravieniškių mafijos“ šulus teisėjai anksčiau laiko išleistų į laisvę.
Šio ikiteisminio tyrimo metu buvęs nuteistasis Jonas pasakojo tai, ką Pravieniškių pareigūnai žinojo daugybę metų, – vos patekęs į pataisos namus jis taip pat sulaukė reikalavimo sumokėti už gyvenimą, nes kitaip buvo grasinama pažeminti iki žemiausios nuteistųjų kastos.
Kadangi Jonas pinigų neturėjo, kaliniai prieš jį naudojo ne tik fizinį smurtą, bet ir seksualinę prievartą. Ir tai tęsėsi daugiau kaip 9 metus – visą tą laiką, kai nuteistasis atliko jam teismo skirtą bausmę. Per apklausą Jonas nurodė tris asmenis, kurie jį prievartaudavo ir grasindavo, jog jį suluošins ir padarys neįgalų, jeigu tik šis kam nors pasiskųs.
Taip pat nurodė ir pareigūnus, kurie tai žinojo ir kurių pagalbos ne kartą prašė, o kai šie nesureagavo, net į Kalėjimų departamentą laišką parašė maldaudamas perkelti kalėti į kitą įkalinimo vietą – net sutiko kalėti pačiomis griežčiausiomis kalėjimo sąlygomis. Tačiau departamento vadovybė nurodė, kad toks prašymas gali būti tenkinamas tik „išimtiniais atvejais“, o šis atvejis tikrai ne toks, ir Jonui vėl pasiūlė kreiptis į tuos pačius jo saugumo užtikrinti negalinčius ir nieko nematančius Pravieniškių pareigūnus.
Ikiteisminio tyrimo metu Pravieniškių tyrėjai apklausė nuteistuosius, kurie tuo metu kalėjo su Jonu, taip pat pareigūnus, kurie buvo atsakingi už kalinių priežiūrą, tačiau nė vienas nepatvirtino, jog būtų žinojęs, kad nukentėjusiuoju pripažintas Jonas būtų buvęs seksualiai išnaudojamas. O kai kurie jų net savo apklausos protokoluose primygtinai pabrėždavo, kad Jono niekas neskriaudė, nors taip pat nurodydavo, jog nieko apie tai, kad šis patyrė prievartą, nežinojo.
„Manau, kad jis tai man pasakojo tikėdamasis, jog jam padėsiu ir kartu nueisiu pas pareigūnus, bet aš juo nepatikėjau – juk tas kalinys kalėjo bachūrų būryje ir ten tokie dalykai kaip vyro santykiavimas su vyru yra neįmanomi“, – sakė tuo metu įtariamuoju patrauktas vyras.
Šis įtariamasis kategoriškai neigė, jog kalinį ne tik prievartavo, bet ir jam į išeinamąją angą sugrūdo medvaržčių – esą tai šis padarė pats, nes norėjo, jog iš Pravieniškių būtų pervežtas į Lukiškes.
Kitas įtariamasis irgi kategoriškai kratėsi įtarimų, o jo sesuo, sužinojusi apie broliui mestus kaltinimus, ėmė Jonui rašyti žinutes ir prašė atleisti, net finansinę paramą pasiūlė, bet už tai prašė pasirašyti susitaikymo protokolą. Jo taip ir nepasirašė – brolis įtikino, jog yra nekaltas.
Trečias įtariamasis Pravieniškių pataisos namuose buvo įkalintas dėl prieš mažametį panaudotos seksualinės prievartos. Vienai politinei partijai priklausęs vyras aiškino, kad išvis nieko negali pasakyti, nes su nukentėjusiuoju pataisos namuose beveik nebendravo.
Prokurorai tikėjo šiais buvusių įtariamųjų liudijimais – juk jie nuosekliai visą laiką kartojo, kad nukentėjusiojo neprievartavo. O štai Jonas atsisakė dalyvauti akistatoje su įtarimų sulaukusiais vyrais. Ir net nesvarbu, kad nusikaltimo aukoms tokią galimybę numato įstatymai, be to, retas nukentėjusiųjų išdrįsta akis į akį susitikti su savo skriaudiku ir kalbėtis apie bene baisiausius gyvenimo nutikimus.
Bet kad Jono teiginiai apie patirtą prievartą yra ne iš piršto laužti, vis dėlto kai kurie nuteistieji patvirtino – esą pataisos namuose sklido kalbos, kad kalinys yra prievartaujamas.
Tuo metu buvusio kalinio ligos istoriją apžiūrėję pareigūnai surado įrašų, kurie patvirtina, kad įvykių Pravieniškėse išties būta.
„Skriaudžiamas kitų kalinių, buvo prievartaujamas sekmadienį, nenori daug pasakoti, nes bijo pasekmių“, – viename ligos įraše nurodė tuo metu Pravieniškėse dirbęs gydytojas Benjaminas Saveras.
Gydytojas taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo būklė yra bloga, – kalbėdamas jis dreba, yra apimtas gilios depresijos ir net bijo paaiškinti, kas nutiko.
Per apklausą B. Saveras atskleidė dar baisesnę realybę – nors ir prisipažino, kad pamena Joną, tačiau jo nusiskundimus pasiūlė perskaityti ligos istorijoje. O ši, kaip paaiškėjo, net nėra sunumeruota – jeigu nori, gali išimti bet kurį puslapį, ir niekas nepastebės.
„Man sunku papasakoti, nes praėjo daug laiko, įvairių atvejų yra daug, nuteistųjų su panašiomis problemomis taip pat yra labai daug“, – sakė B. Saveras.
Kodėl auka turi surasti įrodymus?
2016 m. lapkritį į laisvę išėjęs Jonas ne kartą buvo apžiūrėtas gydytojų, kurie konstatavo, kad gyvenimas pataisos namuose jį labai paveikė, o „dėl subjektyviai suvokiamos grėsmės savo sveikatai bei gyvybei jis pasirinko poziciją šiems veiksmams nesipriešinti“.
„Naudotas seksualinis smurtas paveikė nukentėjusio sveikatą“, – nurodė ekspertai.
Jie taip pat pabrėžė, kad dėl įvykių Pravieniškėse nukentėjusiajam yra diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, o polinkis fantazuoti jam nenustatytas.
Pasak K. Mišinienės, nusikaltimo aukoms labai sunku prabilti apie patirtą prievartą, nes jie sulaukia ne tik priešiškumo, bet ir fizinių bausmių – taip buvo ir su Jonu, kai šis tik viešai prabilo apie pragarą Pravieniškėse, o pareigūnai net nenorėjo šio atvejo tirti ir liepė jam pačiam susirasti skriaudikus. Bet net tada, kai skriaudikus surado ir apkaltino dėl smurto, po pusės metų paaiškėjo, jog šie – nekalti, nes iš tikrųjų smurtavo kiti asmenys. O kas jie tokie, taip ir nesugebėjo nustatyti.