Kaunietė Kristina su ketverių metų dukra Jore ligoninėje – jau antrą kartą šiais metais. Dar lapkritį angina susirgusiai mergaitei nepadėjo net šeimos gydytojo išrašyti antibiotikai.
„Aukšta temperatūra pagrinde, kuri labai sunkiai nusimuša ir labai trumpam nusimuša. O daugiau – sloga ir užgulusi nosis“, – LNK pasakojo segančios mergaitės mama Kristina.
Panašiomis ligomis kaip keturmetė Jorė sergančiųjų Kauno ligoninėje – daug. Anksčiau per parą pacientų atvykdavo apie 20, dabar tenka priimti ir virš 50. vis daugiau atsiduria ir reanimacijoje.
„Yra sunkiai sergančiųjų, su deguonies poreikiu, sunkesnių net kvėpavimo ligų susirgimų turime, vėjaraupių irgi pakankamai sunkių“, – apie situaciją LNK kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės vaikų priėmimo, skubios pagalbos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius.
Pastarosiomis savaitėmis sergamumas gripu suintensyvėjęs ir Šiauliuose. Kasdienį į ligoninę paguldoma maždaug 10 žmonių.
„Tikrai stebimas padidėjimas ir viršutinių kvėpavimo takų ligų, gripo. Į skubios pagalbos skyrių taip pat daug vaikų yra atvažiuoja. Tiek ir skyriai yra pilni, būna net tokių dienų, kai jau visai nebeturime vietų, kur guldyti“, – LNK teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų ligų profilio koordinatorė Margarita Valūnienė.
Klaipėdos ligoninės gydytojai pastebi, kad auga ne tik gripo, bet ir žarnyno virusinių infekcijų skaičiai. Tad prašo pacientų ir jų tėvų kantrybės – priėmime gali tekti palaukti ir 6 valandas.
„Reikia apsiginkluoti kantrybe, pasiimti sau ir vaikui užkandžių, gėrimų, žaislų, knygelių, kad būtų kiek įmanoma komfortiškiau laukti“, – LNK žinioms sakė Klaipėdos vaikų ligoninės vaikų ligų gydytoja Evelina Bielskienė.
Štai tėtis Ovidijus LNK teigė, jog laukė maždaug tris valandas, kol gavo palatą.
„Reikia žmonių supratingumo. Visi vaikai serga, visiems reikia, nebus greitai. Visi su skirtingomis ligomis“, – teigė mama Viktorija.
Epidemiologams didžiausią nerimą kelia vaikai, mat šiemet jų sergamumas gripu išaugo iki 70 procentų, o pernai siekė vos 6 procentus.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė aiškina, kad taip yra dėl to, kad pandemijos metais sergančiųjų gripu buvo labai mažai ir vaikai tiesiog neįgavo imuniteto.
„Tačiau savaitės bėgyje vaikai perserga ir toliau gali tęsti ir ugdymą, ir įprastą gyvenimą“, – kalbėjo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstovė Greta Gargasienė.
Gydytojai vienbalsiai tvirtina, kad tokios susirgimų bangos tikėtis reikėjo. Esą sušvelnėjus koronaviruso pandemijai, pasibaigus izoliacijai ir panaikinus privalomą kaukių nešiojimą, grįžta ir kitos ligos.
„Mūsų vaikų imuninė sistema, kadangi jie buvo izoliuoti ilgą laiką, jau atprato nuo sukėlėjų. Ir dabar viskas atsirito jau didžiąją banga. Visi užsikrečia ir serga – šeimomis serga“, – kalbėjo LSMU Kauno ligoninės vaikų priėmimo, skubios pagalbos skyriaus vedėjas D. Varaškevičius.
Jau šešiose šalies savivaldybėse gripų, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID–19 sergančiųjų asmenų skaičius artėja prie 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Tačiau nei viena savivaldybė skelbti epidemijos neskuba.
„Vien skaičiai nieko nepasako. Yra vertinami ir visi kiti kriterijai: hospitalizacijų kiekis, lovų užimtumas intensyvioje terapijoje, situacija ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose“, – teigė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstovė G. Gargasienė.
Gydytojai mažųjų pacientų tėvus ragina pirmiausia kreiptis į šeimos gydytojus ir be būtinybės į ligonines nevažiuoti.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: