Jokių signalų apie problemas nebuvo
Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės teigimu, įvykis, kada mirė tėvo per langą išmestas penkių mėnesių kūdikis, – labai skaudus ir, neabejotinai, keliantis daugybę klausimų visuomenėje.
„Turbūt kiekvienas jaučiame didžiulį skausmą, atsakomybę ir keliame klausimą, ar buvo galima to išvengti. Man labai sunku pasakyti. Mes vertiname visą veikiantį algoritmą. Tiek ministrė, tiek Klaipėdos meras pavedė sudaryti darbo grupes, kuriose mes esame ir dalyvaujame, peržiūrime viską kartu, nes vaiko teisių tarnyba yra tik viena iš dalyvių sistemos. Paslaugų tiekėjai – savivaldybės, todėl labai svarbu visoms pusėms kartu susėsti, įvertinti, persižiūrėti ir paklausti, ar buvo galima padaryti geriau, daugiau“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, visus tokius ir panašius skaudžius atvejus sieja vienas bendras dalykas.
„Tiek Matuko atvejį, tiek šį, tiek kitus, kurie skaudesni vaikams, kalbant apie smurtą, sieja tėvų priklausomybės. Tiek Matuko, tiek šiuo atveju, mano pirminiais duomenimis, buvo vartoti narkotikai, ir ne vienos rūšies. Ką tai suponuoja? Tai suponuoja agresyvų, neprognozuojamą, destruktyvų elgesį, ypač vaiko atžvilgiu. Ar visada galima apsaugoti? Tiek mes, gaudami pranešimus, reaguojame, tiek socialiniai darbuotojai, kurie lankosi, tikiu, kad stebi, žiūri, stengiasi pastebėti, bet ne visada pavyksta atpažinti, kada naudojamos psichotropinės medžiagos. Kitas dalykas – ne visada pavyksta žmogų įkalbėti gydytis ir priimti pagalbą“, – teigė I. Skuodienė.
Pasak Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovės, tokiose situacijose, siekiant išvengti skaudžių pasekmių, labai svarbu stebėti visą socialinę aplinką.
„Yra ne tik kaimynai, bet ir mokyklos, ir darželiai, ir gydytojai – visi, visa socialinė aplinka, kuri supa. Net ir tie patys artimieji, giminaičiai“, – teigė ji.
Anot I. Skuodienės, šiuo konkrečiu atveju jokių signalų apie problemas šeimoje iš aplinkos nebuvo.
„Galiu pasakyti, kad paskutinius metus mes negavome jokios papildomos informacijos apie smurtą, vaikų nepriežiūrą iš kaimynų, socialinių darbuotojų, atvejų vadybos ar policijos. Informacijos tokios paskutinius metus nebuvo ir signalų nebuvo. Kalbant apie tai, ką socialiniai darbuotojai įžvelgė lankydamiesi Klaipėdos socialinių paslaugų centre, – mes tikrai žiūrime dokumentus, kalbame ir tuoj susitiksime posėdyje aptarti“, – aiškino ji.
Ar pripratome prie žiaurių tragedijų?
Tuo, kad ši situacija primena 2017 metais daug skausmo ir liūdesio sukėlusią Matuko tragediją, neabejojo ir Seimo narys Linas Kukuraitis, tačiau, anot pašnekovo, čia galima įžvelgti ir tam tikrų žymių skirtumų.
„Tikrai liūdna dėl pačios tragedijos, bet šiek tiek liūdna ir dėl kito dalyko. Man atrodo, kad visuomenė reaguoja kažkaip kitaip. Tada visuomenė lyg buvo labiau sukrėsta – ir žvakutės prie Seimo, ir kiti dalykai, buvo sutelkta reakcija, kad reikia pokyčių, o dabar, atrodo, mes priprantame. Yra tas gedėjimo jausmas, bet lyg priprantame“, – svarstė jis.
Anot L. Kukuraičio, šiuo atveju jam kyla tam tikrų baimių.
„Mano baimė tokia, kad arba mes atbukome, arba tiesiog per daug tokių baisių dirgiklių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kad streso ir nerimo yra per daug, ir mes nebegalime koncentruotis į vieną konkretų atvejį, kas nutiko 2017 metais. Man atrodo, tai buvo didžiulis proveržis tiek visuomenėje, tiek vaiko teisių srityje, tiek vaikų apsaugos srityje, tiek kalbant apie sistemos pokyčius“, – teigė Seimo narys.
Pasak jo, negalima manyti, kad tai, ką matome, yra dėl to, jog visi reikalingi pokyčiai jau yra padaryti.
„Tikrai ne viskas padaryta. Yra bent kelios sritys, kur reikalingi pokyčiai. Man gaila, kad nepasirodo tokių politinių lyderysčių, jog kas nors imtų ir darytų tuos pokyčius“, – teigė L. Kukuraitis.
Jis išsakė ir konkrečius dalykus, kurių, jo akimis, reikėtų ir vertėtų imtis.
„Jeigu Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra centralizuota ir veikia visoje Lietuvoje vienodai, tai už socialinės pagalbos, kuri irgi yra reglamentuota, sistemą atsakingos savivaldybės, o ten jau gali būti visaip. Vadinasi, vienos savivaldybės daugiau, aktyviau, intensyviau dirba, o kitos mažiau. Ką reikėtų padaryti? Aišku, iš savivaldybių nepaimsi socialinės pagalbos funkcijos, nes tai visiškai savarankiškas dalykas ir jos gali geriausiai ją atlikti, nes yra arčiausiai žmonių, bet ką būtina padaryti, tai reikia tokios nacionalinės institucijos, kuri vertintų ir galėtų diegti tam tikrus standartus savivaldybėse. Dabar mes to neturime ir daug kas palikta aprašams, kuriuos savivaldybės vykdo arba nevykdo“, – teigė L. Kukuraitis.
Anot jo, be to, kad nėra aiškių veikimo rėmų, egzistuoja ir dar viena problema.
„Tie socialiniai darbuotojai, kurie dirba savivaldybėse, neretais atvejais būna palikti vieni. Šioje situacijoje buvo ir narkotikų, ir su psichine sveikata susijusių dalykų, greičiausiai, nes iš to, kas skamba viešumoje, tai tas žmogus su psichine sveikata turėjo problemų ir buvo teistas už sunkius nusikaltimus, už nužudymą. Tai reiškia, kad dar yra bent dvi sistemos, tai yra sveikatos ir bausmių vykdymo sistema, kurios turi dirbti ir nudirbti savo darbą, jog tas žmogus geriausiai, kaip tik įmanoma, integruotųsi visuomenėje“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, jeigu visos institucijos tinkamai nedirba savo darbo, socialiniai darbuotojai negali kovoti su situacija „plikomis rankomis“.
„Čia labai svarbus politikų vaidmuo. Tarpusavyje reikia taip sąveikauti, kad socialinis darbuotojas turėtų visą galią suvaldyti riziką“, – teigė L. Kukuraitis.
Institucijų bendradarbiavimas – labai svarbus
Paramos vaikams centro įkūrėjos ir vadovės Aušros Kurienės teigimu, akivaizdu, kad šis žiaurus įvykis pasibaigė tragedija, tad natūralu, jog kyla klausimų, ką buvo galima dėl to padaryti anksčiau.
„Gal ne viską padarėme, gal nelabai buvo ką daug padaryti, bet, aš manau, tyrimas, kuris vyksta, atsakys į daug klausimų. Kiekvienu tokiu atveju turime stengtis daryti viską, kas įmanoma, ir žiūrėti, kas būtina“, – teigė ji.
Anot pašnekovės, atsižvelgiant į tai, kas žinoma apie vaikelį per langą išmetusį vyrą, akivaizdu, kad rizikos ir galimybių, jog jis gali netinkamai elgtis su vaiku, būta.
„Tai turėjo būti labai rimtai vertinama. Patys faktai, kad jis ar geria, ar serga psichikos liga, dar nėra nusikaltimas, bet ar jis gali rūpintis vaiku, ar pajėgus suvaldyti savo impulsus, ar pajėgus juos kontroliuoti, – tai svarbu. Kitas dalykas – ar šalia esanti moteris, vaiko mama, pajėgi apginti vaiką, esant tam tikrai situacijai, ar supranta situacijos rimtumą, ar turi kokių nors įrankių, ar žino, ką ji darys? Ar išvis mano, kad reikia kažką daryti? Tai rizikos vertinimo klausimai“, – teigė A. Kurienė.
Tačiau, anot jos, svarbus ne tik vertinimo, bet ir bendradarbiavimo aspektas.
„Tie žmonės jau tikrai buvo kur nors žinomi. Jis sėdėjo įkalinimo įstaigoje, tai jau buvo tam tikras portretas. Jeigu lankėsi psichikos sveikatos centre – irgi buvo žinoma, kaip jis valdo savo impulsus. Sakyčiau, tokio bendradarbiavimo reikia. Nežinau, ar jis buvo, ar nebuvo, bet tai nepaprastai svarbu. Kai kyla tokia didelė rizika tėvų gyvenimuose ir yra toks mažas kūdikis, labai svarbu, kad visi pasitelktų visus įmanomus informacijos rinkimo bei bendradarbiavimo svertus“, – teigė pašnekovė.
Klaipėdos mero komentaras
Savo įžvalgomis apie neseniai įvykusią tragediją „Žinių radijo“ laidoje pasidalijo ir pats Klaipėdos miesto metas Arvydas Vaitkus.
„Aš pavedžiau ištirti Šeimos ir vaiko gerovės centro veiklą, kas yra įstaiga, priklausanti Klaipėdos miesto savivaldybės jurisdikcijai. Reikia įvertinti centro veiklos efektyvumą žuvusio vaiko atveju“, – teigė jis.
Anot A. Vaitkaus, mes šalyje turime daug veikiančių institucijų, kurios turėtų užtikrinti, kad žmogaus, o ypač vaiko, gyvybė būtų saugesnė.
„Šį įvykį reikia matyti plačiai, globaliai, valstybės mastu. Daroma policijos reforma. Klaipėdoje šiandieną trūksta apie 170 policijos darbuotojų, ir, kiek girdžiu iš policijos srities, po naujų metų, įvedus dar vieną reformą, policijos darbuotojų trūkumas tik išaugs. Vis dėlto, žmogus, padaręs tokio pobūdžio nusikaltimą, 14-os metų užmušęs benamį, ar jis, išleistas į laisvę, turėjo tinkamą policijos ar kitų struktūrų priežiūrą? Tai rimtas retorinis klausimas“, – teigė Klaipėdos miesto meras.
Už akių jam užkliuvo ir daugybė kitų dalykų.
„Šalies politikai daugiau kalba ne apie narkotikų prevenciją, o apie galimybes narkotikus legalizuoti. Aš net neabejoju, kad sveikos psichikos žmogus negalėtų padaryti tokio pobūdžio nusikaltimo – išmesti savo naujagimį per langą. Mes turime patyčių kultūrą, kurią šiandieną, tarp kitko, kelia ir politikai, išvadindami žmones įvairiomis pravardėmis, iškoneveikdami politinius oponentus. Tai neigiamai veikia ir psichoemocinę situaciją mūsų šalyje. Politikai šiuo aspektu turėtų siekti aukštesnės politinės kultūros“, – įžvalgomis dalijosi A. Vaitkus.
Pasak jo, šiandien visa tai privedė prie žiaurių situacijų.
„Aš jokiu būdu nenorėčiau apkaltinti vienos ar kitos valdžios, bet įtampa, kuri dabar yra mokyklose, perėjo į tai, kad vaikai jau pradėjo mušti mokytojus. Toliau taip tęstis negali ir valstybė turėtų giliai persvarstyti visus teisės aktus, kurių pagrindu būtų galima gerinti tą psichoemocinę būseną“, – teigė pašnekovas.
Visą laidą rasite „Žinių radijo“ portale:
