Feisbuke vizitą aprašė Seimo vicepirmininkas P. Saudargas. Apsilankymo Ukrainoje metu, atidavus atvežtą paramą, politikai susitiko su šalies švietimo bendruomenės atstovais, sprendžiančiais ugdymo tęsimo iššūkius.
„Kalbant apie vaikus, persikėlusius iš bombarduojamų rytų ir pietų į vakarų Ukrainą, kartais iškyla ir kalbos barjero problema, jei vaikams sunkiau bendrauti ukrainietiškai. Agresoriaus kalba tapusi labai nepopuliari ir net rusakalbiai ukrainiečiai aktyviai mokosi ukrainiečių kalbos ir vis labiau atsisako rusų“, – pastebėjo P. Saudargas.
Parlamentarai apsilankė ir ukrainiečių, persikėlusių iš karštesnių karo taškų šalyje, centre Voluinės Volodymyre.
„Kol įsijungia valstybinis (ką jau kalbėti apie tarptautinį) administravimas ir bendros finansinės programos, visa našta krito ant miestų ir miestelių administracijų bei savanorių, su kuo šie puikiai susitvarkė. Visi susivienijo vardan bendro tikslo. Ankstesni persikėlėliai savanoriškai jungėsi į procesą ir koordinavo naujai atvykstančius bei pradėjo spręsti jų humanitarines problemas“, – rašė P. Saudargas.
Iššūkių netrūksta: nuvilia kai kurių Europos šalių trypčiojimas
Politikas taip pat aprašė susitikimą su šiomis į Ukrainos Vakarus persikėlusiomis šeimomis.
„Raketų atakas išgyvenę žmonės niekaip neatsikrato įpročio vertinti kiekvieno namo, pro kurį praeina, jų sienų storį ir potencialą jame slėptis oro pavojaus metu. Žmonės džiaugiasi turėdami čia stogą virš galvos, maistą, vandenį, tačiau nežinomybė dėl rytojaus nežmoniškai slegia. Jeigu emigravusiems į kitas Europos valstybes atsiveria perspektyvi darbo rinka, tai persikėlus pačioje Ukrainoje rasti apmokamą darbą nėra taip lengva.
Tampi našta kitiems, o tai dar labiau slegia. Todėl greta apgyvendinimo ar humanitarinio poreikio administravimo visur kuriasi ir psichologinės pagalbos centrai ar grupės. Labai svarbu užtikrinti psichologinę pagalbą vaikams, kurie yra ypatingai jautrūs ir pažeidžiami. Tačiau ne mažiau svarbu dirbti su suaugusiais, nes nuo tėvų psichologinės būklės tiesiogiai priklauso jų vaikų būklė“, – akcentavo Seimo vicepirmininkas.
P. Saudargas taip pat pažymėjo, kad vėliau politikai apsilankė savanorių centre Novovolynske, kur organizuojamas kovotojų apmokymas, taip pat – miesto humanitarinės paramos centre.
„Šioje milžiniškoje humanitarinėje katastrofoje didžiausia problema yra ne maistas ar kiti ištekliai, bet jų vadyba ir logistika. Vakarai tikrai stipriai remia finansais ir ištekliais valstybiniu, NVO ir individualiu lygiais. Pačioje Ukrainoje daug kur yra visko, bet reikia, kad tie ištekliai laiku pasiektų kiekvieną karo žaizdų išvagotame šalies kūne įstrigusį žmogų“, – komentavo Seimo narys.
Lietuviai buvo susitikę ir su savivaldos atstovais, kurie papasakojo apie iššūkius darbo rinkoje, daliai ukrainiečių susikoncentravus vakarinėje šalies dalyje.
„Kai kurie naujos laimės ieškos svetur, bet didelė dalis savo tėvynės palikti nenori ir savo ateitį mėgins kurti ten, kur persikėlė. Taigi reikalingos naujos verslo investicijos ir naujų darbo vietų kūrimas“, – rašė P. Saudargas.
Seimo nariai lankėsi ir baldų fabrike Novovolynske.
„Šiandien pagrindinės problemos yra dvi: būtinų specialistų netekimas bei stringančios eksporto logistikos. Pavyzdžiui, du iš penkių labai reikalingų elektronikos inžinierių išvyko kovoti į frontą, o jų pakeisti nėra kuo. Didesnis ir, matyt, ilgalaikis iššūkis taps atverti naujus eksporto koridorius, nes jūros kelias pietuose šiandien yra praktiškai atkirstas. Tiesa, 50 proc. produkcijos buvo eksportuojama į užsienį, o kita pusė – šalies viduje. Aktyviai ieškoma naujų sausumos kelių. Direktorius su viltimi žvelgia į ateitį: juk laimėjus karą ir atstatant Ukrainos miestus baldų poreikis tik išaugs“, – pasakojo P. Saudargas.
Seimo nariai aplankė ir Lvivo merą Andrių Ivanovych Sadovyi bei srities gubernatorių Maksym Kozytskyy. Susitikime, pasak P. Saudargo, dalyvavo ir Lenkijos parlamento vicemaršalka Margorzata M. Gosiewska.
„Išklausęs mūsų pasisakymus, gubernatorius labai padėkojo už aiškią poziciją. Ukrainiečius labiausiai pastaruoju metu nuvilia kai kurių Europos šalių trypčiojimas ar pastangos laviruoti, vis dar flirtuojant su agresoriumi. Apskritai visuose susitikimuose su politikais, kariais, savanoriais visi dėkoja už aiškią lietuvių ir lenkų poziciją ir stiprią paramą“, – akcentavo P. Saudargas.
Seimo nariai padėjo gėlių prie 1863 m. sukilimo didvyrio Simono Vizūno Šidlausko, aplankė Ukrainos herojų kapus bei susitiko su ukrainiečiais persikėlėliais Lvive.
„Bendraudami su senolėmis, pakalbindami mažylį maitinančią mamą ar prisėdę kartu pažaisti su vaikų būreliu, į tas kelias akimirkas pasistengėme sudėti kiek galėdami daugiau šilumos, palaikančių ir padrąsinančių žodžių. Kiekvieno jų išgyventa drama yra sunkiai suvokiama. Dešimtmetė mergaitė ištrūkusi iš Mariupolio atvyko čia viena. Jos mama liko ten. Du trumpi faktai, kurie leidžia suvokti, kad už kadro lieka dramatiška ir tragiška istorija...“, – rašė P. Saudargas.
Kasčiūnas: Vakarai turi veikti daug ryžtingiau
Įspūdžius feisbuke aprašė ir L. Kasčiūnas. Jo teigimu, pokalbių su Lvivo metu jaučiasi ne tik mintys apie tai, kaip išgyventi karo metą, tačiau ir planai ateičiai.
„Galvojama ne tik apie paramą kariams, bet ir ateities planus. Įkvepia ukrainiečių orumas, pozityvus mąstymas. Tai stiprus pranašumas prieš Rusijos okupantus ir juos remiančią rusų liaudį, nes ukrainiečių tauta gyvena su viltimi ir drąsa, o ne viską aplink griaunančia tamsa, kurią nori primesti Kremlius.
Nors šalia viso to, taip pat jaučiamas ir pyktis už žudomus nekaltus ukrainiečius, kuris skatina mūsų brolius kautis už gimtą žemę ir prarastus artimuosius. O ši tauta yra žudoma žiauriausiais būdais – prievartaujamos moterys jų vaikų akivaizdoje, rūsiuose žiauriausiai kankinami žmonės, civiliams surištomis už nugaros rankomis šaudoma į pakaušius ar į nugaras vos iš kelių metrų…“, – rašė Seimo NSGK pirmininkas.
Todėl Vakarai, pasak jo, turi būti ryžtingesni.
„Vakarams svarbu išlikti ne tik budriems, bet ir veikti daug ryžtingiau. „Nepavargti nuo karo“ ir kiekvieną dieną galvoti, kaip galime prisidėti prie šios kovos už laisvę ir nepriklausomybę.
Kol Ukraina didvyriškai priešinasi, lieja kraują kovoje su Rusijos okupantais, deja, kai kurie politikai, net ir Lietuvoje, vietoj to, kad dėtų visas pastangas be perstojo įtikinėjant Vakarų kolegas atsiliepti į Ukrainos prašymus suteikti aukštesnės kategorijos ginkluotę, socialiniuose tinkluose, viešojoje erdvėje pradėjo tarsi šlietis prie Ukrainos kariuomenės pergalių“, – pastebėjo L. Kasčiūnas.
„Visos pergalės Ukrainos pasiekiamos tik ukrainiečių didvyriškumo, nesuvokiamos aukos, taktinio sumanumo dėka. Ir jos nėra tokios lengvos ir paprastos kaip mums gali atrodyt. Dėl šios priežasties, kiekvieną dieną turime galvoti, kaip galime stiprinti ukrainiečių ne tik gynybinę galią, bet ir puolamąją, jog galėtų būti atgautos tos teritorijos, kurios priklauso Ukrainai ir iš jų išvyti Rusijos okupantai. „Mes neprašome kariauti už mus, tik duokite mums įrankių ir mes tai padarysime patys“ – tą nuolatos kartoja ukrainiečiai“, – tęsė Seimo narys.
Jis pabrėžė, kad dabar svarbu nekovoti tarpusavio kovų, o susitelkti į plataus masto paramą Ukrainai.
„Rusijos kariuomenė turi būti fiziskai sutriuškinta Ukrainoje, o Rusijos valstybė atsakyti už savo vykdomus agresijos, karo, genocido nusikaltimus, kuriuos besąlygiškai remia rusų liaudis. Darytume didelę klaidą, jei laikytume šį karą tik Vladimiro Putino karu. Jis jam vadovauja ir jį organizuoja, bet, deja, tai nėra taip, nes tai visos Rusijos karas prieš Ukrainą bei visą Vakarų civilizaciją“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Labiausiai įsiminė susitikimas su iš fronto atvykusiais kariais
Savo įspūdžiais pasidalino ir J. Urbanavičius, atkreipęs dėmesį į eiles prie Ukrainos-Lenkijos sienos.
„Drąsa, vienybė, ryžtas, meilė savo šaliai – tai žodžiai, kuriais norisi apibūdinti kiekvieną Ukrainoje sutiktą žmogų. Kiekvieną kartą sugrįžęs į Ukrainą stebiu besikeliančią ir vis labiau sustiprėjusią šalį, besimokančią išgyventi karo sukaustytą laikotarpį.
Šį kartą vykstant su surinkta parama į Ukrainą nustebino padėtis Lenkijos-Ukrainos pasienyje, kur formuojasi (nors ir nedidelės) eilės ne prie išvykimo iš Ukrainos, bet priešingai – į Ukrainą. Po truputį pradeda grįžti šeimos į savo, nors ir nuniokotą, bet į savo tėvynę“, – feisbuke rašė politikas.
Jo teigimu, viso apsilankymo Ukrainoje metu Lietuvos parlamentarus lydėjo Aukščiausiosios Rados deputatas Igoris Guzas.
„Šį kartą susitikome su švietimo atstovais, savanoriais, Lvivo meru Andriy Ivanovych Sadovyi, gubernatoriumi, verslininkais, su vietiniais gynėjais, su kuriais aptarėme būtinus priimti sprendimus. Kalbėjome ir apie energetinį saugumą, kaip šaliai greičiau atitrūkti nuo rusiškos naftos gniaužtų. Sutarėme, kad bendradarbiausime, dalinsimės savo patirtimi šioje srityje, greitu metu surengdami bendrą pasitarimą su Lietuvos energetikos ekspertais“, – tęsė J. Urbanavičius.
Visgi, pasak jo, labiausiai įsiminė susitikimas su iš fronto atvykusiais kariais.
„Jie atvyko pasiimti mūsų atvežtos svarbios įrangos priešo atgrasymui. Turėjome keletą valandų tikro nuoširdaus pokalbio apie išgyvenimus, karinius taktinius manevrus, pasiektas pergales, jų svajones. Žiauri karo kasdienybė. Kariai pasakojo apie viską, kas jiems nutiko per šį žiaurų laikotarpį. Apkabinę šiuos karo didvyrius išlydėjome juos atgal į frontą, į tiesioginę ugnies liniją, kur jau kitą dieną jie panaudojo mūsų atvežta amuniciją gynyboje prieš priešą.
Kaukiant pavojaus sirenoms užsukome ir į kapines, uždegėme žvakutes ant ką tik ir prieš kelias dienas už tėvynę žuvusių didvyrių kapų. Slava Ukraini!“, – pridūrė J. Urbanavičius.