„Neseniai pasirašėme veiksmų planą su Vokietija, kuriame yra paragrafas, kur labai aiškiai kalbama apie tai, kad kaštų naštos pasidalinimas bus sutartas kitų metų pirmą ketvirtį“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo V. Urbelis.
„Dabar kalbėti apie konkrečius pinigus yra ganėtinai per anksti“, – pabrėžė KAM atstovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog skaičiuojant išlaidas brigados dislokavimui, labai svarbu sutarti, kokie kaštai į šią kategoriją bus įtraukiami.
„Labai svarbus dalykas, kaip skaičiuosime. Jei tiesiame kelią, kuriuo naudojasi ir vietiniai gyventojai, tai ar skaičiuojame tai prie brigados išlaidų? (...) Jei norime, galime priskaičiuoti milijardus, arba galime tą sumą labai sumažinti ir sukonkretinti iki tik brigadai skirtų lėšų“, – pažymėjo V. Urbelis.
Vis dėlto, ar tai reikštų, kad finansinė našta tiesiant kelius ar geležinkelį konkrečiose savivaldybėse gultų ir ant savivaldos pečių, V. Urbelis kol kas neatsako.
„Tam yra sukurta Vyriausybinė darbo grupė, kuriai vadovauja premjerė ir tie klausimai ten ir bus sprendžiami – kaip, kur, kada kas bus statoma, sprendžiama ir apmokama. Tai šie sprendimai bus priimami per artimiausius du mėnesius“, – teigė specialistas.
Šią savaitę Lietuvos krašto apsaugos ir Vokietijos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas bei Borisas Pistoriusas pasirašė veiksmų planą dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo.
ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Visgi, ilgą laiką Lietuvoje tęsėsi intensyvios diskusijos dėl šio Berlyno pažado. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Vokietiją, kad ši tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada. Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių paskelbtą komunikatą.
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“.
Visgi, vasaros pradžioje B. Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas pasirengęs visam laikui dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.
Vėliau pranešta, kad šalys ketina pasirašyti dvišalį susitarimą dėl karių perkėlimo veiksmų plano.
Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m.
Šimonytė apie pasirengimą priimti Vokietijos brigadą: kol kas neaišku, kokie bus vokiečių civilinės infrastruktūros poreikiai
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vokietijos žiniasklaidoje paskelbta informacija, esą vokiečių brigada Lietuvai yra didelis finansinis iššūkis ir lietuviai nėra pasiruošę mokėti už civilinės infrastruktūros rengimą, nėra tiksli. Visgi, pasak jos, norint, kad būtų aišku, kiek lėšų šiai infrastruktūrai prireiks ir kas bei kokiomis dalimis turės tai finansuoti, priklausys nuo Vokietijos poreikių.
„Nežinau nei kurio laikotarpio čia yra ta pažyma, nei kokio ji slaptumo, nei kokio autentiškumo. Galiu pasakyti, kur yra problema ir ta problema yra reali, bet, man atrodo, visiškai sprendžiama ir išsprendžiama“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė, akcentuodama, kad pagrindinis iššūkis Lietuvai šiuo metu kyla dėl to, kad kol kas neaišku, kokie bus vokiečių poreikiai.
„Tam, kad mes galėtume sutarti, kas ką daro, ir paskui, kas už ką, kokiomis dalimis moka, mes pirmiausiai turime žinoti, kokie yra parametrai tos civilinės infrastruktūros poreikio. Tai ties tuo dirbame ir tikrai tuos sprendimus rasime“, – patikino Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė taip pat atkreipia dėmesį, kad daugiausiai lėšų Lietuvai bet kokiu atveju teks investuoti į karinės infrastruktūros plėtrą.
„Aš noriu priminti, kad brigados atvykimui karinė infrastruktūra, kurią mes turime sukurti ar sutvarkyti, karinio mobilumo projektai, Rūdininkai, Rukla ar kažkokie kiti elementai, jei mums kainuos šimtus milijonų eurų ir mes tuos projektus finansuojame. Aišku, jie yra svarbūs ir mūsų pačių kariuomenei, ir mūsų pačių ginkluotosioms pajėgoms, bet taip pat ir brigadai, ir mes tuos projektus finansuojame“, – sakė premjerė.
„Ir tikrai civilinė infrastruktūra nėra kažkas, kas tą sąskaitą padidintų dvigubai, trigubai ar penkiagubai. Nieko panašaus. Iš tikrųjų čia yra gerokai mažesnės eilės skaičiai“, – pridūrė ji.
Anušauskas nesureikšmina į Vokietijos žiniasklaidą nutekėjusių dokumentų dėl brigados Lietuvoje finansavimo
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nesureikšmina į Vokietijos spaudą nutekėjusių dokumentų, kuriuose teigiama, jog brigados finansavimo klausimas kol kas lieka neaiškus ir kad tai Lietuvai gali tapti sudėtingu finansiniu iššūkiu. Ministras pabrėžia, jog dialogas su Berlynu vyksta sklandžiai ir toliau dėl brigados dislokavimo dirbama pagal šią savaitę pasirašytą veiksmų planą.
„Pas mus su dialogu viskas tvarkoje. Atvirai kalbamės, viską darome pasitikėdami vieni kitais, ne užkulisiuose. Kai kas nori visa tai suvesti į užkulisius, kad dabar aiškintumėmės, kas kada čia kur nutekėjo ir tvirtintume, probuotume nutekėjimus. To nebus“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė A. Anušauskas.
Jis pažymėjo, kad brigados įkūrimui reikalingos išlaidos dėl Lietuvai yra žinomos, nes baziniai Vokietijos karių poreikiai patvirtinti šią savaitę pasirašytame dvišaliame susitarime. Detalizuodamas Lietuvai teksiančias išlaidas A. Anušauskas pažymėjo, jog Lietuva įsipareigoja sukurti brigadai reikalingą infrastruktūrą, tačiau karių atlyginimai ir socialinės išmokos bus skiriamos iš Vokietijos.
„Tas mūsų (infrastruktūros finansavimo – ELTA) įsipareigojimas niekur nedingęs. (...) Kariams algų mes nemokame. Jei kariai nuomojasi ką nors, tai kaip ir mūsų kariai gauna nuompinigius, taip jie ir iš Vokietijos gaus nuompinigius“, – teigė A. Anušauskas.
„Negalime apskaičiuoti visų poreikių iš anksto. Brigadai apimtis galėjo pasakyti tik vokiečiai, jie jas pasakė. Dabar bus techniniai susitarimai, kur bus viskas detalizuojama“, – teigė ministras.