1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, joje numatyta, kad kiekvienas lietuvis turi teisę Lietuvoje apsigyventi. Išlygos nenustatytos.
„Ir mes turime paklūsti Konstitucijai“, – LNK sakė buvęs Konstitucinio Teismo (KT) Vytautas Sinkevičius.
Kas yra lietuvis jau nustato Pilietybės įstatymas. Jame parašyta, kad asmuo yra laikomas lietuvių kilmės, jei bent vienas iš tėvų, ar net bent vienas iš senelių toks buvo.
„Tai mes gi suprantame, kad susidomėjimas ta lietuvių kilme, arba noras gauti tą pažymėjimą jis kyla ne dėl to, kad staiga sukilo patriotiniai jausmai ir asmenys nori į Lietuvą sugrįžti gyventi“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
VRM praėjusią savaitę išplatino žinią, kad lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą turintys Rusijos piliečiai į Lietuvą bus įleidžiami.
„Dabar man yra toks klaustukas – nėra ramu“, – taip šią situaciją LNK vertino valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovas Seime Audronius Ažubalis.
LNK žinios kreipėsi į VRM ir Užsienio reikalų ministeriją (URM). Bet jos savo sprendimo nekomentuoja.
„Manyčiau, kad tokie sprendimai turi būti priimami gerai apsvarsčius. Ir pirmiausia, žinoma, Seimo komitetuose. Bet to nebuvo“, – sakė A. Ažubalis.
Migracijos departamento duomenimis, lietuvišką kilmę patvirtinantį dokumentą, su kuriuo į šalį ir bus įleidžiami, turi 3100 Rusijos piliečių per visą Rusijos Federaciją.
„Kas gali atvykti, tai gali iš Kaliningrado atvykti. Deja, mes negalime pasakyti, kiek pažymėjimus turinčių gyvena Kaliningrade, negalime“, – LNK kalbėjo Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Konservatorius A. Ažubalis klausia, kodėl šie Rusijos piliečiai savyje lietuvybės nei po Sakartvelo užpuolimo, nei po Krymo aneksijos, o tik dabar – per mobilizaciją.
„Indoktrinacija, kuri vykdoma visais įmanomais informacijos kanalais, įvairūs patriotiniais vadinami renginiai, jie negali nedaryti įtakos žmogui“, – įžvalgomis su LNK dalijosi A. Ažubalis.
„Turėtų būti tikrinamas kiekvienas asmuo individualiai. O ar tai galėtų mūsų tarnybos daryti? Tai turbūt galėtų – suteikti jiems kažkur buvimą“, – svarstė signataras, diplomatas Albinas Januška.
Prieš rusus į šalį įleisdami, pasieniečiai turi ratą klausimų, kuriuos gali užduoti.
„Dėl asmens pozicijos Rusijos Federacijos agresijos atžvilgiu, jų požiūris į Rusijos vykdomą politiką“, – LNK galimus klausimus vardijo pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Bet kaip kad migrantus iš Artimųjų rytų, rusų laikinai apgyvendinti migrantų centruose pasieniečiai neplanuoja.
„Tokių galimybių mes neturime, neplanuojame. Viskas priklausys nuo to, kokie būtų šitų asmenų planai, arba jų intencijos“, – teigė R. Liubajevas.
Pasieniečių vadas sako, kad jeigu šie žmonės bus tikrinami išsamiau, tai jau ne jų pastangomis.
„Jeigu būtų atliekami kažkokie papildomi patikrinimai, vertinimai, jie galėtų būti vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje, kitų institucijų“, – LNK sakė R. Liubajevas.
Kaliningrado lietuvių bendruomenė nurodo 10 kartų didesnius skaičius nei Migracijos departamentas. Esą ten gyvena 30 tūkst. lietuvių kilmės asmenų. Tai būtų beveik visa Marijampolė.
„Kremlius į karą Ukrainoje yra linkęs kviesti visų pirma kitų etninių grupių žmones“, – LNK sakė politologas Vytis Jurkonis.
Tie, kurie lietuvišką kilmę patvirtinančio dokumento neturi, gali kreiptis į Lietuvos diplomatinę atstovybę. Bet staigiai jo gauti nepavyks – reikės lietuviškų šaknų įrodymo.
„Tą gali įrodyti gimimo liudijimai, įrašai bažnyčių knygose“, – sakė Migracijos departamento vadovė.
O prašymų nagrinėjimas dar užtruks iki pusės metų.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: