Paauglių ir vaikų nusikalstamumas šiomis dienomis atrodo tapo dar aštresne tema, kai gegužės pabaigoje Tauragės rajone buvo pasikėsinta išžaginti nepilnametę merginą.
Apžvelgė nusikalstamumo situaciją
DELFI generalinis komisaras papasakojo, kaip atrodo nepilnamečių nusikalstamumo statistika. Jis taip pat pabrėžė, kad informacija, kurią galima rasti socialiniuose tinkluose toli gražu ne visada yra teisinga. „Faktas, kad joje yra ir melagingos informacijos. Visuomenei nereikia viskuo aklai tikėti. Puikiai suprantame, kad socialiniuose tinkluose yra labai daug emocijų, reikia nepasikliauti vienu informacijos šaltiniu“, – tikino L.Pernavas.
Jis sako, kad, lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, nusikalstamumas yra sumažėjęs. Anot jo, blogiausia, ką visuomenė gali padaryti, tai susirūpinti tik po to, kai atsitinka kas nors blogo, nes pirmiausia reikėtų spręsti problemą, kai dar nėra pasekmių.
„Per 10 metų nepilnamečių nusikaltimų skaičius sumažėjo daugiau nei 3,5 karto. Tai skaičiai kalba patys už savę. Nusikaltimų yra mažiau, nors problemų buvo ir anksčiau, pavyzdžiui, dėl vaikų neužimtumo, dėl jų nepriežiūros, nesimokymo, piktnaudžiavimo tabaku ir alkoholiu, mokyklos nelankymas. Tai yra kompleksinės, socialinės problemos. Tai nėra problema, kurią turėtų spręsti tik viena institucija. Problemą reikia spręsti ne tada, kai vaikas kažką padaro, o nuo jo gimimo. Reikia dirbti su šeima, kai ji dar neturi vaikelio, kad šeima tikrai žinotų, ką reikia daryti, kaip reikia auklėti, kad jie turėtų socialinius įgūdžius“, – DELFI kalbėjo L.Pernavas.
Nepilnamečių įvykdomi nužudymai yra išimtis
Jis taip pat pateikė nužudymų statistiką.
„1995 metais mes turėjome apie 500 nužudymų. Dabar turime šiek tiek daugiau negu 100, čia kalbant ne tik apie nepilnamečius. Nepilnamečių įvykdomi nužudymai iš esmės yra išimtis. Nepilnamečių iki 18 metų padarytų nusikalstamų veikų dalis bendroje visumoje yra tik 6 procentai. Tai nėra didelis skaičius. Galbūt galėtume išskirti nuo 14-20 metų padaromus nusikaltimus. Jų yra šiek tiek daugiau, bet kalbame ne tik apie nepilnamečius.
Jeigu kalbame apie statistiką prieš 10 metų, kai feisbuku ir instagramu mažai kas naudojosi, tai šiandien kiekvienas turime savo paskyrą. Kai kurie turi net kelias paskyras. Informacija apie kiekvieną tokį ar panašų įvykį yra platinama žaibiškai. Ne visada ji būna tikra, atitinkanti tai, kas įvyko. Gal dėl to mums ir atrodo, kad įvykių yra daugiau, bet iš tikrųjų jų yra mažiau“, – DELFI sakė komisaras.
Ragina žmones neignoruoti
Tiesa, ir po įvykių Jurbarke, Tauragės rajone ir kituose miestuose, kai smurtautojais tampa jaunuoliai, pirmiausia pradedame kaltinti kokias nors institucijas. L.Pernavo teigimu, susimąstyti ir imtis konkrečių bei skubių veiksmų turėtų šeima, o visos visuomenės rūpestis – neignoruoti akivaizdžiai matomos problemos.
„Nepilnamečius reikia auklėti. Jeigu mes kalbame apie tai, ką daryti, kai paaugliai, jaunimas siautėja, tai mes jau kalbame apie pasekmes, bet norint, kad to nebūtų, reikia ieškoti priežasčių ir su tuo dirbti. Su vaikais reikia dirbti nuo pat gimimo, jie turi mokintis, turėti laisvalaikį. Jie turi kažką veikti, jeigu viso to nėra, rezultatus turime tokius, kokius turime. Kitas svarbus dalykas – šeima, ką ji suformuoja tame žmoguje. Jeigu tėvai nedirba, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiu, tai turime suprasti, kad vaikas tai matys ir perims jų įgūdžius. Pasekmes – labai aiškios. Tai yra kompleksas priežasčių, o kalbėti apie pasekmes, tai vargu ar gerai, juk nenubausime visų.
Mūsų tikslas yra, kad tokių įvykių būtų kuo mažiau. Taip, kad jų visai nebūtų, nebus, bet reikia stengtis, kad jų būtų kuo mažiau. Turime pradėti dirbti su vaikais ir šeima, mes patys turime atkreipti dėmesį, gatvėse matome, kad jaunimas elgiasi netinkamai, ar mes kiekvieną kartą sudrausminame. Tas „ne mano reikalas“ dažnai išauga į tokias situacijas, kai jau esame priversti kalbėti apie pasekmes. Mes visi esame atsakingi: ir šeima, ir policija, ir visuomeninės organizacijos“, – DELFI sakė L.Pernavas.
Ne visada įkalinimas gali padėti
Jis taip pat pabrėžė, kad net ir tas žmogus, kuris įvykdė nusikaltimą, tam tikra prasme yra auka.
„Vien tik sakyti, kad jis yra nusikaltėlis ir jį reikia bausti, mes negalime. Tam tikru požiūriu jis irgi yra auka, pasekmė tokio gyvenimo, kurį gyveno. O ką mes padarėme, kad jis augo tokioje šeimoje? Kodėl leidome užaugti tokioje šeimoje, galbūt kodėl mes nepaėmėme jo iš tokios šeimos. Mums visiems reikia atsakyti į tokį klausimą. Iš praktikos esu matęs, kad paauglys padaro dešimtis nusikaltimų, bet negi mes manome, kad tokį vaiką, pasiuntę į įkalinimo įstaigą, jis po jos bus švarus, gražus ir nedarys nusikaltimų. Įpročiai, kuriuos jis turi, niekur nedings. Reikia galvoti ir apie tą vaiką, kuris daro nusikaltimus, kaip jam padėti, nes ir jam reikia pagalbos. Aš nesakau, kad reikia toleruoti, nes to daryti jokiu būdu negalima, tačiau pagalba reikalinga ne tik aukai, bet ir kaltinamajam, nes mes visi esame atsakingi“, – laidoje pabrėžė komisaras.
L.Pernavas taip pat papasakojo situaciją, kai tėvai visai nenustebo, išvydę girtą sūnų, ir net sakė, kad jis dar „nėra labai girtas“.
„Viskas priklauso nuo tėvų. Man užtektų vieno žodžio, jeigu kažkas pasakytų, kad mano vaikai kažką negero padarė, ir aš padaryčiau viską, kad būtų kitokia situacija. Yra tėvų, kurie toleruoja tokius dalykus. Pamenu seną atvejį iš darbinės patirties, kai mamai perdavėme girtą nepilnametį, o mama man atsakė, jis dar „nėra labai girtas“. Tai priklauso nuo tėvų požiūrį į vaiko elgesį. Jeigu tėvai prie policininko taip pasako, girdi vaikas, tai nežinau, abejoju, ar tas vaikas paiso visuomenėje priimtų bendro elgesio normų“, – kalbėjo komisaras.