Ligoninės medikai ir administracija šioje situacijoje padarė viską, ką galėjo, spaudos pranešime teigia RVUL direktorius dr. Algimantas Pamerneckas.
RVUL išplatintas spaudos pranešimas:
Keliuose didžiuosiuose šalies interneto portaluose pasirodžiusi informacija apie Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pacientės mirtimi pasibaigusį atvejį, kurią išplatino viešųjų ryšių paslaugas teikianti komunikacijos agentūra, verčia nerimauti ne tik dėl menkinamo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, bet ir kiekvieno čia dirbančio mediko, kasdien gelbėjančio žmonių gyvybes, orumo bei mūsų visų pasitikėjimo Ligonine.
„Dėl pacientės mirties nuoširdžiai apgailestauja ir šeimai užuojautą reiškia pacientę gydęs medicinos personalas, Ligoninės administracija. Iš tiesų, tinkamų žodžių, kurie dabar galėtų sumažinti šeimos narių, artimųjų, draugų skausmą, netikėtomis aplinkybėmis netekus mylimo žmogaus, nėra. Deja, turime pripažinti, kad dėtų milžiniškų pastangų, visapusiško įvairių specialybių profesionalų susitelkimo gelbėjant kritinės būklės pacientę, neužteko. Tačiau atsakingai teigiu, kad Ligoninės medikai ir administracija šioje situacijoje padarė viską, ką galėjo, atsižvelgę į pacientės būklę ir vadovaudamiesi išimtinai jos interesais“, – sako direktorius dr. Algimantas Pamerneckas.
Jis pabrėžia, kad visu gydymo laikotarpiu pacientės būklė atidžiai stebėta, organizuotų konsiliumų metu kolektyviai tartasi dėl tinkamiausių individualiu atveju gydymo būdų ir taktikos, neatmetant ir vieno iš pacientę gydžiusių specialistų siūlymo dėl chirurginės intervencijos.
„Dalyvaujant penkiems gydytojams specialistams bei Ligoninės administracijos atstovams visuose vykusiuose konsiliumuose buvo konstatuota, jog dėl kritiškai sunkios pacientės būklės jokių chirurginių intervencijų atlikti negalima. Todėl tęstas iki tol paskirtas gydymas, siekiant ir tikintis pagerėjimo ir tinkamos būklės odos transplantacijai. Noriu pabrėžti, kad Ligoninė turi įsigijusi odos transplantų išskleidimo įrenginį, kuris transplantuojamo odos audinį padidina ir santykiu 1:6. Šis ar kitas įrenginys galėjo būti ir būtų buvęs panaudotas, jei pacientės būklė būtų buvusi tokia, kad operacija jai galėtų būti atlikta, nesukeliant pavojaus gyvybei“, – sako dr. A. Pamerneckas.
Tiek Ligoninės administracijai, tiek Ligoninėje dirbantiems medikams, nuolat kovojantiems už žmonių gyvybes, ne mažiau nei artimiesiems ar šalies visuomenei rūpi deramai išsiaiškinti priežastis, lėmusias šio konkretaus atvejo eigą. Tad išsamiai ir visapusiškai analizei nustatyta tvarka sudarytos komisijos, kurios padės išaiškinti, ar medikai ir Ligoninės administracija tinkamai atliko savo pareigas. Savo ruožtu, direktorius akcentuoja, kad Ligoninė yra pasirengusi pateikti visus atsakymus į kylančius klausimus, dokumentus bet kuriai institucijai, kuriai jų reikės. Medikų noras ir pastangos bei šiandieninės medicinos galimybės išgelbėti tokioje situacijoje atsidūrusį žmogų išties buvo maksimalios, tačiau lemtis lėmė kitaip.
Direktorius apgailestauja, kad Ligoninės medikai kartais sulaukia jų adresu skriejančių įvairių kaltinimų. Galbūt taip yra todėl, kad didžioji dalis prieš tai sveikatos problemų neturėjusių pacientų į RVUL patenka staiga dėl traumų, nelaimingų atsitikimų ar netikėtai išsivysčiusių ligų.
„Taip, vieną dieną būti artimųjų, bičiulių apsuptyje, dalintis ateities planais ir siekiais, o jau po kelių minučių stovėti ant mirties slenksčio – būtent tokią realybę mūsų išskirtinės Ligoninės – vieno didžiausių šalyje skubios pagalbos centrų, kur net trys ketvirtadaliai pacientų patenka skubos tvarka, medikai mato kasdien. Ypač artimiesiems, netekusiems dukros ar sūnaus, mamos ar tėčio, brolio ar sesers, tai kartais sunku pripažinti ir priimti, net ir išgirdus keliasdešimties metų darbo patirtį turinčių gydytojų kolektyvinę nuomonę. Bet tai išties žmogiška, todėl su artimaisiais visais tokiais atvejais kalbamės kiek įmanydami daugiau, siekdami paaiškinti, kad medicina išties gali daug, bet, kaip gaila bebūtų, nėra visagalė ir paragindami juos tikėti stebuklais“, – priduria dr. A. Pamerneckas.
Kalbėdamas apie konkretų, žiniasklaidos priemonėse pastarosiomis dienomis aprašytą atvejį, direktorius apgailestauja, kad šeimos tragedijos viešinimui pasitelkta viešųjų ryšių paslaugas teikianti agentūra net nesikreipė paaiškinimo į Ligoninę ir neišklausė medikų, dėjusių maksimalias pastangas siekiant išgelbėti itin trapią pacientės gyvybę. Jis nuogąstauja, kad ši šmeižikiška informacija, sudaranti prielaidas nepasitikėti medikais ir jų profesionalumu, tikėtina, tapo įrankiu kovoje dėl Ligoninės direktoriaus posto bei priduria, kad manipuliavimas tokiu skaudžiu šeimai faktu turėtų sulaukti ir atskiro atitinkamų institucijų dėmesio.
RVUL gerbia ir saugo savo pacientų privatumą, o jos galimybės gintis nuo klaidingos informacijos apie pacientus ir jų susirgimus yra apribotos įstatymais.
Viešųjų ryšių agentūros išplatintas pranešimas:
Negavusi gyvybiškai svarbaus gydymo, Lazdynų ligoninėje mirė stipriai nudegusi moteris
Liepos 23 dieną Elektrėnų sodų bendrijoje esančioje sodyboje nutiko nelaimė, kurios metu, sprogus dujų balionui, moteris apdegė 80 proc. kūno. Įvykio metu buvo sužaloti trys žmonės, iš kurių du – nesunkiai. Labiausiai nukentėjusioji Inga Vozbutienė buvo gydoma Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės reanimacijos skyriuje. Ieškodamas būdų, kaip galima pagerinti itin sunkią moters būklę, jos vyras Virginijus Vozbutas rado efektyvesnį gydymą suteikiantį aparatą, tačiau ligoninės generaliniam direktoriui delsiant jį priimti ir panaudoti, pacientė rugpjūčio 6 d. mirė.
Anot V.Vozbuto, praėjus dienai po nelaimės, kartu su žmonai Ingai paskirtu chirurgu Dariumi Kubiliumi jis ėmė ieškoti efektyvesnių gydymo galimybių. Kadangi moters būklė buvo itin sunki, nukentėjusiosios vyras klausė gydytojo patarimų, kokiomis priemonėmis būtų galima bent kiek padėti jo žmonai.
„Medikai nuogąstavo, jog mano žmonai beveik nėra šansų išgyventi, nors ji buvo sąmoninga. Tuo tarpu gyd. D.Kubilius papasakojo, kad pirmiausia ją privalu gydyti kūno nedžiovinančiais hidrokoloidiniais tvarsčiais, kurių ligoninėje, deja, nėra. Jų nupirkome vaistinėje ir perdavėme gydytojams. Taip pat jis pabrėžė, jog Ingai neišvengiamai reikalinga odos persodinimo operacija, tačiau esant tokiam dideliam kūno nudegimui, sveikos odos tiesiog neužtenka“, – situaciją pasakojo nukentėjusiosios vyras.
Anot jo, pradėjus ieškoti inovatyvių gydymo būdų, chirurgas papasakojo apie Olandijoje įsikūrusią įmonę „Humeca“, kurios gaminami „Meek“ technologijos aparatai būtų padidinę pacientės šansus pasveikti. Tokio aparato Baltijos šalyse nėra, todėl chirurgas V.Vozbutui rekomendavo susisiekti tiesiogiai su įmone.
„Praėjus 2 dienoms po nelaimės, susisiekėme su olandų kompanija. Sužinojome, jog šis įrenginys yra naudojamas 76 pasaulio šalyse. Sertifikuotai juo naudojasi daugiau nei 400 medicinos centrų, ir juo pavyksta išgydyti net 90 proc. kūno nudegusius pacientus. Tuomet įmonė mus informavo, jog ši technika kainuoja 18 tūkst. eurų. Iškart sumokėjau šią sumą, tad jau kitą dieną aparatas buvo išsiųstas į Lietuvą. Baiminausi, jog į valstybinę įstaigą atgabenti nupirktą daiktą gali būti sudėtinga, todėl gydytojo D.Kubliaus iniciatyva, liepos 27 d. ligoninės juristai suruošė panaudos sutartis, kurias aš iš karto pasirašiau“, – komentavo pacientės vyras.
Kaip teigia V.Vozbutas, liepos 27 d. tuometinis ligoninės generalinis direktorius Algimantas Pamerneckas nepasirašė panaudos sutarties, sakydamas, jog, neva, pacientė yra beviltiškos būklės, o aparatas jai galimai nebereikalingas. Maža to, gydytoją D.Kubilių jis kaltino ligonio apgaudinėjimu ir tvirtino, jog keturis kartus silpnesnė ligoninėje esanti įranga yra tinkama pacientės gydymui.
„Esu dėkingas dėl ligoninėje žmonai suteiktos priežiūros ir gydymo, dėl to nereiškiu jokių priekaištų. Tačiau generalinio direktoriaus pozicija man yra sunkiai suprantama. Rugpjūčio 2 d. savo iniciatyva įsiprašiau į priėmimą pas ligoninės direktorių A. Parmenecką. Skubos tvarka jis sukvietė gydytojus D.Kubilų, Sigitą Ryliškį, Rūtą Banytę, reanimacijos skyriaus ved. Luciją Saltanavičienę, direktoriaus pavaduotoją klinikiniam darbui Tatjaną Golubajevą ir teisininkę Dovilę Meškėnaitę. Susitikimo metu buvo sutarta ir visų dalyvavusiųjų pritarta, kad aparatą „Meek“ galima priimti pagal panaudos sutartį ir esant galimybei panaudoti mano žmonos gydymui. Nereikalavau pinigų, o tiesiog siekiau, kad į ligoninę būtų priimta mano žmonai ir kitiems pacientams reikalinga technika“, – teigė V.Vozbutas.
Kaip sakė pacientės vyras, tuo priėmimo pokalbis baigėsi, jokie dokumentai nebuvo ruošiami, nors laikas itin spaudė.
„Rugpjūčio 2 d. popiet iš ligoninės administracijos sužinojau, kad generalinis direktorius paprašė atrasti alternatyvų aparatą, kurį ruošėsi įsigyti per viešuosius pirkimus. Tai būtų užtrukę itin ilgai, o laikas kritinės būklės ištiktai žmonai buvo gyvybiškai svarbus. Todėl tą patį vakarą informavau ligoninės administraciją, jog rugpjūčio 3 d., 8 val. 15 min. atvešiu aparatą. Tik ligoninės juristės dėka, aparatas 15 val. buvo priimtas į technikos skyrių, o vėliau išvežtas sterilizuoti“, – pasakojo V.Vozbutas.
Kaip pasakojo pacientės vyras, aparatą pardavusi įmonė dar liepos 30 d. atsiuntė specialistą, kuris chirurgą apmokė ir buvo pasiruošęs jam asistuoti operacijos metu. Tačiau, anot jo, nei šio specialisto, nei pačio įrenginio ligoninės vadovas nepriėmė. Delsiant tvarkyti juridinius reikalus, pacientės būklė vis blogėjo, organizme prasidėjo infekcija, todėl jai buvo sukelta dirbtinė koma. Nukentėjusioji prarado galimybę laiku gauti gyvybiškai reikalingą pagalbą, naudojant pažangią technologiją.
Rupjūčio 3 d. aparatas pagaliau buvo priimtas į ligoninę, bet jau buvo per vėlu padėti išgelbėti ligonės gyvybę.
Sunkiai nudegusią pacientę gydęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas chirurgas D.Kubilius teigia, kad mūsų šalyje trūksta visko, kad itin sunkios būklės nudegimus patyrę pacientai išgyventų: patirties, tinkamos aplinkos bei, žinoma, priemonių. Jo teigimu, nudegimus patyrę pacientai yra paprasčiausiai diskriminuojami.
„Praktiškai visi ES esantys nudegimo centrai, išskyrus Baltijos šalis, turi „Meek“ odos transplantacijos technologiją. Ji suteikia galimybę savos odos transplantatus skleisti padidinant iki 9 kartų. Be to, ši technologija turi ir kitų reikšmingų ypatybių – mikrotransplantatai fiksuojami prie specialių tvarsčių, o skeltos odos transplantatus galima imti netgi iš sunkiai pasiekiamų vietų“, – tvirtina chirurgas.
Odos transplantacija yra būtina sąlyga, kad stipriai nudegęs pacientas galėtų išgyventi. D.Kubiliaus teigimu, jeigu „Meek“ transplantacijos įranga būtų laiku pasiekusi ligoninę, kova dėl pacientės gyvybės būtų turėjusi realų pagrindą t.y. būtų pradėta gydyti ligos priežastis. Anot jo, patyrusiuose centruose sistemingai gydant net ir labai sunkiai nudegusius pacientus, jie yra pagydomi daugeliu atveju. Apie tai nudegimų gydytojai referuoja profesiniuose straipsniuose iš ES šalių ir viso pasaulio.