Tai paaiškėjo prokurorams atlikus ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl net penkiolikos nusikalstamų veikų buvo pareikšti anksčiau neteistam ir vienoje Klaipėdos akcinėje bendrovėje mašinistu dirbančiam Gediminui K.
Kadangi nevedęs vyras visiškai pripažino jam pateiktus kaltinimus, prokurorai kreipėsi į teismą ir paprašė procesą baigti baudžiamuoju įsakymu – taip teismas ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, o Gediminui K. skirtą bausmę sumažino trečdaliu.
Tačiau tai vyro nė kiek nepaguodė – už jam inkriminuotus nusikaltimus teisėja Rasa Stonkuvienė skyrė 417 MGL dydžio (20 tūkst. 850 eurų) baudą. Ją nuteistajam teismas nurodė sumokėti per dvejus metus.
Be to, teisėja nutarė ir Gedimino K. konfiskuoti per kratą policijos pareigūnų paimtus du kompiuterius, išorines duomenų laikmenas ir tinklinę duomenų saugyklą. Jie, anot teismo, buvo nusikaltimų įrankiai, todėl pagal įstatymus negali būti grąžinti dėl baudžiamų veikų nuteistam asmeniui.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad į Lietuvos policiją kreipėsi JAV Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinio centro darbuotojai, kurie nurodė, jog iš Gediminui K. priklausančios socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje esančios pokalbių programėlės „Messenger“ kitam vartotojui buvo išsiųsti pornografijos vaizdo įrašai, kuriuose vaizduojami seksualiai išnaudojami mažamečiai asmenys.
Kai policijos pareigūnai klaipėdiečio namuose atliko kratą ir paėmė jo namuose rastus kompiuterius bei kitą techniką, buvo surasta ir daugiau įkalčių – vyras buvo įgijęs ir daugiau vaizdo įrašų ir nuotraukų su nufotografuotais bei nufilmuotais mažamečiais (iki 14 m.) ir nepilnamečiais (iki 18 m.) asmenimis.
Žurnalistų etikos inspektoriaus ir Valstybinės teismo medicinos tarnybų specialistai, ištyrę šiuos įrašus, konstatavo, kad šie įrašai yra pornografiniai, juose seksualiai išnaudojami vaikai.
Anot pareigūnų, vyras buvo įgijęs daugiau kaip 13 milijardų interneto vartotojų elektroninių paštų adresų ir slaptažodžių, kurie buvo skirti prisijungti prie informacinių sistemų. Šie duomenys klaipėdiečiui buvo reikalingi, nes jis norėdavo prisijungti prie programinės įrangos VPN – virtualaus privataus tinklo, skirto anonimiškai naršyti internete pakeičiant savo IP adresą ir taip išvengiant identifikavimo sistemose.
Tyrėjai išsiaiškino, kad naudodamasis šiais neteisėtai įgytais kitų asmenų duomenimis Gediminas K. jungdavosi prie interneto ir anonimiškai persiųsdavo pornografinius įrašus. Be to, panaudodamas programinę įrangą jis kai kuriuos tokius įrašus užšifruodavo – atsisiuntus juos buvo galima peržiūrėti tik įvedus slaptažodį.
Vaikų pornografija domėjęsis klaipėdietis apie savo slaptą gyvenimą pareigūnams nebuvo linkęs kalbėti, tačiau neslėpė, kad įrašai, kuriuos jis buvo išsaugojęs savo kompiuteriuose, jam teikė didžiulį pasitenkinimą.
Gediminas K. taip pat neslėpė, kad vaizdo įrašais dalinosi su vienu vyru, su kuriuo susirašinėjo feisbuke. O šiuos įrašus jis esą atsiųsdavo iš įvairių svetainių, taip pat naudodamasis susirašinėjimo programa „Telegram“.
Klaipėdietis pripažino, kad pareigūnams įkliuvo tuomet, kai pornografinio turinio įrašą, kuriame vaizduojamas seksualiai išnaudojamas vaikas, išsiuntė „internetiniam draugui“.
„Realiai jo nesu matęs ir net gyvai bendravęs, taip pat nežinau jo tikrų duomenų, žinau tik jo paskyroje nurodytą vardą ir pavardę“, – savo bendro nenorėjo išduoti jis.
Kas tas vyras, kuriam Gediminas K. siuntė vaikų pornografijos įrašus, pareigūnams taip ir nepavyko išsiaiškinti, jo paskyra šiuo metu jau yra užblokuota ir kitiems interneto vartotojams nepasiekiama.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas vyras taip pat pripažino, kad siųsdavosi ne tik daugybę pornografijos įrašų, bet ir svetimus kitų vartotojų asmeninius duomenis.
„Man reikėjo prisijungimo el. paštų ir slaptažodžių, nes šiuos prisijungimo duomenis ketinau panaudoti jungiantis per VPN, kad užšifravęs savo tapatybę galėčiau nusiųsti pornografinio turinio medžiagos savo internetiniam draugui“, – klaipėdietis sakė, kad dalies vartotojų duomenys netiko, nes greičiausiai jie jau žinojo apie „hakerių“ įvykdytas duomenų vagystes, todėl buvo pasikeitę savo slaptažodžius.
„Kadangi kokybiškos VPN paslaugos yra mokamos, todėl aš, kaip ir daugelis žmonių visame pasaulyje, ieškojau internete internetinių „hakerių“ nulaužtų, kitiems asmenims priklausančių, veikiančių prisijungimų, su kuriais būtų galima prisijungti prie VPN pačiam nemokant už VPN paslaugas“, – sakė jis.
„Iš šių pinigų man reikia susimokėti mokesčius, dalį skirti maistui, automobilio išlaikymui“, – teigė jis. Tačiau teismas tokio prašymo nepatenkino ir beveik 21 tūkst. Eur baudą nurodė sumokėti per dvejus metus.
Delfi.lt skelbė, kad Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau pareigūnai yra užfiksavę ir tokių atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukų.
„Nors vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė pareigūnai.
Anot jų, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai neišdrįsta pasakyti.
„Šiandien mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – yra sakiusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę. Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes, nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“