Apie „Havanos sindromą“ skleidžiantį ginklą ir jo panaudojimo Lietuvoje pasekmes buvo kalbama Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“. Diskusijoje dalyvavo Generolo Jono Žemaičio karo akademijos dėstytojas, ginkluotės ekspertas Artur Plokšto ir Seimo narys, konservatorius, buvęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Abejoja, kad Vilniuje buvo panaudotas toks galingas ginklas
Metus trukęs bendras „The Insider“, „Der Spiegel“ ir CBS laidos „60 Minutes“ žurnalistinis tyrimas „atskleidė įrodymų, leidžiančių manyti, kad nepaaiškinamų anomalių sveikatos sutrikimų kilmė gali būti susijusi su Rusijos karinės žvalgybos padalinio 19155 narių naudojamais nukreiptosios energijos ginklais“. Koks ginklas Lietuvoje viešėjusiam pareigūnui galėjo sukelti sveikatos sutrikimus, apie kuriuos yra skelbiama dabar – laidoje svarstė A. Plokšto.
„Yra komentarų, kad tai gali būti tiesioginės energijos ginklas ir tokie ginklai yra. Tai yra tiesioginio poveikio energetinis ginklas ir ten yra tokia antena, kuri skleidžia radioelektronines bangas, skirtas tam, kad įrenginiuose, kur yra elektros elementai, laidai ir panašiai, sukelti parazitines sroves, kurios sunaikintų arba sudegintų jų elektroninę dalį“, – kalbėjo pašnekovas.
Įdomu tai, kad, pasak A. Plokšto, tokio ginklo antena – didelė ir matoma iš toli.
„Tai tikrai nepraeitų nepastebimai dėl elektromagnetinių ginklų – aš abejoju, ar tai buvo panaudota. Yra dar akustiniai ginklai. Akustinės bangos ir elektromagnetinės – tai visai kas kita. Akustinė banga yra oro dalelių sutankėjimas, einantis garso greičiu. Tokie ginklai irgi yra sukurti, jie dirba aukštuose dažniuose, kur žmogus praktiškai jau normaliai nebegirdi. Tokie ginklai sukelia tiesiog paprastą skausmą. Jeigu tas būtų panaudota – būtų visai kiti simptomai“, – teigė A. Plokšto.
Pašnekovas paminėjo ir dar vieną ginklą.
„Yra ir labai žemo dažnio ginklai, kurie yra tik eksperimentiniai. Jie tiesiog veikia tam, kad surastų rezonansinį dažnį žmogaus organų. Apie juos žinių praktiškai nėra ir jų irgi būtų poveikis skausmas, todėl aš galiu pasakyti vieną – kad šiandien egzistuotų tokie ginklai, kurie parodytų tokius ginklus, kaip „Havana“ – aš manau, kad jų kol kas nėra“, – tvirtino A. Plokšto.
Tiesa, jis patvirtino, kad tokių ginklų naudojimui užkirsti kelią yra tikrai įmanoma.
„Jeigu yra elektromagnetiniai ginklai, analizatorius, be abejo, parodytų, kad yra kažkas imituojama ir aš nemanau, kad specialistai nepažiūrėjo, kas vyksta aukštuose dažniuose. Akustines bangas irgi galima aptikti. Aišku, geriausiai tai aptinkama tiesiog ausimis, o ten, kur negirdime, irgi yra detektoriai, taigi, jeigu kažkas tokio būtų naudota arba yra įtarimas – reikia pasitelkti mokslinę aparatūrą ir išmatuoti, kas ten vyksta eteryje“, – teigė A. Plokšto.
Net ir žinant tai, kad „Havanos sindromo“ požymiais ir sveikatos negalavimais skundžiasi aukšto rango pareigūnas, lankęsis NATO viršūnių susitikime Vilniuje, A. Plokšto siūlo svarstyti ne apie galimai panaudotus ginklus, o apie kitas tokių negalavimų priežastis.
„Iš to, ką aš žinau, aš greičiau pradėčiau ieškoti ar, taip sakant, nesuvalgė ko nors arba neišgėrė kažko“, – teigė Generolo Jono Žemaičio karo akademijos dėstytojas, ginkluotės ekspertas A. Plokšto.
Pakomentavo politikų darbą
Kaip laidoje teigė A. Anušauskas, informacijos apie tai, kad Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu galėjo būti panaudotas galingas bangas skleidžiantis ginklas, anksčiau girdėti jam tikrai neteko.
„Tokios informacijos mes neturėjome ir dabar nėra ta informacija iki galo patvirtina, šiuo atveju, Jungtinių Amerikos Valstijų pusės. Bet kokiu atveju, kad GRU ir kitos Rusijos tarnybos aktyviai veikė tuo laikotarpiu, galbūt negalėdamos tiesiogiai priartėti prie NATO viršūnių susitikimo, bet veikė aplink – tokios informacijos buvo“, – teigė A. Anušauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žvalgybos tarnybos dirba sunkų ir svarbų darbą, tad, pasak A. Anušausko, dabar tikrai nevertėtų trukdyti to daryti.
„Jeigu jau kas atkreipė dėmesį, pas mus, praktiškai, permanentiniai tyrimai, dėl įvairių politinių priežasčių – gal jie turi pagrindo, bet, dažniausiai, į juos yra įpainiojamos mūsų tarnybos. Šiuo atveju, aš manau, kad politikai turi sudaryti sąlygas toms tarnyboms veikti labai greitai, priimant reikalingus sprendimus, o ne tempiant ten mėnesių mėnesiais. Tai nepadeda šiam darbui“, – kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras.
Greitus sprendimus, A. Anušausko teigimu, turi gebėti priimti ir patys politikai.
„Šiuo atveju, aš manau, kad, jeigu tai liečia personalinius klausimus, vadovų atsakomybę, dėl kokių nors veiksmų – sprendimai turi būti daromi greitai“, – teigė jis.
Pašnekovo manymu, nuo teisingo vadovų darbo – priklauso labai daug dalykų.
„Šioje vietoje, aš manau, kad politikai savo atsakomybes irgi turi labai įvertinti, nes dabartinėje situacijoje Rusijos tarnybų agresyvus veikimas gali nuolat pasireikšti. Aš dar kartą kartoju, jeigu ko nors trūksta teisėkūroje – reikia priiminėti tuos sprendimus. Jeigu politinių sprendimų trūksta – juos reikia priiminėti greitai“, – teigė A. Anušauskas.
Pasak jo, dabartinėje situacijoje, kai Rusijos tarnybos rodo gana agresyvius veiksmus, mūsų įstatymai turi būti sutvarkomi taip, kad būtų galimybės į tuos veiksmus reaguoti labai greitai.
„Mūsų procesai, aš sakyčiau, tokie sulėtinti ir tikrai neveikiantys dabartinio, galima pavadinti, šaltojo karo sąlygomis“, – tvirtino pašnekovas.
Konkretumo tikėtis reikia ne kalbose, o realiuose darbuose
Nors atliktas žurnalistinis tyrimas rodo, kad ryšys tarp „Havanos sindromo“ simptomų, kuriuos jaučia NATO viršūnių susitikime dalyvavęs pareigūnas, ir tarp Rusijos karinės žvalgybos yra, Pentagonas kaltinti Rusijos kol kas neskuba. Pasak A. Anušausko, tai – atsakingas žingsnis.
„Jie neturi visiškai neginčijamų įrodymų, bet turi labai aiškias prielaidas. Šiuo atveju, tos prielaidos ir sutapimai yra labai aiškūs, detaliai aprašyti ir tai tikrai duoda pagrindo tolimesniam tyrimui, todėl, aš manau, anksčiau ar vėliau bus dar konkretesni dalykai pasakyti“, – teigė jis.
Tiesa, konkretumo kol kas nesigirdi ir iš Lietuvos tarnybų – tiek VSD, tiek Krašto apsaugos ministerija kol kas nuo bet kokių komentarų susilaiko. Vis dėlto, kaip pabrėžė A. Anušauskas, tikėtis didesnio konkretumo reikėtų ne komentuojant, bet atliekant konkrečius ir labai svarbius darbus.
„Reikia tikėtis konkretumo ne ką nors paviešinant, bet konkrečių tolimesnių darbų, kartu su sąjungininkais. Vienos mažos valstybės žvalgybos tarnybos tikrai ne viską gali padaryti pačios“, – teigė A. Anušauskas.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
