„Šimtą kartų sakiau: Aidai, važiuok ir tu skiepytis. Jis manęs neklausė. Jo sprendimas buvo nesiskiepyti“, – pasakoja netektį išgyvenantis Arūnas.
Panevėžio vakcinavimo centras Laisvės aikštėje jau kurį laiką pustuštis. Šį mėnesį jame per savaitę paskiepijama tiek, kiek ankstyvą pavasarį būdavo per vieną dieną. Užtat mobiliajame punkte karšta nuo besitestuojančių nepasiskiepijusių žmonių antplūdžio.
Kraštutinis gydymas neišgelbėjo
Artimieji ir pažįstami šiandien atsisveikina su bendrovės „Deliuvis“ direktoriumi Aidu Nauroniu.
COVID-19 sirgusio 53-ejų vyro gyvybė užgeso rugsėjo 19-ąją Vilniaus Santaros klinikų Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje.
Arūnas pasakoja, jog brolis pirmuosius ligos požymius pajuto maždaug prieš mėnesį. Greitasis testas parodė klastingąją ligą, diagnozę patvirtino ir PGR testas.
Temperatūrai laikantis apie 40 laipsnių ir net vaistams jos nenumušant, iškviesta greitoji Aidą nuvežė į Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų kliniką. Jo būklei prastėjant akyse, vyras pervežtas į Respublikinės ligoninės reanimaciją. Pasak Arūno, joje brolis pabuvo vos savaitę. Už panevėžiečio gyvybę kovojantys medikai griebėsi paskutinio šiaudo – jau kritinės būklės ligonis pervežtas į Santaros klinikų reanimaciją, kur tokiais atvejais taikomas kraštutinis gydymo metodas – gyvybei gelbėti prijungta ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) sistema, kai veninis paciento kraujas prisotinamas deguonies, pašalinamas anglies dioksidas ir toks kraujas grįžta į paciento kraujo apytaką.
Paties ligonio plaučiai visiškai nebefunkcionavo.
Tris savaites trukusi kova dėl panevėžiečio gyvybės baigėsi pralaimėjimu. COVID delta atmaina
jau per stipriai pažeidė plaučius – atkurti jų funkcijos buvo nebeįmanoma.
„Brolio sprendimas nesiskiepyti baigėsi tragiškai“, – sako Arūnas.
Jis pats pasakoja skubėjęs skiepytis vos atsiradus tokiai galimybei. Kai buvo paskelbta apie pradėtą jo amžiaus grupės vakcinavimą, Arūnas specialiai važiavo į Vilnių, nes Panevėžyje dar būtų reikėję skiepo palaukti.
„Sakiau: Aidai, važiuok ir tu skiepytis. Jis manęs neklausė. Jo sprendimas buvo nesiskiepyti. Brolis buvo įsitikinęs: jei susirgs, tai lengva forma, ir persirgs kaip daugelis. Bet atsitiko kitaip“, – pasakojo Arūnas.
Sveikuolis be kitų ligų
Aidas pasitikėjo savo organizmu – buvo sveikai gyvenantis tvirtas vyras, neturintis jokių kitų ligų. Pasak Arūno, net patys gydytojai stebėjosi, kad 53-ejų žmogus – be jokių ligų.
„Bet COVID suserga ir neturintys ligų, ir netgi miršta. Skiepų priešininkai motyvuoja, kad toks jų pasirinkimas. O aš siūlau: parėję namo pažiūrėkit savo vaikams, mamoms į akis ir pagalvokit, kas jų laukia, jei po savaitės jūsų nebebus“, – sako brolio netekęs Arūnas.
Velionio artimieji matė, kiek daug pastangų ištraukti A. Nauronį iš mirties nagų dėjo medikai.
„Reiškiame nuoširdžiausią padėką Respublikinės Panevėžio ligoninės, jos Infekcinių ligų klinikos, taip pat Santaros klinikų medikams už pastangas išgelbėti Aido gyvybę. Jie darė viską, kas įmanoma, bet baisi ir klastinga liga buvo stipresnė už medikų pastangas“, – sako Arūnas.
Pats netekęs brolio, pranešimus apie kiekvieną dieną viruso Lietuvoje nužudomus keliolika žmonių skaitantis verslininkas sako nerandantis jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl net esant tokia akistatai vengiama skiepo.
„Kažkas valgo bičių pikį, kažkokias sąmokslo teorijas mato. Turbūt Aidas rado tokių bendraminčių. Jie gyvena, Aidas – jau karste“, – atsidūsta A. Nauronis.
Progresuoja žaibiškai
Su COVID ligoniais kasdien darbe susiduriantis Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovas Eugenijus Preidis pabrėžia: ši nauja liga tokia klastinga, kad medikai net negali atsakyti, kaip ligonio būklė pasikeis vos po valandos.
„Geriausiu atveju galiu nusakyti prognozę valandai, gal dviem. Ši liga tokia grėsminga, kad pradeda staigiai progresuoti: jei 12 valandą ligonio būklė dar stabili, 14 valandą jis jau gali atsidurti reanimacijoje“, – pasakoja E. Preidis.
Anot mediko, prasidėjusi galvos, raumenų skausmais, kaulų laužymu, pakilusia temperatūra, kosuliais, liga žaibiškai gali pereiti į stadiją, kai pradeda trikti plaučių veikla, prasideda audringas kvėpavimo nepakankamumas.
COVID lemia ir krešumo sutrikimus: atsiranda trombozių, pažeidžiami inkstai, žarnynas.
Nors, anot E. Preidžio, liga pavojingesnė vyresniems, kurie turi dar ir kitų patologijų, bet siaučianti COVID delta atmaina amžiaus nesirenka. Neseniai nuo koronaviruso mirė nė 40-ies nesulaukęs panevėžietis.
„Ligos eiga labai priklauso nuo organizmo imuninės sistemos. Mes, gydytojai, matome, kaip sunkiai žmonės serga, todėl labai skatinu skiepytis. Neteigiu, kad skiepas visiškai apsaugo nuo užsikrėtimo.
Bet matome, kad miršta tie, kurie nesiskiepijo. Vienetiniai atvejai buvo, kai mirė paskiepyti, bet jie turėjo kitų baisių ligų – plaučių vėžį, išplitusį skrandžio vėžį. Abstrakčiai kalbant, iš 100 mirusiųjų paskiepyti vos 5, bet ir jie turėjo kitų sunkių ligų“, – skaičiuoja gydytojas.
Anot E. Preidžio, medikams dažnai tenka išgirsti nepasiskiepijusių sunkių ligonių graužatį dėl padarytos klaidos – atsisakytos nemokamos vakcinos.
„Tokia nelaimė iš tiesų paskatina skiepytis jų artimuosius. Artimojo mirtis pamoko kitą artimąjį. Baisu, bet taip yra“, – pastebi Infekcinių ligų klinikos vadovas.
Senjorai sulauks skambučio
Panevėžio miesto poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino teigimu, Aukštaitijos sostinėje jau visas mėnuo per savaitę paskiepijama po 1000 žmonių. Kovą, per didžiausią skiepijimo piką, vakcinavimo centras tiek suskiepydavo per dieną. Visgi Panevėžys pagal skiepijimo tempus išlieka lyderis tarp šalies didžiųjų miestų.
K. Valantinas turėjo lūkesčių, kad po rugsėjo 13-osios vakcinavimo centras Laisvės aikštėje vėl bus pilnas žmonių. Tokias viltis medikams kėlė Vyriausybės planai padaryti mokamus koronaviruso testus nepasiskiepijusiems darbuotojams.
„Bet kelios dienos iki tos datos Vyriausybei persigalvojus antigenų testai palikti nemokami, neliko stimulo eiti skiepytis. Užtat dabar mūsų mobilusis punktas braška per visas siūles. Jei koks gamybos įmonės darbuotojas nori pasidaryti testą, jam reikia laukti kelias dienas eilėje. Tikiuosi, kad spalį testavimą padarys mokamą ir vakcinavimo centre vėl atsiras žmonių srautas“, – kalbėjo poliklinikos vadovas.
Jau kitą savaitę ypatingo asmeninio kvietimo skiepytis sulauks to nepadarę vyresni nei 75-erių panevėžiečiai.
Pasak K. Valantino, visoje Lietuvoje dar nepasiskiepiję apie 80 tūkst. tokio amžiaus žmonių.
Kaip juos įkalbėti ryžtis skiepytis, šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija tarėsi su savivaldybėmis.
Panevėžio poliklinika planuoja nuo pirmadienio skambinti nepasiskiepijusiems senjorams, o, pavykus įkalbėti, netgi nuvažiuoti paskiepyti į namus.
„Kartosime tai, kas vyko sausį–vasarį, kai skambindavome senjorams ir kviesdavome skiepytis. Tiems, kurie tada nenorėjo, dabar bandysime įrodyti, kad verta skiepytis“, – sako poliklinikos direktorius.
Liga uždusina
Anot K. Valantino, ligoninėse COVID pacientų 80–90 proc. sudaro nepaskiepyti. Poliklinikos direktorius sutinka, kad ir pasiskiepijus galima susirgti, bet, anot jo, 20 kartų didesnė tikimybė, kad tokiam ligoniui neprireiks ligoninės.
„Turbūt nieko nėra baisiau, kaip mirti uždūstant. Visi esame maudydamiesi gavę gurkšnį arba užspringę valgydami. Tos kelios sekundės, kai negalima įtraukti oro, būna sunkios, o įsivaizduokite žmogų, kuris nuolat tokios būsenos kankinasi savaitėmis. Sąmokslo teorijų kūrėjais ir šarlatanais niekada nesivadovauju. Tikiu tuo, ką sako mokslas, šiuo atveju – Pasaulio sveikatos organizacija, Europos vaistų agentūra, atliktų mokslinių tyrimų išvados. Skaičiai, kiek miršta pasiskiepijusių ir ne, iškalbingi. Turint vakcinas, nesinaudoti šita proga išgyventi yra tiesiog kvaila“, – palygino K. Valantinas.