Kaip skelbė Lenkijos kalnuose dirbę gelbėtojai, žaibas trenkė į Gevonto viršukalnėje esantį didelį metalinį kryžių, čia buvo sužeista mažiausiai 12 žmonių.
Leidinys „Tygodnik Podhalanski“ citavo įvykio liudininkus kad audra staigiai prasidėjo apie 13 val. 30 min. vietos (14 val. 30 min. Lietuvos) laiku ir truko apie valandą. Pasak jų, žaibai trenkė keliose vietose, įskaitant kalnų užuoglaudą „Hala Kontratowa“, o ant Gevonto išlydis pataikė į metalinę grandinę, kurios tuo metu laikėsi apie 20 žmonių. Tarp jų buvo 13-metis, kurio atgaivinti nepavyko.
Nuo bet kokių metalinių konstrukcijų reikia kuo skubiau pasitraukti
Anot alpinisto, „Montis Magia“ vadovo A. Smirnovo, didžiausia klaida artėjant audrai būti prie bet kokių metalinių daiktų, nuo jų reikia trauktis kuo toliau, nes yra itin didelė tikimybė, kad per metalą eis žaibo išlydis.
„Pirmiausiai reikia įvertinti situaciją. Jeigu yra geras kelias žemyn, reikia leistis. Tatruose civilizacija yra tiek arti, kad, galima sakyti, tai yra valandos, dviejų valandų kelias. Jeigu esi tokiose vietose, kur (iki civilizacijos – DELFI) yra gerokai ilgesnis kelias, tada vėl reikia vertinti situaciją. Jeigu manai, kad tau reikia stoti ir slėptis, tai, be abejo, neturi būti tokioje vietoje kur yra kokios nors geležinės kopėčios, grandinės, negali būti į jas įsikibęs. Tai nėra gera vieta. Dažnai sakoma, kad, jeigu žaibuoja, turi truputį nusileisti, kad būtų aukštesnių objektų, ir nebūti arti uolos, o truputį šalia jos, nes dažniausiai per ją eina visi išlydžiai.
Jeigu turi priemones apsigaubti, apsisiausti, būna žmonės nešasi tokius keturių žmonių šelterius, tada reikia sutūpti, apsigaubti ir išlaukti. Taip dar ir palaikoma šiluma, jeigu turi tų priemonių. Tokie greiti audros lietūs yra trumpalaikiai, reiškia, jis gali nulyti ir po to bus geras metas pajudėti. Tai gali įvykti per pusvalandį, per valandą, kartais užtenka net 10 minučių“, – pagrindines taisykles, kurias būtina žinoti kalnuose užklupus audrai, vardija A. Smirnovas.
O ką reikėtų daryti, jei lipi gana stačiu maršrutu, kuriame nutiestos metalinės grandinės ir itin greitai nei užkopti į viršų, nei nusileisti žemyn negali? Alpinistas tikina, kad nors audra kalnuose gali kilti ir gana greitai, tai nenutinka per akimirką, tad pamačius artėjančios audros ženklus reikėtų skubiai imtis veiksmų.
„Tikrai tos grandinės tose vietose nebūna ištisai. Jeigu tu matai, kad artėja audra, juoduoja debesys, reiškia tu turi dešimt minučių. Vadinasi, tu turi atsirasti ant lentynėlės, pati atkarpa yra 10-15 metrų, tu turi nuo jos dingti, atsisėsti toje vietoje, kur tu nesiliesi, nes jeigu būsi prie tos grandinės, išlydis savo padarys. Čia vienareikšmiškai.“
Pradėjus formuotis audros debesims turite maždaug 10 minučių
Alpinistas teigia, kad audra kalnuose gali susiformuoti gana greitai ir tokios situacijos pakankamai dažnos: „Jeigu ateina ciklono frontas, jis į kalnus ateina gana greitai ir patys kalnai debesis susistumia labai greitai. Kalba gali eiti apie dešimt minučių ar pusvalandį. Reiškia, per labai trumpą laiką gali pasidaryti labai prastos sąlygos.“
A. Smirnovas pabrėžia, kad staiga subjurus oro sąlygoms labai svarbu adekvačiai įvertinti situaciją – ar kelias tinkamas saugiai nusileisti, ar esu saugiausioje vietoje, kur šiuo metu galiu būti. Pašnekovo teigimu, įvertinus, kad eiti pavojinga, audrą reikia išlaukti, bandyti išsaugoti savo šilumą ir energiją. Jei prastos oro sąlygos užtęsia, alpinistas pataria susisiekti su gelbėjimo tarnybomis.
„Pas mus netgi yra komandos, kurios, kai išeina arba rimčiau kopti, arba į žygį, informuoja Lietuvą, kad krizinėje situacijoje turėtų kažkokį kontaktą. Kuo tai gali padėti? Jeigu kažko nežinai, skambučiu gali sužinoti kažkokio maršruto dalį, ką padaryti, tau šokas, reikia veiksmų sekos. Būna žmonės žiūrėjo, skaitė, kaip apsisaugoti, bet įvykus situacijai supanikuoja. Panika niekur nenuves. Tada tau kažkas, esantis ramesnėje situacijoje, gali pasakyti logišką seką, ką turimomis priemonėmis gali padaryti, kad būtų mažesnė tikimybė, jog įvyks kažkas blogo, ir būtum saugesnis“, – rekomenduoja pašnekovas.
Kilus audrai ir sprendžiant, ar judėti žemyn, ar kažkur tą laiką kaip įmanoma saugiau pralaukti, anot jo, būtina įvertinti ir tai, kad palijus daug lengviau paslysti, o ėjimo tempas gerokai sulėtėja.
Alpinistas primena, kad net einant į kalnus neilgiems žygiams būtina išsisaugoti ar kur nors užsirašyti gelbėjimo tarnybų numerius.
Nepataria kliautis bendromis orų prognozėmis
Vis dėlto, anot A. Smirnovo, pirmųjų saugumo priemonių reikia imtis dar prieš ruošiantis eiti į kalnus. Jo teigimu, dažnai mėgėjiškai po kalnus keliaujantys asmenys nepasidomi orų prognozėmis, nes mano, jog jei išeinant dangus giedras, toks visą dieną ir liks.
Po nelaimės Tatruose taip pat buvo skelbta, jog nukentėjusieji į žygį išėjo dar esant puikioms oro sąlygoms.
Alpinistas aiškina, kad ruošiantis iškeliauti į kalnus reikėtų pasižiūrėti ne tik bendras orų prognozes, bet ir išsiaiškinti, ar toje vietoje nėra sukurtos tiksliau konkrečios vietos orus rodančios programėlės ar tinklalapiai.
„Kai kurie populiarūs kalnų regionai, tie patys Slovakijos Tatrai turi savo vietos orų programas. Jeigu yra bendros programos, jos gali parodyti tik labai bendras tendencijas, didžiuosius ciklonus, o kas gali įvykti būtent tą dieną, būtent čia, rodo vietos programos. Reikia pasidomėti. Padėti galėtų informacijos centras, o jeigu jau labiau ropštiesi į kalną, verta pasidomėti gelbėtojų tarnybų turima informacija.
Tikrai didieji, populiarūs kalnų regionai turi tikslesnius savo vietos orų duomenis. Paprastai, pagal juos kita diena būna labai aiški. Kai kurie regionai oro situaciją atnaujina net kas 10 minučių, net tam tikrame slėnyje. Pavyzdžiui, Alpių regionas yra gerokai didesnis ir ten viename slėnyje gali būti geras oras, kitame – prastas.“
Nerašyta taisyklė, kuria vadovaujasi alpinistai
Pašnekovas dalinasi ir dar viena nerašyta taisykle, kuria vadovaujasi alpinistai ir kuri taip pat gali padėti užtikrinti savo saugumą kalnuose. Jo teigimu, aukščiausias suplanuotas vietas kalnuose reikia pasiekti iki pietų.
„Kažkokias aukštesnes vietas rinktis pirmoje dienos pusėje. Pasiimti daiktus, apsaugančius nuo lietaus, suplanuoti maršrutą taip, kad antroje dienos pusėje jau nusileistumėte, o ne būtumėte kažkur aukštai. Tuose pačiuose Tatruose yra takai, yra vietos, kur yra geležinės grandinės ir, jeigu tuo metu užkluptų žaibas, yra didelis pavojus nukentėti nuo stichijų.
Paprastai sakoma taip, kad jeigu nori kažkur užkopti, savo viršūnę susiplanuok iki 12 valandos. Vėliausia – 13 val., kad po to turėtum apie porą valandų nusileisti, nes dažniausiai apie 15, 16, 17 val. yra liūčių metas“, – patirtimi dalinasi jis.
A. Smirnovas aiškina, kad audrą kalnuose sukelti gali ne tik atslinkęs ciklonas, debesys esant šiltam orui susiformuoja ir dėl gana intensyvaus garavimo. Šis procesas vyksta visą dieną, tad antroje dienos pusėje audrų tikimybė visada yra didesnė.
„Šiltą dieną kalnuose vyksta didelis garavimas, kaupiasi debesys ir kadangi kalnai aukšti, galiausiai debesys užstringa. Sunkesnių debesų aukštis būna keli šimtai metrų, kilometras, o kalnai, pavyzdžiui, Tatrai yra 2,5 km aukštis“, – sako alpinistas ir priduria, kad papūtęs stipresnis vėjas debesis gali sustumti į vieną vietą, kur ir kyla audra, labai stiprus lietus, kartais net ir kruša.