Tai reiškia, kad miegosime valanda ilgiau, rytais daugiau džiaugsimės šviesa, tačiau greičiau tems.
Vasaros laikas Lietuvoje vėl bus įvestas paskutinį kovo sekmadienį, kai 3 val. ryto laikrodžio rodykles pasuksime valanda į priekį.
Lietuva – ne vienintelė
Tokia laiko skaičiavimo tvarka Lietuvoje galioja nuo 2003-iųjų, tačiau daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pagal dvejopo laiko sistemą gyvena apie 100 pasaulio valstybių.
Tikinama, kad prisitaikymas prie naujo laiko užtrunka apie porą savaičių, todėl netrūksta šia sistema besipiktinančių – esą daromas poveikis žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai.
Tačiau sistemos šalininkai aiškina, kad toks laikrodžio sukiojimas padeda efektyviau išnaudoti dienos šviesą.
Tvarką galime pakeisti tik 2021 m.
Įdomu tai, kad 2016 m. pabaigoje Lietuva turėjo galimybę atsisakyti šios sistemos. Europos Komisijos numatytos direktyvos galiojimas yra neribotas, tačiau kas penkerius metus yra skelbiamas vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas, kai šalys narės gali pareikšti savo poziciją šiuo klausimu. Tačiau valdininkai nusprendė, kad atšaukti laikrodžių persukinėjimo neverta į ES kreiptasi nebuvo.
„Premjeras Saulius Skvernelis yra už tai, kad laikrodžių nesuktume, aš lygiai taip pat – esu tą pasakęs, niekas mano pozicijoje nesikeitė. Tačiau Vyriausybės argumentas, kodėl jie nesikreipė, yra tai, kad toks sprendimas gerokai apsunkintų visų Lietuvos žmonių gyvenimą, nes laiko skirtumas tarp daugelio ES valstybių pasidarytų 2-3 valandos“, – dar Lietuvoje įvedant vasaros laiką DELFI sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas (LVŽS) Ramūnas Karbauskis.
Tačiau jis neslėpė planų ieškoti daugiau šalių, kurios laiko persukiojimu nebūtų patenkintos.
„Dabar mes būtume vieninteliai tai padarę. Jei būtų bent kelios šalys, kurios taip manytų, jau atsirastų daugiau svarstymų. Gal mums – šiaurės valstybėms – tai labiau jaučiama, pietuose ilgesnės dienos, bet nors Skandinavijos, Baltijos valstybės turėtų bendrą poziciją“, – kad reikia ieškoti bendraminčių, aiškino R. Karbauskis.
Dėl naudos nesutaria
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, 1784 m. iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas.
Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.