Medicinos mokslų profesorius Vytautas Kasiulevičius pabrėžia, jog blogybė yra ne ta, kad žmonės vaikšto gryname ore parkuose ar prie jūros, o ta, kad nėra elementarios tvarkos – būriuojamasi ne po vieną šeimos ūkį, nebedėvima kaukių, nesilaikoma atstumų.
Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko pasiteiravus, ar nežadama bent savaitgaliais imtus ribojimų klaipėdiečiams patekti į Klaipėdos paplūdimius, šis atsakė: „Aš apeliuočiau į žmonių sąmoningumą, kad viruso yra ir pajūryje ir kad visų pirma žmonėms reikia mąstyti patiems ir pradėti rodyti pavyzdį nuo savęs. Vien draudimais ir sankcijomis visko nepakeisi. Ribojimų ir draudimų jau ir taip yra daug, bet bėda kita – ne visi jų laikosi.
Kita vertus, prie kiekvieno žmogaus lauke po policininką nepastatyti, kad tikrintų kiekvieno dokumentus, klaustų, ar yra šeimos nariai ir panašiai. Tai protu nesuvokiama. Galbūt reikėtų pasitelkti šaulius, karius, kurie kažkiek prižiūrėtų, nes kai žmonės mato, kad yra stebimi, natūralu, labiau laikosi taisyklių.“
Jis pripažino, kad praėjęs savaitgalis, kaip pats sako „parodė, kad prašvitus saulutei žmonės vienu metu suplūsta į paplūdimį ir tai jau gaunasi nebe pasivaikščiojimas, o būriavimasis“ ir ragina žmones šiek tiek pakentėti ir susitelkti.
„Suprantu, kad sėdėti namuose vieną savaitgalį – 4 dienas, kitą savaitgalį – 3 dienas, nėra paprasta. Tikiu, kad daugeliui norisi įkvėpti gryno oro, pajusti jūros ošimą, tačiau pamąstykime ir apie savo sveikatą. Jei visi būtų sąmoningi, būtų kitaip, o dabar tik prašvitus saulutei vienu metu nusidreikė žmonių minios nuo jūros vartų iki Karklės.
Aš pats gyvenu arti jūros, pats prie jūros nebuvau, bet mačiau nuotraukas. Aš stengiuosi išeiti pasivaikščioti į miškelį anksti ryte ar vakare, kai yra mažiau žmonių. Reikia visų sąmoningumo, o svarstyti uždaryti paplūdimio parkavimo aikšteles – vargu ar išeitis. Mes mažinami maršrutinių autobusų skaičius, tarp jų ir – į paplūdimį. Tikiuosi, kad žmonės pasimokys iš praėjusio savaitgalio klaidų ir taps sąmoningesni. Nesinorėtų, kad reikėtų imtis labai griežtų priemonių“, – kalbėjo Klaipėdos meras.
Svarsto apie papildomas pajėgas
Pirmadienį Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdyje buvo įvardinta bene esminė ilgojo švenčių savaitgalio problema – susibūrimai viešose vietose, tarp jų ir pajūryje.
„Kas neramino ir į ką tikrai atkreipsime dėmesį Naujųjų metų savaitgalį, tai žmonių susibūrimai viešose vietos, kurios pritaikytos poilsiui: parkai, paplūdimiai. (...) Vienu metu ten suplūsta pakankamai nemažai žmonių. Tikrai matome, kad asmenys ir be kaukių būna, netaisyklingai jas dėvi, būriuojasi“, – sakė R. Požėla.
Jis pabrėžė, kad parkų ar paplūdimių uždaryti neketina, tačiau davė suprasti, kad bus pasitelkta papildomų pajėgų kontroliuoti viešas ir žmonių gausiai lankomas vietas.
„Aš kalbu daugiau apie mūsų darbo organizavimą, turėjau ilgojo savaitgalio metu tam tikrus kontaktus su mūsų kolegomis, prašiau atkreipti dėmesį į tas viešas erdves. Kad ir ateinantis šeštadienis, sekmadienis, kad galėtume daugiau pajėgumų planuoti, kurie fiziškai atvažiuotų ir būtų viešose erdvėse, užkardytų galimus karantino pažeidimus“, – sakė policijos generalinis komisaras.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė užsiminė, kad būriavimosi problemą sprendžia kartu su savivaldybėmis.
„Žmonės aktyviai renkasi tam tikrose viešose vietose, būriuojasi dideliais kiekiais, todėl buvo nuspręsta kreiptis į savivaldybes, kad jie imtųsi, gal bendradarbiaujant su policija, kad būtų užkirstas galimas būriavimasis viešose vietose“, – sakė A. Bilotaitė.
„Lyg silkės statinėje“
Per pirmąjį Lietuvoje įvestą karantiną Klaipėdos rajono ekstremalių situacijų komisija, motyvuodama siekiu maksimaliai apsaugoti žmones, buvo laikinai uždraudusi lankytis prie nuostabaus atsiveriančio pajūrio skardžio vaizdais praturtintos Olando kepurės ir šalia jos esančiame paplūdimyje. Tuomet buvo saulėtas pavasaris ir į šią vietą masiškai plūdo poilsiautojai.
Ši vieta buvo aptverta STOP juostomis, o bandantys kirsti šią vietą galėjo užsitraukti policijos nemalonę ir gauti piniginę baudą.
Pasak Klaipėdos rajono mero Broniaus Marausko patarėjo ryšių su visuomene klausimais, kol kas per antrąjį karantiną svarstymų uždaryti prieigas į Olando kepurę nebuvo.
Jis pripažino, kad per pirmąjį karantiną situaciją buvo kitokia, nes tada buvo pavasaris, šilti orai, be to, nebuvo atskirtos miestų ir rajonų savivaldybės, tad į Olando kepurę plūdo klaipėdiečiai ir aplinkinių miestelių žmonės.
„Dabar jau yra policijos užkardos tad visi norintieji keliauti iš vienos savivaldybės į kitą nebegalį. Tai riboja srautus“, – akcentavo jis.
Daugelis lietuvaičių pamena ir vasaros vaizdus, kai mūsų šalies piliečiai tiesiog visiškai atsipalaidavo ir masiškai plūdo į Palangą. Tuomet žiniasklaidos priemonėse mirgėjo kone rekordiniai poilsiautojų Lietuvos pajūryje skaičiai su nuotraukomis, kaip žmonės pajūryje ilsisi pasitiesę rankšluosčius tiesiog vienas šalia kito. Kiti internautai net šmaikštavo ir įvardijo – „susigrūdę lyg silkės statinėje“.
Po šių vaizdelių Lietuvos medikai įspėjo, kad galimi nauji koronaviruso protrūkiai ir ragino neatsipalaiduoti.
Mediko patarimas: „Dėvėkite kaukes ir laikykitės atstumų“
Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, blogybė yra ne ta, kad žmonės vaikšto gryname ore, o dėl to, kad nėra elementarios tvarkos – būriuojamasi ne po vieną šeimos ūkį ir dažnu atveju pajūryje yra pernelyg atsipalaiduojama – nebedėvima burną ir nosį dengiančių kaukių.
„Jei, tarkime, vaikščiotų po vieną šeimos ūkį ir laikytųsi 8 metrų atstumų nuo kitų šeimos ūkių, tada rizikos užsikrėsti galima sakyti nėra. Bet juk viskas priklauso nuo žmonių koncentracijos – jei vaikštoma šalia vienas kito, nedėvima kaukių, aktyviai vos nesusiglaudus bendraujama, tada situacija jau visai kita. Jei vėjas yra nuo jūros pusės, tada rizika taip pat didesnė“, – akcentavo V. Kasiulevičius.
Jo teigimu, lauke pasivaikščiojimai yra gerai, bet turi būti elementari tvarka.
„Susirgti koronavirusu lauke rizika yra 10–20 kartų mažesnė, nei uždarose patalpose, sėdint prie stalų, bendraujant ir panašiai. Koronaviruso protrūkiai prasidėjo ne vasarą, kai žmonės būriavosi buvo pajūryje, o rudenį, tada, kai moksleiviai pradėjo eiti į mokyklas, žmonės sugrįžo į darbovietes“, – pabrėžė jis.