„Didelė bėda, kad Lietuvoje korupcija tik teoriškai yra nusikaltimas“ – D. Malaškevičius.
Policijos imuniteto vadovas LRT Televizijos laidai „Dėmesio centre“ pasakojo apie kyšininkus gelbstinčius „stebuklingus žodžius“ Baudžiamajame kodekse ir vis dėlto pasikeičiantį pareigūnų požiūrį į korupciją policijoje.
– Pone Malaškevičiau, Jūsų vadovaujamos valdybos vienas uždavinių – korupcijos prevencija ir tyrimai. O Jums pačiam kas nors yra siūlęs kyšį ar kitaip bandęs paveikti?
– Policijoje dirbu jau 17 metų, anksčiau yra buvę įvairių situacijų. Yra tekę susidurti su buvusių vadovų nesąžiningumu ir spaudimu.
– Ar buvo lengva atsispirti pagundai?
– Kai turi tvirtus moralinius įsitikinimus ir principus, kuriais vadovaujiesi, niekas nesunku.
– Imuniteto valdybai vadovaujate trejus metus. Kaip jautėtės į ją atėjęs pačioje pradžioje ir kaip jaučiatės dabar? Ar nesate kolegų traktuojamas kaip skundikas, vidinis priešas?
– Kai imuniteto valdyba įsikūrė, policijoje buvo kilęs didelis nepasitenkinimas. Prisiminkime, kad tada buvo finansinės krizės metai, policijoje buvo mažinami etatai, atlyginimai ir tokiu laikotarpiu buvo įkurtas naujas padalinys. Turime vidinį tinklalapį, kuriame mūsų darbuotojai bendrauja įvairiomis temomis, taip pat ir korupcijos. Prieš trejus metus tie komentarai buvo vien negatyvūs. O dabar jau yra nemažai pozityvių komentarų, priariančių, kad policijai reikia apsivalyti, būti kitokiai.
– Kovos su korupcija kelių policijoje 2012–2014 metų priemonių plane yra įdomių dalykų. Pavyzdžiui, siekiama didinti moterų, dirbančių kelių policijoje, skaičių. Tai yra viena iš priemonių kovoje su korupcija, nes užsienio tyrimai rodo, kad moterys yra atsparesnės korupcijai. Kaip sekasi įgyvendinti šį siekį?
– Kai kurios užsienio šalys praktikuoja šią priemonę, yra šalių, kur kelių policijoje dirba tik moterys. Mes paisome lygių galimybių ir siekiame, kad kelių policijos ekipažą sudarytų vyras ir moteris. Deja, šio tikslo – pusė patrulių vyrų ir pusė moterų – dar nepasiekėme.
Daugiausia kelių patrulių moterų – 35 proc. – yra Telšių apskrityje. Tad kol kas sunku vertinti, ar aplinkybė, kad kelių patrulėmis dirba moterys, mažina korupciją.
Kalbant apie korupciją kelių policijoje reikia pabrėžti, kad atskiruose padaliniuose yra susidarę subkultūrų dariniai, kurie skirti savisaugai. Tai reiškia, kad į tuos darinius nenorima įsileisti naujų žmonių iš šalies, pareigūnai vieni kitus dangsto, žiūri, kad kolega nepatektų vadovų ar imuniteto valdybos nemalonėn ir už tai reikia „atsidėkoti“ tylėjimu, nematymu pažeidimų, kuriuos kiti kolegos daro.
Taigi, naujų žmonių, nesvarbu – vyrų ar moterų – įliejimas į tas subkultūras bet kokiu atveju duoda rezultatų, nes nauji darbuotojai nenori gyventi ir dirbti pagal jiems primetamas taisykles.
– Kita priemonė yra norinčių dirbti policijoje atsparumo korupcijai tikrinimas. Ar įmanoma kažkokias kriterijai įvertinti, ar žmogus linkęs į korupciją, ar ne?
– Tokio lakmuso popierėlio tikrai nėra, tačiau yra elgesio rizikos vertinimo metodika, tam tikri asmenybės testai.
– Psichologinių žmogaus savybių ištyrimas laidžia spręsti, ar jis linkęs imti kyšį?
– Taip teismukai atsakyti negalima, tačiau ar asmuo yra padidintos rizikos grupėje -taip.
Darbas policijoje yra labai skirtingas ir korupcijos rizikos yra skirtingos. Šiuo metu mes norime išskirti korupcijai labiausiai rizikingas darbo vietas ir pasakyti, kad į jas einantys dirbti žmonės turės praeiti papildomai dar kelis filtrus. Kol kas pradedame nuo kelių policijos. Suprantame, kad korupcijai jautrioms pareigybėms reikia rinkti specifinius žmones. Visuomenė dažnai piktinasi korupcija kelių policijoje, bet yra daugybė pavyzdžių, kai pareigūnams bandoma įbrukti pinigus ar kitaip išsisukti. Noras papirkti pareigūną yra didelis.
– Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra ne kartą sakiusi, kad kova su korupcija yra pagrindinis prioritetas, bet visuomenė vis tiek nepatenkinta, nes netgi tie pareigūnai, kurie būna sučiupti, labai lengvai išsisuka. Ar korupciją galima traktuoti kaip sunkų nusikaltimą, už kurį adekvačiai baudžiama?
– Situacija dviprasmiška. Teoriškai korupciniai nusikaltimai yra sunkūs, tačiau praktiškai jie nėra sunkūs. Pasakysiu daugiau – praktiškai korupcija Lietuvoje nėra nusikaltimas, o tik baudžiamasis nusižengimas.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už kyšininkavimą tam tikru mastu ar piktnaudžiavimą yra baudžiama laisvės atėmimu iki 6–7 metų. Tačiau ten pat yra stebuklingi žodžiai: „arba bauda“. Ir teismai dažniausiai taiko baudą, kadangi žmogus paprastai įkliūna pirmą kartą. Tačiau antrą kartą pareigūnas paprastai už korupciją nebūna teisiamas, mat jau po pirmos veikos jis išeina iš policijos, jam iškeliama byla ir durys į policiją jam būna užtrenktos. Sunku prisiminti atvejį, kai policijos pareigūnas ar kitas valdinininkas už korupciją būtų nuteistas laisvės atėmimu.
Tie, kurie ima kyšius, puikiai žino, kad laisvės atėmimu niekada nebus nubausti. Ir paskaičiuoja, ar paėmus kyšį, jiems apsimokės sumokėti baudas.
– Dar viena problema – girti policijos pareigūnai, dėl to yra įvykęs ne vienas eismo įvykis, kitos negerovės. Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis užsiminė, kad norintiems tapti policijos pareigūnais galbūt bus taikomas testavimas bet kuriuo paros metu. Ką Jūs manote apie šią problemą ir jos sprendimo būdus?
– Problema gili. Nesakau, kad policijoje masiškai girtaujama, tačiau kiekviena avarija ar kitas įvykis, kurį padarė girtas policijos pareigūnas, smarkiai vožia per policijos autoritetą. Mes atlikome studiją, kas darosi kitose valstybėse. Įdomu tai, kad tiek alkoholio, tiek narkotikų vartojimui policininkų profesija yra padidintos rizikos.
– Dėl streso ar kitų priežasčių?
– Atliktuose tyrimuose nesigilinama, kodėl, tačiau tiek gydytojai, tiek mokytojai, tiek menininkai, tiek policininkai yra mažiau atsparūs kvaišalams.