Advokatai patvirtina, kad atvejų, kai nepilnamečiai dėl neva pažeistų jų teisių kreipiasi į teisėsaugą, praktikoje iš tiesų pasitaiko, tačiau, pasak Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų iniciatorės, parlamentarės Dovilės Šakalienės, jų būna itin nedaug.
Smurtu apkaltino visą šeimą
Policininkas pasakoja pamenantis, kai 15-metis iškvietė pareigūnus dėl to, kad jo neprižiūri mama. Atvykusiems policijos pareigūnams, pasakoja pašnekovas, vaikinas paaiškino, kad jam nenuperkamas naujas mobilusis telefonas, jis namuose yra verčiamas atlikti įvairius buities darbus.
„Ačiū Dievui, pavyko paprotinti, kad džiaukis, kad valgyti gauni. Kita mama sakytų – nenori, nepatinka, eik į vaikų namus ir sėdėk. Aišku, tai darai su baime, nes jis gali parašyti skundą. Nepilnametis rėmėsi tuo, kad netenkina jo poreikių. Tik neatsimenu, kaip ten mandrai parašė“, – sako pašnekovas. Tąkart, tikina jis, pati mama pareigūnams pripažino, kad „nebesusitvarko su sūnumi“.
„Pernai važiavau į vieną Vilniaus mikrorajoną. 16-kos metų mergaitė visus apkaltino smurtu. Ir brolius, ir seses. Visi muša, kas tik yra šeimoje. O, pasirodo, ji pati susidėjusi su prasta kompanija, naktį negrįžta namo ir dar akis drasko – kokią teisę jie turėjo mane gaudyti. Mama su nauju vyru po visą mikrorajoną ieškojo.
Kaip bebūtų keista, patėvio neapkaltino. Gal neišdrįso, nes jis su 16-metės mama buvo neseniai susituokę, tai žmogus pakankamai protingai darė, stengėsi į tai nesikišti, nes patėvį dar greičiau galima apkaltinti. Kadangi ji (16-metė – DELFI) kaip spyglius pastatęs ežiukas, jie su žmona buvo sutarę, kad patėvis nesikiš ir jis stengėsi podukrai nė pusės žodžio nepasakyti. Jeigu kas nutinka, viską reguliuoja mama. Aš tai merginai ilgą paskaitą atskaičiau, tai ji man grasino, kad skundą parašys, jog aš jos neklausau“, – kitą atvejį pamena policijos pareigūnas.
Ribas nustatyti reikia, bet pagarbiai
Vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė Goda Bačienė teigia, kad vertinti tokias situacijas sunku, nes nėra žinoma, kas tarp tėvų ir paauglių vyko iki tol, kol į konfliktą įsitraukė teisėsauga, kaip buvo bendraujama tarpusavyje.
„Labai neaišku, kas vyko iki tol, nes paskutinė frazė gali būti, kad „nenupirksiu telefono“, bet jeigu buvo sutarta, kad bus įvykdyti kažkokie dalykai, tie dalykai yra įvykdyti, tačiau paauglys negrįžo laiku ir tada nuskamba „aš tau nenupirksiu telefono“, tai yra nebesusiję dalykai, bet tėvai juos susieja. Tokių nesusikalbėjimų konsultuojant tėvus ir paauglius vaikus yra labai daug. Tai įvyksta iš tėvų nerimo, kad vaikas elgiasi kažkaip jiems neaiškiai, naujoviškai, reikalauja daugiau laisvės ar teisių, kokių mūsų laikais nebuvo ir mes to nesuprantame“, – aiškina specialistė.
Pasak specialistės, normalu, kad paaugliai bando savo ribas, o tėvai turi jas nustatyti, tačiau tai daryti, pastebi ji, reikėtų elgiantis pagarbiai, vengti apibendrinimų. Be to, augant vaikui reikėtų kai kuriuos sprendimus jam leisti priimti pačiam.
„Paauglys kuo toliau, tuo labiau turi savarankiškėti ir kas nebuvo galima dvylikmečiui, dažniausiai po truputį yra normalu šešiolikmečiui, pavyzdžiui, jei kalbame apie laiką, kiek jis gali būti be tėvų, atstumą, kur jis gali važiuoti, arba kiek dienpinigių gali gauti ir panašiai. Perspektyva yra tokio laisvėjimo kryptimi. Labai svarbu atsižvelgti į natūralius paauglio reikalavimus, bet, aišku, paaugliai bando ribas, bando išsireikalauti daugiau negu yra normalu. Įstatymai apibrėžia, kada vaikas turi grįžti namo ir ne tik tėvai to reikalauja, bet tai yra saugu. Alkoholis arba dar kažkokie dalykai yra absoliučiai negalimi.
Iš vienos pusės kaip ir natūralu, kad jie bando peržengti ribas, bet tėvai turi tas ribas grąžinti į vietą. Konfliktas visada yra konfliktas, bet aiškinimasis ir pasekmės turi būti pritaikytos pagarbiai, be bausmių visam gyvenimui. Iš pykčio tėvai pasako „dabar niekada“, „visada“, pavyzdžiui, dabar niekada tavęs neleisiu arba visada kažką darai ne taip. Tokie apibendrinimai labai trikdo paauglį, nes jis ir supranta pažodžiui, ne kad tėvai supyko, bet kad tikrai tikrai niekada niekur daugiau negalėsiu išeiti. Tai gąsdina ir kelia jų pyktį“, – aiškina specialistė.
Advokatas: pareigūnai priversti remtis pirmine informacija
Advokatų kontoros „Moisejevas, Vilkas ir partneriai Hansa Law Offices“ advokatas Vidas Vilkas patvirtina, kad atvejų, kai paaugliai savo tėvams kerštaudami dėl netenkinamų įnorių kreipiasi į policijos pareigūnus, praktikoje iš tiesų pasitaiko.
„Baudžiamoji atsakomybė už melagingą pranešimą numatyta asmenims nuo 16 metų amžiaus. (LR BK 13 str.). Taigi neretai susidaro situacijos, jog nepilnametis, norėdamas pakenkti savo artimam giminaičiui už šio reikalavimus, pavyzdžiui, lankyti mokyklą, laiku grįžti namo ar panašiai, ar šiaip būdamas nepatenkintas tuo, kad motina gyvena su patėviu, imasi tam tikrų, galima sakyti, šantažo veiksmų prieš savo artimus žmonės, pavyzdžiui, neįtikusį patėvį, motiną, nenupirkusią mobilaus telefono, ar panašiai, ir už tai neneša jokios atsakomybės“, – DELFI savo atsakyme aiškina advokatas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek vaiko teisių, tiek policijos pareigūnai imasi veiksmų remdamiesi pirmine informacija, kuri, advokato vertinimu, dažnai būna netiksli.
„Tiek policijos, tiek vaiko teisių apsaugos pareigūnai yra priversti imtis veiksmų pagal pirminę gautą informaciją, kuri dažniausiai yra pateikiama paties nepilnamečio ar trečiųjų asmenų (pvz., darželio auklėtojų ir kt.) ir izoliuoti „smurtautoją“, pradėti ikiteisminį tyrimą, apriboti jo teises, arba tiesiog paimti vaiką iš šeimos, o neretai galiausiai pasirodo, jog jokio smurto ar jo grėsmės nebuvo“, – savo atsakyme rašo advokatas.
DELFI kalbintas policininkas pabrėžia, kad visi jo nupasakoti incidentai įvyko dar iki įsigaliojant atnaujintam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui, kuris draudžia bet kokios formos smurtą prieš vaikus. Tačiau jei toks iškvietimas būtų dabar, svarsto pareigūnas, nežino, kaip pasielgtų.
„Valdžios nuostata tokia, kad kaip ir ne tavo reikalas vertinti – žmogus skundžiasi, vadinasi, taip yra. Tai man ir nepatinka. Žmogus sako – ne aš smurtavau, o ji ar jis smurtavo ir išsikvietė, bet kai kurie žmonės galvoja, kad aš pirmas iškviesiu, vadinasi, aš teisus. Tada tyrimo metu aiškinamasi, o žmogus parą ar dvi sėdi areštinėje. Šiandien grįždamas iš darbo kaip tik apie tai mąsčiau, kad iš principo žmogaus niekas po to ir neatsiprašo, nes taip turi veikti pagal tą įstatymą ir pasirinkimo teisės tau nesuteikta“, – savo įžvalgomis dalijasi pareigūnas.
Privalo kviesti vaiko teisių apsaugos darbuotojus
Seimo narė D. Šakalienė su tokiais teiginiais nesutinka. Ji sako, kad policijos pareigūnas ne tik gali, bet ir privalo sureaguoti, jei kyla įtarimai, kad nepilnametis manipuliuoja savo tėvais. Pašnekovė primena, kad pagal naują tvarką jau vykdami į įvykio vietą dėl galimo smurto prieš nepilnametį policijos pareigūnai apie tai turėtų informuoti vaiko teisių apsaugos specialistus.
„Jeigu vaikas sako, kad jam nenuperka mobilaus telefono ir liepia tvarkytis namuose, ką policijos pareigūnas gali ir turi padaryti, tai iškviesti vaiko teisių apsaugos tarnybą. Šiandien pagal naująjį įstatymą mes turime 24 val. per parą, 7 dienų per savaitę budėjimą. Tai reiškia, kad vaiko teisių tarnybos specialistai yra tikrai prieinami bet kuriuo paros metu. Atvykę specialistai nustatinėja grėsmės lygį.
Tiek remiantis poįstatyminiais aktais, tiek remiantis sveiku protu visiškai akivaizdu, kad telefono nenupirkimas ar liepimas susitvarkyti savo kambarį jokiais būdais į jokią grėsmę net nepretenduoja. Tai tikrai nėra vaiko teisių pažeidimas ir tai yra netraktuotina kaip grėsmė. Ir tada labai lengva nustatyti, kada yra tikra grėsmė, o kada kažkas išsigalvoja“, – aiškina D. Šakalienė.
Kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką policijos pareigūnai turėtų kreiptis į vaiko teisių apsaugos darbuotojus patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vita Šulskytė. Ji pabrėžia, kad tikrovės neatitinkančią informaciją gali pateikti ir paaugliai, ir suaugusieji, todėl labai svarbu išsiaiškinti, ar vaikams ir tėvams šeimoje nėra reikalinga specialistų pagalba.
„Esant reikalui, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai kreipiasi į savivaldybės atvejo vadybininką, jog šeima sulauktų jai būtinos socialinės, psichologinės ar kitokios pagalbos. Pažymėtina, kad laiku suteikta pagalba vaikui ir šeimai gali padėti išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų.
Reaguodami ir nagrinėdami pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vaiko teisių apsaugos specialistai vertina grėsmės vaikui lygį, lankosi vaiko gyvenamojoje vietoje, bendrauja su vaiku, jo tėvais bei vertina kitą su vaiku ir jo socialine aplinka susijusią informaciją. Grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatytas. Pavyzdžiui, jei pranešimas dėl vaiko teisių galimo pažeidimo nepasitvirtina, tada pranešimo nagrinėjimas baigiamas“, – aiškina V. Šulskytė.
Tuo tarpu D. Šakalienė atkreipia dėmesį, kad tokių atvejų, kai vaikai šantažuoja tėvus dėl jų įnorių netenkinimo, pasitaiko labai retai.
„Labai retai vaikai linkę meluoti ir labai retai vaikai linkę šantažuoti savo tėvus, todėl kad net ir tais atvejais, kai vaikas kenčia, kai prieš jį smurtaujama, jis linkęs savo tėvus saugoti. Nes tėvai vaikui yra labai svarbūs, jam tai yra pasaulio pagrindas“, – įsitikinusi parlamentarė.
Ragina nebijoti kreiptis į specialistus
Psichiatrė, psichoterapeutė G. Bačienė sako, kad norėtųsi, jog tėvų ir paauglių konfliktai neperaugtų į tokį lygį, kai tenka kviesti policiją. Vis dėlto net ir susiklosčius tokiai situacijai, teigia specialistė, kaltės dažniausiai yra abejose pusėse.
„Visuomet norėtųsi, kad tokie dalykai neatsitiktų, bet tie konfliktai dažniausiai neįvyksta vien paauglio iniciatyva. Susikirtimas dažniausiai būna po ilgalaikių nesėkmingų aiškinimųsi. Kai tėvai praranda pusiausvyrą, paauglys labai greitai tai pagauna. Lygiai taip pat ir tėvai pamiršta pasakyti, kad viskas yra gerai, matau, ką tu gerai darai, bet šitas dalykas mane gąsdina. Ir iš tikro išsigandę dėl kažkokio elgesio jie pritaiko neadekvačias sankcijas, o tada paauglys sako – tu mane varžai ar nepaisai kažkokių mano teisių ir žino, kur reikia kreiptis.
Dažnai paauglių grasinimai yra siauri, bet konflikto atveju siaurai mato ir tėvai, todėl aš nenorėčiau sakyti, kad paaugliai visą laiką neteisūs. Aš manau, kad yra abiejų kaltės. Neseniai konsultavau tėvus, kur mama iškvietė policiją, bet pokalbio metu labai aiškiai matosi, kaip ji psichologiškai smurtauja. Ji sako: bet mes, suaugę, galim prarasti savitvardą. Sakau: ne, jokiu būdu, lygiai taip pat kaip paauglys negali rėkti ant tėvų, tėvai irgi negali prarasti savitvardos. Galioja tos pačios taisyklės“, – aiškina psichoterapeutė.
Pasak pašnekovės, kaktomuša susidūręs su paaugliu suaugusysis visada pralaimės, todėl praradus savitvardą išspręsti konfliktą tampa labai sunku.
„Didesnė atsakomybė visada yra suaugusiojo pusėje, nes paauglys yra labai nestabiliam psichologiniame būvyje, tokioje pereinančioje situacijoje, kai veikia daug hormonų ir dėl to emocijų valdymas yra apsunkintas. Tėvams atrodo, kad jis nei dirba, nei kažką veikia, viskuo aprūpintas, tai ko jis čia šakojasi. Bet taip nėra. Jiems tikrai yra daug iššūkių mokykloje, daug konkurencijos tarp bendraamžių ir biologija tokia nestabili, kad jiems tikrai sunku susivaldyti. Atsakomybė vis tiek visada yra suaugusiojo, kad jis išspręstų tą konfliktą deramai ir jeigu jis kažko nesugeba, tai kreiptųsi į specialistus. Jeigu jau tikrai viskas, neberanda išeities, yra tėvų linija, yra mokyklos psichologai, yra psichikos sveikatos centrai ir kitos tarnybos, kur tikrai galima pasikonsultuoti“, – ragina specialistė.
Jai antrina ir V. Šulskytė bei primena tėvams, kad jie gali kreiptis į savivaldybę, kur dirbantys specialistai gali nukreipti į pozityvios tėvystės kursus, įgūdžių lavinimo kursus tėvams ar psichologus, kurie gali padėti vystyti dialogą su paaugliu.
„Taip pat tėvai gali skambinti į „Tėvų liniją“ nemokamu tel. nr. 8 800 900 12 (darbo laikas I–V nuo 17 iki 21 val.), kurios specialistai (psichologai) konsultuoja tėvus pozityvios tėvystės klausimais, gali patarti dėl įvairiais amžiaus tarpsniais kylančių bendravimo su vaiku problemų ir kt. Tuo tarpu vaikai gali skambinti į „Vaikų liniją“ nemokamu tel. nr. 116 111 (darbo laikas I–VII nuo 11 iki 23 val.) arba į „Jaunimo liniją“ nemokamu tel. nr. 8 800 28 888 (darbo laikas I–VII visą parą), kur gali sulaukti emocinės paramos, pasidalyti savo jausmais ir išgyvenimais bei atrasti tinkamų situacijos sprendimo būdų“, – vardija V. Šulskytė.
| Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|