„Šios dienos duomenimis, apie penkiasdešimt ukrainiečių yra tapę įvairių nusikaltimų aukomis. Absoliuti dauguma ukrainiečių tapę sukčiavimo aukomis – tiek buitinio, tiek elektroninio, tiek telefoninio. Turime apie 26 ukrainiečius, kurie yra tapę įtariamaisiais dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, bet tai yra eismo įvykiai, vagystės, kažkokie smurtiniai nusikaltimai. Matome tendencijas, kad mūsų nusikalstamas pasaulis taikosi į ukrainiečių pabėgėlius“, – trečiadienį interviu Delfi sakė policijos vadovas,
Bendros sukčiavimo tendencijos Lietuvoje, pasak jo, yra augančios. Ukrainiečiai, kaip akcentavo R. Požėla, nėra išimtis, nes nusikaltėliai gali pasinaudoti rusų kalba ir apgauti žmones, pavyzdžiui, elektroninėje erdvėje.
„Šių metų pirmo ketvirčio registruoto nusikalstamumo skaičiai rodo, kad mūsų visuomenė šiek tiek „pasileido plaukus“ ir tikrai registruotų nusikaltimų augimas yra akivaizdus – apie 20 proc. Labiausiai auga sukčiavimai, nusikaltimai elektroninėje erdvėje, vagystės iš būstų, kitų vietų. Mes su tais skaičiais faktiškai grįžtame į priešpandeminį laikotarpį“, – sakė R. Požėla.
Jis akcentavo, kad šia tema aktyviai dirba policijos analitikai, kurie bando išsiaiškinti augančio minėtų sričių nusikalstamumo priežastis.
„Aš vis tik turiu tokią „slaptą“ viltį, kad dalis šių skaičių yra atkovojama iš latentikos, nes mes visada kalbame apie registruotą nusikalstamumą – kada žmogus kreipiasi į policiją, tačiau tai nereiškia, kad yra lygybės ženklas, kiek nusikaltimų faktiškai įvykdoma“, – teigė R. Požėla.
Jis svarstė, kad dėl atsiradusių naujų policijos funkcijų pandemijos bei migracijos krizės metu gyventojai galėjo pradėti labiau pasitikėti pareigūnais ir dėl to tapti daugiau linkę bendradarbiauti.
„Gera žinia, kad sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius ir toliau nuosekliai mažėja – turime maždaug 10 proc. mažėjimą“, – konstatavo policijos vadovas.
Visgi R. Požėla taip pat pastebėjo, kad netrūksta avarijų, kuriose žūsta arba sunkiai sužalojami žmonės ir viena dažniausių to priežasčių – mobiliųjų įrenginių naudojimas vairuojant.
„Deja, mes šio įpročio negalime atsikratyti net vairuojant transporto priemonę – plika akimi turbūt visi matome ir neretas toleruojame tai, kas vyksta, kad mes gyvename savo gyvenimą elektroninėje erdvėje, nepaisant to, kad mūsų rankose ir vairas“, – sakė pareigūnas.
Avarijos taip pat, anot jo, neretai įvyksta ir dėl vairuotojų neblaivumo, greičio viršijimo, neatsakingo lenkimo.
„Beje, man būnant Ukrainoje ir vykstant į Kyjivą, beveik savo akimis mačiau žiaurų eismo įvykį, jis buvo aprašytas ir Lietuvos žiniasklaidoje, kuriame žuvo 27 žmonės. Per vieną eismo įvykį. Lietuvoje irgi jau šiais metais yra buvę, kai viename eismo įvykyje žuvo 3-4 žmonės“, – sakė R. Požėla.