Nepatenkinti darbo sąlygomis

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininko Vytauto Lamausko, eiliniams policijos pareigūnams dabar mokamas pernelyg mažas darbo užmokestis, jie neaprūpinami būtinomis darbo priemonėmis, tačiau reikalaujama vykdyti pavestas funkcijas. Tarnautojų nepasitenkinimą kelia ir pats vadovų požiūris į pareigūnus.

„Ne visose policijos įstaigose yra šiuolaikinis, civilizuotas požiūris į darbuotojus, dažnai į pavaldinį žiūrima ne kaip į žmogų, o kaip į priemonę darbo tikslams pasiekti. Turėtų keistis pareigūnų vertinimo kriterijai. Darbuotojas visų pirma turi būti vertinimas kaip žmogus“, - Verslosavaite.lt kalbėjo V. Lamauskas.

Pasak pašnekovo, daug problemų kelia ir mokymo sistemos nebuvimas, kas kenkia pareigūnų kvalifikacijai, nes nėra galimybės tobulėti.

Netenkina darbo užmokesčio skaičiavimo sistema

V. Lamauskas siūlo atskirti statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistemą nuo valstybės tarnybos darbo užmokesčio sistemos.

„Europos Sąjungos šalyse statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokestis už analogiškas pareigas valstybės tarnyboje turinčių valstybės tarnautojų yra 10 procentų didesnis, tuo tarpu Lietuvoje viskas atvirkščiai – čia valstybės statutinių tarnautojų atlyginimai ne didesni, o daugiau nei 10 procentų mažesni už eilinių valstybės tarnautojų“, - kalbėjo V. Lamauskas.

Be to, pasak profesinės sąjungos atstovo, dabar skelbiama, kad yra 25 000 statutinių valstybės tarnautojų, o tai dirbtinai sudarytas skaičius, nes dauguma jų nevykdo statutinių funkcijų, kurioms keliami papildomi reikalavimai.

„Manau, kad reiktų išgryninti statutinio valstybės tarnautojo sąvoką, nustatyti kriterijus, kad būtų aišku kokią pareigybę užimantis žmogus yra statutinis valstybės tarnautojas“, - kalbėjo V. Lamauskas.

Profesinės sąjungos atstovo teigimu, išgryninus statutinio valstybės tarnautojo statusą būtų galima paskatinti tuos, kurie iš tiesų vykdo specifines funkcijas, rizikuoja gyvybe, turi pareigą gelbėti žmones, ginti jų interesus.

„Būtina tokiems tarnautojams sudaryti atskirą darbo užmokesčio skaičiavimo sistemą, nes jie yra verti gauti didesnį atlyginimą“, - Verslosavaite.lt teigė V. Lamauskas.

Krūvis auga, atlyginimai – ne

Pasak V. Lamausko, dabar tarnybos policijoje atsisakantys pareigūnai visą sistemą veikia kaip sniego lavina. Analogiškas procesas vyksta ir policijos įstaigose.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (LR VRM) Personalo valdybos duomenimis, laisvų pareigybių skaičius nuolat didėjo nuo pat 2000 m. iki 2006 m., kada trūko 12 proc. pareigūnų. Šiuo metu pareigūnų trūkumas šiek tiek sumažėjo ir sudaro 9,66 proc.

„Įsivaizduokite, kad dirba dešimt tyrėjų, kiekvienas turi po 10–20 bylų. Vienam išėjus, jo bylos automatiškai išskirstomos likusiems, jiems didėja darbo krūvis, bet darbo užmokestis nekinta, nes daugelyje įstaigų darbdaviai į darbo krūvio padidėjimą nežiūri kaip į reikšmingą įvykį, nemoka jokių priedų.

Tada formuojasi nepasitenkinimas darbu, lieka nepatenkinti pasilikę darbuotojai, išeina dar vienas, jo krūvis paskirstomas likusiems, ir kuo toliau, tuo sunkiau dirbti. Tai grandininė reakcija, kuri vis dar tęsiasi. Nuėjus į komisariatus jaučiasi, kad žiūrima ne į kokybę, o į kiekybę“, - Verslosavaite.lt kalbėjo profesinės sąjungos pirmininkas.

Nukenčia visuomenės interesai ir pasitikėjimas policija

Pasak pašnekovo, darbo krūvio padidėjimas iš karto lemia ne tik darbuotojų nepasitenkinimą, bet ir darbo kokybės mažėjimą bei visuomenės pasipiktinimą. Pagal Policijos departamento prie LR VRM užsakytą ir prieš pusmetį „Baltijos tyrimų“ atliktą apklausą, pusė respondentų nesutiko su teiginiu, kad policijos pareigūnai greitai atvyksta į įvykio vietą.

Mykolo Romerio universiteto Kauno policijos fakulteto prodekano Kęstučio Vitkausko teigimu, žmonės mato pasekmes, bet nežino, kad juos piktinanti situacija susidaro ne dėl pačių policijos pareigūnų kaltės, o dėl mažinamo maršrutų skaičiaus, automobilių trūkumo, todėl neišvengiamai krenta policijos reitingai.

„Jei būtų 10 patrulių, jie galėtų pasiskirstyti maršrutais po tam tikras teritorijas ir dažniau pasirodytų mažose teritorijose, bet mažėjant patrulių skaičiui, vadovas, turintis užtikrinti viešąją tvarką nustatytai teritorijai, praplečia maršrutus, todėl gyventojai juos mato rečiau“, - kalbėjo V. Lamauskas.

Atsisakė išsilavinusių policijos darbuotojų rengimo

Nepaisant norinčių dirbti policijoje jaunų žmonių trūkumo, Policijos departamentas prie LR VRM šiais metais atsisakė populiarios universitetinio bakalauro studijų programos ir nusprendė abiturientams siūlyti tik profesines studijas.

„Per ketverius studijų metus jaunuoliai ne tik įgydavo universitetinį išsilavinimą, bet ir gaudavo profesinių žinių, tuo tarpu dabar nuspręsta apsiriboti tik profesinėmis žiniomis“, - apie gera nežadančius pokyčius kalbėjo Kauno policijos fakulteto prodekanas Kęstutis Vitkauskas.

Pasak pašnekovo, Policijos departamentas atsisakė universitetinės studijų programos, nes gavę bakalauro diplomą jaunuoliai nenorėdavo dirbti viduriniosios grandies pareigūnais, ieškodavo geresnių pasiūlymų privačiame sektoriuje.

Policijos departamento prie LR VRM Personalo valdybos duomenimis, 2007 m. rugsėjo 1 dieną buvo 1214 laisvų pareigybių. Daugiausiai trūko:

Pirminės grandies viešosios policijos patrulių bei postinių (vyriausiųjų, vyresniųjų)471
Kriminalinės policijos tyrėjų (vyriausiųjų, vyresniųjų)285
Viešosios policijos tyrėjų (vyresniųjų), kitaip vadinamų apylinkės inspektorių172

Anot Kauno policijos fakulteto prodekano, Policijos departamento specialistai tikisi, kad prastesnį išsilavinimą įgiję absolventai sutiks dirbti grandyje, kurioje dabar jaučiamas žymiausias darbuotojų trūkumas.

Nepajėgia konkuruoti su privačiu sektoriumi

Kauno policijos fakulteto prodekanas mano, kad reikėjo ne atsisakyti aukštesnį išsilavinimą teikusios studijų programos, o pasiūlyti geresnes socialines garantijas, nes minties apie valstybės tarnybą dažniausiai atsisakoma dėl mažo atlyginimo.

V. Lamausko teigimu, dabartinis pareigūnų trūkumas rodo, kad pralaimima konkurencinėje kovoje su privačiu sektoriumi – policijos tarnybos darbo vietos ne tokios patrauklios, kaip privataus sektoriaus.

„Dauguma bakalauro studijų programą baigusių studentų bandė įsidarbinti valstybinėse institucijose, bet pamatę realias darbo sąlygas ir siūlomą darbo užmokestį, dirbti pasiliko tik vienetai. Absolventams nepasiūloma, tai, ko jie tikisi, jų lūkesčiai visi kitokie“, - kalbėjo K. Vitkauskas.

Be to, nemažai įtakos gali turėti ir prastas policijos prestižas – du trečdaliai „Baltijos tyrimų“ prieš pusmetį apklaustų respondentų tvirtino nesutinkantys su teiginiu, kad Lietuvoje gerbiamas policijos pareigūno darbas, tiek pat teigė, kad nenorėtų, jog jų vaikas dirbtų policijoje.

Pasak K. Vitkausko, tai parodo policijos, kaip socialinės grupės vietą visuomenėje – kaip ji aprūpinta, koks visuomenės požiūris į ją.

Bando suvaržyti pasirinkimo laisvę

K. Vitkausko teigimu, norint sulaikyti absolventus nuo privataus sektoriaus siūlomų darbo vietų pasirinkimo, buvo nuspręsta sudarinėti trišales sutartis.

„Su stojančiais dabar pasirašoma trišalė sutartis, kuria studentas po studijų baigimo įsipareigoja dirbti valstybinėse institucijose, tačiau tai prieštarauja konstitucijai ir mes nepritariame bet kokiam sankcijų taikymui, jei absolventas pasirinktų kitą darbo vietą“, - Verslosavaite.lt tvirtino K. Vitkauskas.

Įstoja visi norintys

Pasak Kauno policijos fakulteto prodekano K. Vitkausko, į neuniversitetinę trejų metų trukmės studijų programą stoja daug prasčiau studijoms pasiruošę jaunuoliai.

„Pernai, kol dar turėjome universitetinę bakalauro programą, pereinamasis balas su svertiniais koeficientais į ją buvo apie 14 balų, tuo tarpu į neuniversitetinę studijų programą šiemet jis tesiekia 5 balus. Dabar stoja su žymiai prastesniais pažymiais, dauguma laikę ne valstybinius, o mokyklinius egzaminus“, - Verslosavaite.lt apie prastėjantį stojančių abiturientų kontingentą kalbėjo K. Vitkauskas.

Prodekano teigimu, į profesinio rengimo programą įstoja visi, kurie nori ir atitinka medicininės komisijos keliamus reikalavimus.

„Šiemet galėjome priimti 120 studentų, o priėmėme apie 90, tuo tarpu į universitetinį išsilavinimą teikusią programą būdavo nemažas konkursas“, - Verslosavaite.lt kalbėjo Kauno policijos fakulteto prodekanas.