„Aš jo bijojau, jis kaip pabaisa buvo tapęs – vien koks jo žvilgsnis ir laukinis juokas, buvau išsigandusi, jis man kaip koks velnias buvo“, – šiandien sako Šiaulių rajone, Kuršėnuose, gyvenanti 55 metų Janina Alčauskienė.
Tuo metu net 19 kartų teistas nusikaltėlis Rolandas Kazakevičius, į kurio glėbį moteris puolė, teigia, kad J. Alčauskienė nėra tokia šventa, kaip dedasi: esą apgaudinėdama žmones ji apsimetinėjo įvairiausių profesijų atstove, skelbdavosi esanti net žurnaliste. Be to, ji taip pat panaudodavo savo sūnų, dirbančių policijoje, pažymėjimus bei, įtariama, galėjo duoti pasinaudoti ir jų tarnybine uniforma.
„Dabar ji apsimeta aktore ir lyg teatre vaidina – galiu ir aš vaidinti, bet aš negriūnu ant žemės, čia – ne bažnyčia, čia teismas vyksta“, – nagrinėjant baudžiamąją bylą pareiškė R. Kazakevičius.
Nors yra daugybę kartų teistas, 48 metų vyras išgarsėjo tik praėjusių metų gegužę, kai kalėdamas Pravieniškių pataisos namuose su kitu kaliniu išpjovė lango apsaugines grotas ir pabėgo iš įkalinimo įstaigos. Dėl šio įvykio net laikinai buvo nušalinta pataisos namų vadovybė.
2019 m. iš įkalinimo įstaigos išleistas R. Kazakevičius įvykdė daugybę nusikaltimų – dar kalėdamas pataisos namuose jis internetu susipažino su Šiaulių rajone gyvenančia J. Alčauskiene, kuri ieškojo gyvenimo draugo. Kalinys taip pat skelbėsi ieškantis moteriškos šilumos, naujajai savo draugei suokė apie itin karštus jausmus ir nuo pat pradžių ėmė iš jos vilioti pinigus. O ši aklai juo tikėjo – esą R. Kazakevičius ne koks nors žudikas ar kitus baisius nusikaltimus padaręs nusikaltėlis, o tik žmogus, teisėsaugai papuolęs ne laiku ir ne vietoje – nuteistas dėl kontrabandos.
„Radau skelbimą, kad vyras ieško rimtų santykių, todėl iš karto parašiau žinutę ir pradėjau bendrauti su R. Kazakevičiumi, – pasakojo J. Alčauskienė. – Iš pradžių žinutėmis, paskui ir labai dažnai kalbėdavome telefonu, taip pat vienas kitam rašydavome laiškus. Buvau vieniša, daug metų išsiskyrusi, o R. Kazakevičius man sakė gražius žodžius, jo laiškai buvo gražūs. Paskambinęs telefonu jis rūpindavosi mano sveikata ir aš „užkibau“ – mane, kaip vienišą, visai užbūrė gražūs žodžiai.“
Anot moters, netrukus R. Kazakevičius paprašė atsiųsti pinigų: „Iš pradžių nedaug – 400 eurų į įkalinimo įstaigą, sakė, kad apsirengimui, valgiui. Aš išsiunčiau. Paskui prasidėjo – jis prašydavo vėl ir vėl – kol jis buvo įkalinimo įstaigoje iki 2019 m. liepos mėnesio, aš jam buvau pervedusi 5 tūkst. Eur. Norėjau, kad jis kuo greičiau išeitų į laisvę.“
„Jis sakė, kad turi areštuotų pinigų sąskaitoje, man net buvo išrašęs vekselį, žadėjo, kad „grįšiu, grąžinsiu, turiu daug pinigų, nepergyvenk, mes gyvensime, namą nusipirksiu, visur važiuosime atostogauti“, – kalbėjo J. Alčauskienė. – Taip jis mane užbūrė, užsidėjau „rožinius“ akinius ir nieko nemačiau. Jis nuo pradžių prisipažino, kad yra kalėjime – pagalvojau, kad ne melagis, nieko blogo nepadaręs, ten tik paveikslų kontrabanda, nieko jis nenužudė. Buvau per daug patikli – noras gyventi šeimoje mane visiškai paveikė, dabar net pati nežinau, kaip taip viskas įvyko.“
Kai R. Kazakevičius iš įkalinimo įstaigos buvo išleistas į laisvę, J. Alčauskienė netrukus sulaukė vyro skambučio – prašė kuo greičiau susitikti, nes esą yra sulaikytos labai brangios prekės, jas reikia išsipirkti, bet jis neturi pinigų, jam reikia pagalbos.
Taip moteris buvo įtraukta į vyro daromus nusikaltimus – tuo metu globos namuose dirbusi moteris vėl jam davė savo pinigų. Kartą jis esą net pateikė dokumentus, jog buvo užpultas ir subadytas, dėl to jam planuojama išmokėti didžiulę kompensaciją, todėl jis skolinamus pinigus sugrąžins.
„Jis net norėjo mano butą užstatyti, per metus jis iš manęs išviliojo 33 tūkst. eurų, liepė lizingu imti telefonus, sakė, jog jis pats mokės įmokas, – kalbėjo moteris. – Mano vaikai dirba policijoje, bet jiems nieko apie R. Kazakevičių nepasakojau, bet jis apie mano vaikus žinojo, net manęs prašė vaikų tarnybinę policijos uniformą paskolinti jo nusikaltimams daryti.“
Vyras taip pat moters vardu ėmė paskolas, sudarė daugybę sutarčių su mobiliojo ryšio bendrovėmis ir paėmė brangiai kainuojančius telefonus, žadėjo už juos mokėti mėnesines įmokas, bet tai tebuvo tik tušti žodžiai. Be to, moteris pavogė iš vienos savo bendradarbės dokumentus, kuriuos vėliau R. Kazakevičius panaudojo ir išsimokėtinai paėmė daugybę technikos.
Taip nuo porelės nukentėjo ir daugiau žmonių – jie net nenutuokė, kad jų vardu telekomunikacijų bendrovėse yra sudaromos sutartys. O surasti aukų nebuvo sudėtinga – R. Kazakevičius pareigūnams yra prisipažinęs, kad J. Alčauskienė jį net vežiojo automobiliu ir rodė, kur gyvena pasiturintys žmonės, iš kurių apgaule galima pasipelnyti.
„Aš turėjau pasiklausymo aparatūrą, J. Alčauskienė mane vežiojo pas žmones savo miestelyje ir rodė tuos, kuriuos galima nuvežti į mišką, kurie turi pinigų“, – sakė R. Kazakevičius.
„Tada man į mobiliojo ryšio telefoną paskambino moteris, su ja sutarėme kitą dieną susitikti autobusų stotyje, – pasakojo dėl klausos neįgalus vyras. – Kai atvažiavau į stotį, čia manęs jau laukė moteris, su kuria nuėjome į netoliese esantį skverą.“
Ta moteris buvo J. Alčauskienė – susitikti su moteriškos šilumos norinčiu vyru jai nurodė R. Kazakevičius. Bet pirmasis pasimatymas susiklostė ne taip, kaip buvo planuota – vyras ant moters rankos pamatė vestuvinį žiedą ir pareiškė, kad jis ieško dar netekėjusios moters.
„Tada ji man pasiūlė susitikti su jos pussesere, kuri, sakė, taip pat yra tvarkinga, – pareigūnams kalbėjo nukentėjusysis. – Sutikau, tada ji kažkam paskambino ir pasakė, kad mus nuvežtų pas minėtą pusseserę. Netrukus į stotį atvažiavo automobilis, kurį vairavo vyriškis. Važiuojant kalbėjome apie pusseserę, dar apie gyvenimą, bet ši kelionė buvo labai ilga, jau net pradėjo temti, o manęs vis klausdavo, ar žinau, kur randamės. Galop atvažiavome į kažkokio miško keliuką, tada visi išlipome, o vairuotojas iš manęs ėmė reikalauti banko kortelių, dokumentų, pinigų. Aš sakiau, kad neturiu, bet jis paėmė ginklą ir man įrėmė į galvą – klausė, kur yra dokumentai ir kortelė. Pasakiau, kad namuose. Tada jis iš manęs atėmė piniginę su dokumentais ir pinigais, taip pat atėmė klausos aparatą, be kurio beveik nieko negirdžiu. Tas vyras mane spardė kojomis, smaugė batų raišteliu, pistoletu daužė galvą, buvau praradęs sąmonę.“
Anot nukentėjusiojo, kai vairuotojas ėmė jį mušti, kartu važiavusi moteris pasitraukė toliau nuo automobilio.
„Paskui jie abu automobiliu pasišalino, o mane paliko gulėti ant žemės – pagulėjęs po keliolikos minučių nuėjau į sodybą, buvusią maždaug už 3 kilometrų, ir paprašiau žmonių iškviesti pagalbą“, – teigė plėšikų auka tapęs vyras.
Per apklausą jis taip pat prisipažino, kad tik vėliau suprato, jog vairuotoją jis buvo matęs ir anksčiau – dar prieš mėnesį šis buvo atėjęs į jo namus ir apsimetė Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnu. Bet jo nukentėjusysis į vidų neįsileido, o apie vizitą pranešė policijai.
R. Kazakevičiaus rankos buvo suteptos krauju, tačiau, neįtikėtina, policijos pareigūnai net nesuprato, kad jis nužudė šią moterį – šis nusikaltimas buvo atskleistas tik tuomet, kai dėl sukčiavimo už grotų patekęs nusikaltėlis netikėtai pats prisipažino, jog yra žudikas, o kaip buvo nužudyta moteris, esą kuo puikiausiai žinojo ir J. Alčauskienė. Tuo metu ši kategoriškai kratėsi kaltės, o nužudytosios artimieji niekada nesutiko su policijos išvadomis ir teisinėmis priemonėmis kovojo, kad nutrauktas tyrimas dėl tariamos savižudybės būtų perkvalifikuotas į nužudymą. Ir tai prokurorai padarė tik tada, kai R. Kazakevičius prisipažino.
Vilniaus Vilkpėdės rajone gyvenusios moters kūnas buvo surastas 2019 m. lapkritį – policijos tyrėjai neabejojo, kad po skyrybų viena gyvenusi moteris nusižudė. Tuo metu Vokietijoje gyvenanti jos dukra aiškino, jog nuo pat pradžių buvo akivaizdu, kad jos motina tapo nužudymo auka, siekiant nuslėpti turtinio pobūdžio nusikaltimus, nes iš namų buvo dingęs vertingas turtas. Be to, ji pažymėjo, kad jos mamos butas buvo užrakintas, tačiau atrakintos terasos durys, o buto raktai taip ir nebuvo surasti. Maža to, po nužudymo iš nužudytajai priklausančios banko kortelės buvo nuimta daugiau kaip 500 eurų, o bankomate esančios vaizdo kameros užfiksavo, kaip pinigus nuėmė vyras. Šis vyras, kaip vėliau paaiškėjo, buvo R. Kazakevičius.
Bet pareigūnai pinigų pasisavinimo nesiejo su moters mirtimi, nors dukra ir aiškino, kad maždaug prieš dvi savaites jos motina buvo susipažinusi su vyriškiu (kaip vėliau paaiškėjo, R. Kazakevičiumi), o ant jos kaklo rasta smaugvirvė buvo sportinio džemperio virvelė, nors moteris tokių drabužių neturėjo.
Tyrimo metu išaiškėjo, kad dar prieš nužudymą R. Kazakevičius įkalbėjo savo bendrininkę J. Alčauskienę apsilankyti nužudytosios namuose – esą moteris ketino parduoti savo automobilį, kurį J. Alčauskienė ir turėjo nupirkti. Spalio 25 d. įvykusio vizito metu J. Alčauskienė pagrobė buto šeimininkei priklausantį pasą, pasirašė automobilio pirkimo dokumentus, nors jo net neketino pirkti.
Tą patį vakarą J. Alčauskienė su R. Kazakevičiumi nuvyko į „Topo centrą“, kur moteris pateikė svetimą dokumentą ir lizingo būdu įgijo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“. Kitą dieną moteris dar kartą panaudojo nužudytajai priklausantį pasą Klaipėdoje, kur įgijo dar vieną telefoną ir nešiojamą kompiuterį „Macbook Pro“.
O spalio 30 d. R. Kazakevičius ir J. Alčauskienė vėl atvažiavo į Vilnių – išsinuomojo butą, kuriame, ko gero, iš pradžių ir buvo planuota nužudyti pasiturinčią moterį. Bet aplinkybėms pasikeitus, įtariama, R. Kazakevičius moterį nužudė jos namuose, inscenizuodamas savižudybę – teigiama, kad grasindamas ginklu jis buto šeimininkei lipnia juosta surišo rankas, kojas, užklijavo burną. Iš moters sužinojęs jai priklausančios banko mokėjimo kortelės PIN kodą, nusikaltėlis, įtariama, moterį pasmaugė, nuo rankų, kojų ir lūpų nuklijavo lipnią juostą, o išeidamas iš namų pagrobė įvairių auksinių papuošalų ir kitų vertingų daiktų. O po šio nusikaltimo nuvažiavo į Stoties rajone esantį bankomatą ir išgrynino 530 Eur. Tą patį vakarą jis su J. Alčauskiene išvažiavo į namus, nors tą vakarą specialiai butą buvo išsinuomoję dviem paroms.
J. Alčauskienė sakė, kad apie R. Kazakevičiaus įvykdytą nužudymą nieko nežinojo, esą pirmą kartą apie tai išgirdo Šiaulių apygardos teisme, kai buvo nagrinėjama porai iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo.
„Posėdžio metu jis ėmė šaukti, kad aš esu įtariama nužudymu, net ėmė vardyti Baudžiamojo kodekso straipsnius, – ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo J. Alčauskienė. – Aš pasakiau, kad nieko nežinau ir nieko nežudžiau. O kai jis sėdėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, man skambino ir grasino, kad man keršys, nors nežinau už ką, jis liepė atsiimti pareiškimą dėl skolų, o kartą atsiuntė žinutę, klausdamas, ar aš jam mokėsiu už tylėjimą.“
Nors ir nebuvo įtariama sunkiausiu nusikaltimu, tačiau J. Alčauskienė prasitarė, jog R. Kazakevičius jai buvo užsiminęs, kad planuoja nužudyti pasiturinčiai gyvenančią moterį Vilniuje. Pirmą kartą kuršėniškė ją pamatė, kai R. Kazakevičiaus nurodymu atvyko į jos namus sostinės Vilkpėdės g.
„Jis man paskambino ir pasakė, kad važiuosime į Vilnių, – teisme kalbėjo J. Alčauskienė. – Paklausiau, ko mes ten važiuosime, bet jis niekada į mano klausimus neatsakinėdavo, sakė, kad pakeliui papasakos. Bet važiuojant nieko nesakė, tik prie Vilniaus prasitarė, jog susipažino su moterimi, kuri nori parduoti savo automobilį, o paskui nusipirkti naują. Jis sakė, kad mane pristatys kaip pirkėją, o aš namuose turėsiu paimti jai priklausantį pasą.“
Bet į susitikimą su pasiturinčiai gyvenusia moterimi R. Kazakevičius nėjo – nusiuntė vieną J. Alčauskienę.
„Ta moteris buvo maloni, net arbata mane pavaišino“, – kaltinamoji prisipažino, kad pasirašė buto šeimininkei priklausančio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, o kadangi „Škodos Fabia“ net neplanavo pirkti, dokumentuose nurodė išgalvotus asmens duomenis. Pasą ji pagrobė tuomet, kai buto šeimininkė nusileido prie laiptinės durų įsileisti R. Kazakevičių, nors šis prie namo taip ir nepasirodė.
Tą patį vakarą, moters teigimu, ji su R. Kazakevičiumi nuvažiavo į vieną didžiųjų sostinės prekybos centrų ir parduotuvėje išsirinko mobiliojo ryšio telefoną, kurį J. Alčauskienė įsigijo išsimokėtinai pateikdama pavogtą pasą.
„Jauna pardavėja žiūrėjo tik į pasą, į mane net nepasižiūrėjo“, – sakė kaltinamoji. Jos teigimu, svetimas dokumentas nesudomino ir kitų pardavėjų, kuriems ji vėliau pateikė norėdama įsigyti kitą telefoną bei kompiuterį.
„O spalio 30 d. jis man pasakė, kad vėl važiuosime į Vilnių, mes susitikome Kryžkalnyje, jis atvažiavo autobusu, – pasakojo moteris. – Važiuojant jis ėmė neršti telefone, sakė, kad reikia dviem paroms išsinuomoti butą, nes esą tai moteriai pirks automobilį.“
Moteris sakė, kad bute matė ginklą ir lipnią juostą, o R. Kazakevičius buvo užsiminęs, kad moterį, kuri planuoja pirkti automobilį, nužudys, todėl jai liepė išeiti iš buto, kai tik sulauks skambučio.
„Jis išvažiavo iš buto su mano mašina, o maždaug po valandos paskambino ir liepė išeiti, – pasakojo kaltinamoji. – Išėjusi pamačiau, kaip atvažiavo mano automobilis, prie jo vairo sėdėjo ta moteris, bet ji išlipo, apžiūrėjo mašiną, tada persėdo į keleivio vietą ir išvažiavo – man paskambinęs R. Kazakevičius pasakė, kad galiu grįžti atgal į butą, nes tos moters dukra neatvežė pinigų, automobilį pirks kitą kartą.“
Kai po kiek laiko R. Kazakevičius grįžo prie namo, kuriame buvo išsinuomoję butą, į vidų jis neužėjo – liepė išeiti ir J. Alčauskienei, ir tą patį vakarą išvažiavo į namus.
„Jis dar važiavo 170 km/val. greičiu, sakė, kad jo kažkas atvažiuos paimti Kryžkalnyje, – pasakojo moteris. – Aš jo bijojau kaip velnias kryžiaus, tai ne žmogus, tai tik pavidalas, kuris mane pavertė tokia šiukšle, dėl to negaliu sau atleisti. Aš galėčiau aplink nužudytosios dukrą keliais eiti, bet tai nepadės, atleidimo man ir nereikia, už tokius dalykus negalima atleisti, aš pati sau neatleidžiu – viena pusė mane žudo, kita – liepia gyventi, nors jau ir pati norėjau pasitraukti iš šio gyvenimo.“
Tuo metu R. Kazakevičius pareigūnams nurodė, kad susipažindama su moterimi net neketino sieti bendros ateities, o iš anksto planavo ją nužudyti.
„Su J. Alčauskiene nusprendėme parduoti jos butą, sodą ir ją nužudyti“, – nusikaltėlis tikino, kad būtent Kuršėnuose gyvenanti jo draugė pasiūlė pagrobti vilnietės dokumetus, kad vėliau galėtų lizingu nusipirkti įvairių daiktų, taip pat gauti greitųjų kreditų.
R. Kazakevičiaus net pažymėjo, kad J. Alčauskienė buvo pasisiūliusi susidoroti su moterimi, bet jis esą šiai neleidęs.
„Bet tada jis vis manęs klausdavo, kada aš ją nužudysiu“, – tyrėjams aiškino vyras.
„Kai pas tą moterį nuėjau į namus, ji pasiūlė išsimaudyti ir nuėjo į vonią – nuėjau jai iš paskos, išsitraukiau pistoletą ir pasakiau, kad nešauktų, nes nieko nedarysiu – jai tereikia pasakyti savo banko kortelės PIN kodą.“
Vyras teigė, kad po to moteriai lipnia juosta surišo rankas ir kojas bei užklijavo burną, o tada kambaryje paėmė aukso dirbinius, pinigus, įvairius dokumentus.
„Paskui iš „kapišono“ išsitraukiau virvelę ir tą moterį pasmaugiau, o tada surišau kilpą ir pakabinau ant maišytuvo imituodamas, kad ji pati pasismaugė“, – sakė R. Kazakevičius.
„Buvau beprotė, – šiandien apie situaciją, į kurią įsivėlė užmezgusi romaną su R. Kazakevičiumi, kalbėjo J. Alčauskienė. – Dariau viską, ką jis man liepė. Tapau kaip zombis, man buvo išplautos smegenys – pati nieko nebegalvojau.“
Moteris neslėpė, kad jos vaikai dirba policijoje, todėl ji, kaip įmanydama, bandė nuslėpti savo santykius su buvusiu kaliniu.
Moteris taip pat pridūrė, kad, vykdydama R. Kazakevičiaus nurodymus, elgėsi kaip robotas: „Jis pasakydavo ir eidavau. Bandžiau su juo nutraukti santykius, bet neatsispyriau psichologiškai, nežinojau, kaip jo man atsikratyti.“
Bet ar ši moters atgaila yra tikra, neaišku – R. Kazakevičius tvirtina, kad moteris nemažą dalį nusikaltimų sumąstė pati ir netgi jį ragindavo veikti kartu, kad tik būtų galima gauti daugiau pinigų. Vis dėlto, teisėjai J. Alčauskiene patikėjo – jai buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pustrečių metų. Bausmės vykdymo atidėjimo metu moteriai uždrausta išvykti už gyvenamosios vietos ribų bei nurodyta dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Tuo metu R. Kazakevičius už grotų turės praleisti 17 metų, iš kurių pirmuosius 5 metus kalės pačiomis griežčiausiomis kalėjimo sąlygomis.