2014 m. paskirtas Europos Vadovų Tarybos pirmininku, Donaldas Tuskas pareiškė, kad „poliruos“ savo anglų kalbą. Ir iš tiesų, po trijų mėnesių, pradėjęs eiti naujas pareigas, ja kalbėjo gerai. DELFI specialistų klausė, kokie efektyviausi būdai mokytis užsienio kalbos ir ar yra „stebuklingų“ metodų.
Poliglotas, Vilniaus universiteto dėstytojas G. Degėsys neatsistebi žiniasklaidoje matydamas įvairias reklamas, kuriose ne tik siūloma numesti svorį per kelias dienas, bet ir per keletą mėnesių išmokti užsienio kalbą.
Jis prisimena prieš keletą metų populiarią idėją, esą žmogui užsienio kalbą galima užhipnotizuoti.
„Jei šis metodas tikrai būtų veiksmingas ir tiktų kiekvienam, šiandien visi kalbėtume bet kuria užsienio kalba ir mokėtume tiek kalbų, kiek norėtume. Patariu įjungti sveiką kritinį mąstymą ir atsargiai žiūrėti į tokius dalykus. Beje, tokių užrašų kaba ir ant kalbų mokyklų langų, ir jų stenduose rašoma „kalbame po pirmos pamokos“. Ką tai reiškia – kad išmokstame du sakinius ir vienas kitam pasakome?“, – klausia G. Degėsys.
Pašnekovo aiškinimu, svarbu, kaip aukštai iškeliame kartelę. Yra žmonių, kurie gebėdami susikalbėti restorane, mano puikiai valdantys kalbą. Nors davus užduotį išversti „The New York Times“ pirmąjį puslapį, jie greičiausiai sustotų ties antru sakiniu.
Tačiau iš tikro yra žmonių, kurie greitai pramoksta kalbų.
„Kartą ateina pas mane viena šeimą auginanti moteris ir sako, kad labai nori išmokti italų kalbą, – pasakoja G. Degėsys. – Ji atvažiuodavo porą kartų per savaitę, kartą jos paklausiu, ar ji turi laiko šeimai. Taip, sakė, – turiu ir spėju, bet noriu išmokti italų kalbą.
Noriu pasakyti, kad mums reikia keisti požiūrį, nesupainioti metodų, šūksnių ir taip toliau. Aš neturiu jokio stebuklingo metodo, tiesiog turiu požiūrį į kalbą. Manau, reikia visiškai apsukti mąstymo plokštelę, kitaip prieiti prie kalbos, reikia suvokti, kur tavo gyvenime užsienio kalba turi būti, reikia suvokti, kad kalbos reikia ne mokytis, o vartoti, ir vartoti kasdien, kuo daugiau minučių. Tuomet kalbą išmoksime“, – kalbėjo G. Degėsys.
„Rugsėjo 1-osios proga noriu pasakyti vieną dalyką: pamirškite kvailus tėvų ir psichologų pasakymus, kad dabar gimusi ypatinga Z raidės karta. Žinokite, kad tikrai taip nėra, visi esame žemiški, visiems reikės išmokti, ir šiai kartai tikrai reikės iškalti tiek, kiek jų tėvai mokėjo ir dar daugiau. Gal nereikės mokytis to, ko mokėsi proproseneliai, bet ką tėvai mokėsi, išmokti reikės. Dabartiniai vaikai tikrai negimsta kalbininkais, kalba išmokstama ir jos tikra reikia mokytis.
Tiesiog tėvai truputį prisisvaigę, kad jų vaikai kažkokie ypatingi, net esu girdėjęs, kad ateiviai. Baikim juokus, neturėjau dar nė vieno ateivio studento, visi buvo žemiški, paprasti, mokėsi, išmoko ir viskas“, – sakė G. Degėsys.
VDU docentė: labai svarbu motyvacija
„Jokių stebuklingų metodų, kuriuos reklamuoja, nėra. Čia tas pats, kas reklamuoti suliesėjimą per kelias dienas ar savaites. Visi suprantame, kad tai netiesa. Taip ir su užsienio kalba – nėra stebuklingo metodo, jei toks būtų,visi jį žinotų“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.
Tačiau, sako ji, yra efektyvių būdų, kurie padeda kalbą išmokti greičiau. Pavyzdžiui, interaktyvios programėlės, kurios papildomai, šalia tradicinių būdų, padeda pagerinti žodyno ar gramatikos vartojimą.
Pasak V. Bijeikienės, D. Tusko atvejis, kada jis gana greitai patobulino savo anglų kalbos žinias, – įrodymas, kokia svarbi motyvacija. Žmogus turėjo aiškų tikslą, iššūkį, o tokiais atvejais rezultatą pasieti lengviau.
Pašnekovė akcentuoja, kad ne tiek svarbu kalbą išmokti, kiek sunku įgytą kalbinę kompetenciją išlaikyti. Kai apie žmogų sakoma, kad jis moka daug kalbų, labai sunku įvertinti, kaip ir kokias kalbas jis moka. Mat viena – skaityti tekstą, kita – skaityti paskaitą auditorijoje.
Jos aiškinimu, kalbą išmokti nelengva, žmonės nusivilia ir ima ieškoti stebuklingų būdų.