„Galiu pasakyti iš savo patirties – padėtis yra tragiška. Matau dažnai vaikus, kurie atvažiuoja, domisi etnokultūriniais klausimais, jie išvis nieko nežino apie tai. Ten, kur nėra entuziasto mokytojo, išvis nieko nežino. (...) Jeigu tai netaps privalomu mokyklose, šnekėti apie kokybinius pokyčius šituo klausimu ..., galime toliau išvis nešnekėti, nebetęsti tos diskusijos“, – šią savaitę Seime surengtoje diskusijoje sakė Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis.
„Taip, tokių minčių mes turime (įvesti privalomą etnologijos dėstymą – BNS), bet pabrėžiu – labai neaišku, kokį mes metodą pasirinksime. Tai pati pradžia rimto darbo aiškinantis, kaip mes tą padarysime. Sprendimas nebus greitas“, – teigė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
Anot jo, pirmiausia būtina pasirinkti, kaip vaikus mokyti etnologijos – ar tai turi daryti kitų dalykų mokytojai, ar turi būti atskira pamoka su atskiru mokytoju.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtino, kad Lietuvos moksleivių krūvis jau dabar yra per didelis, todėl įvesti papildomą dalyką būtų negerai.
„Bendrojo ugdymo programos yra labai didelės apimties, yra galimybė peržiūrėti turinį atsisakant perteklinių ar pasenusių dalykų, bet daug sudėtingesnė kryptis yra ieškoti sąsajų tarp atskirų pamokų, atskirų dalykų dėstymo. Tai yra ta kryptis, kuria eina visos pažangios šalys. (...) Yra daug sudėtingiau, bet daug prasmingiau integruoti visus šituos dalykus į bendrojo ugdymo turinį, tai yra peržiūrint programas tiek, kiek sietųsi su etnokultūra, kad tai būtų atspindėta, ugdoma ir užtikrinama tiek per istorijos, tiek per lietuvių kalbos, tiek per geografijos, tiek per gamtos pažinimo ir visas kitas pamokas“, – sakė ministrė.
Tačiau pavojaus varpais dėl etnologijos dėstymo pirmieji ėmė skambinti etninės kultūros specialistai, mokslininkai. Anot jų, etnologijai, folkloristikai gresia išnykimas, nes praėjusių metų pabaigoje patvirtinus naują studijų krypčių sąrašą, jame nebeliko minėtos studijų krypties.
Ankstesniame humanitarinių mokslų srities studijų krypčių grupėje buvo išskirta atskira studijų kryptis „Etnologija ir folkloristika“, ją sudarė dvi šakos: etnologija ir folkloristika.
„Etnologijos programų išnykimas kelia grėsmę Lietuvos valstybės tapatumui, jos gebėjimui formuoti kritinį mąstymą, kūrybingai, kritiškai reflektuoti valstybės ir tautos istoriją, aktualizuoti istorinį-kultūrinį atmintį. Atsisakius šių programų Lietuvoje kyla pavojus nebeturėti etnologijos, etninės kultūros specialistų tąsos bei prarasti ilgalaikes etnologijos mokslo tradicijas“, – per diskusiją Seime sakė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kultūrų studijų katedros vedėja Laimutė Anglickienė tvirtino, kad VDU likęs bene vienintelis universitetas, vykdantis dviejų pakopų – bakalauro ir magistro – etnologijos studijas.
„Pripažįstame, kad šiemet turime paskutinį kursą bakalauro studijų, jos uždaromos, bet magistrantūros studijų programa yra veikianti ir puikiai veikianti. Studentai įsidarbina 95-100 procentų. Skleidžiama informacija, kad mūsiškiai studentai bedarbiai, tikrai nėra tiesa. Tos studijos iš tiesų yra labai vertingos. Turime ir doktorantūros studijas“, – teigė ji.
„Kadangi pirmos ir antros studijų pakopos perorganizuojamos į kultūros studijas, mes matome grėsmę, kad ir mokslas nebegalės vystytis tolygiai“, – sakė mokslininkė.
Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas pabrėžė, jog etnologijos studijų programa nėra panaikinta.
„Etnologijos programa nėra uždaryta, visos programos yra registruotos, jos veikia, tik po platesniu skėčiu, problema yra ta, kad jos pirmoje pakopoje nesurenka studentų“, – kalbėjo viceministras.
Jis priminė, kad 2012 metais buvo galimybė etnologijos studijoms skirti tikslinį finansavimą, tačiau tuomet nė vienas darbdavys jo nepaprašė.
„Nė vienas neuždavė tokio poreikio, nepaprašė: paskirkite mums, mes norime mūsų rajone įdarbinti, mūsų savivaldybėje trūksta, finansuokite papildomai, nebuvo tokio poreikio. Čia yra problema“, – sakė G. Viliūnas.
Jis taip pat tikino, kad stambinti studijų krypčių klasifikaciją buvo būtina.
„Ankstesnė mokslo ir studijų krypčių ir šakų klasifikacija buvo jau beveik iki absurdo susmulkinta, beveik 600 šakų. Toje klasifikacijoje apie pusė šakų buvo beveik neužpildyta, nė vienos studijų programos. Tai, kas buvo padaryta, iš tiesų yra kompromisinis variantas. Jeigu pažiūrėsime į tarptautinę klasifikaciją, (...) ten yra dar stambesni vienetai, yra dešimt grupių. Dabar mūsų krypčių liko apie 140. Dar ir taip klausimas, ar jos nėra siauros“, – teigė viceministras.
E. Jovaiša svarstė, kad etnologijos studijos greičiausiai bus būtinas valstybės užsakymas.