Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos narė Irena Šiaulienė laidoje „DELFI diena“ sako, kad priežasčių mažinti rinkimų kartelę – gana daug.
„Rinkėjų rinkiminis stabilumas Lietuvoje yra žemas, preferencijos labai kinta ir per kiekvienus rinkimus ieškoma vis naujų gelbėtojų. Mes neturime nė vienos masinės partijos, partinė sistema taip pat nėra labai stabili. Kaip pamatėm per paskutinę Seimo kadenciją, kai kurios partijos, jau ne kartą dalyvavusios rinkimuose ir tapusiosios parlamentinėmis, net suskilo. Kai didelis rinkėjų preferencijų kaitumas, nebėra paskatos partijoms būt skaidrioms ir prisiimti ilgalaikę atsakomybę. Sunku atsakyti, kas atsakingas už priimtus sprendimus ir pasekmes“, – sako Seimo narė.
Jos teigimu, kritika, jog tai vestų prie anarchijos Seime – nerimta.
„Vertinimas, kad praėjimo barjeras ves į anarchiją, yra paviršutiniškas. Nes partijoms įsteigti ir egzistuoti reikia 2000 žmonių, kai Vokietijoje užtenka 1000“, – pabrėžia I. Šiaulienė.
Anot jos, precedentų, kai tokios partijos patenka į Seimą, būna ir esant 5 proc. kartelei.
„Tai priklauso ne tik nuo barjero, bet ir rinkėjų politinės kultūros, politinės patirties. Jų daugiau neatsiras. Bet kad nepatektų liberalai, nemanau, kad yra gerai“, – įsitikinusi politikė.
Tuo tarpu Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma ragina kai kurias partijas pripažinti, kad ši pataisa sukurta specialiai joms.
„Kad ir ką ponia Irena bandytų išvedžioti, reiktų turbūt tiesiai šviesiai pripažinti, kad jos partija yra tolokai nuo dabartinių barjerų – reikia pažeminti tą barjerą, kad ir jie galėtų kaip nors ten prasiropšti. Kalbant apie barjerą, mes pamirštam, kad čia yra barjeras nuo balsavusių rinkėjų skaičiaus, tai vertinant, kad pas mus ateina apie pusė rinkėjų į rinkimus, tai barjeras faktiškai yra dvigubai žemesnis“, – laidoje „DELFI diena“ kalba J. Razma.
Girnius: turėsime ne partijas, o sektas
Konservatorius atkreipia dėmesį, kad sumažinus kartelę gali ir atsirasti daugiau populistinių partijų, ir kurtis nestabilesnės koalicijos.
„Iš tikrųjų rezultatas bus toks, kad ateis daugiau vienų rinkimų partijų, tokių, kurios susikuria „ant greitųjų“ vienas asmeniui išpopuliarėjus, daugiau populistinių partijų, bus nestabilesnės koalicijos, labai margos. Aš absoliučiai neįžvelgiu jokio pliuso ir manau, kad susiformavęs partijų spektras apima pakankami nuomonių, ideologijų įvairovę. Pas mus Seime yra kokios 7 atstovaujamos partijos, tai atitinka ir kitų demokratinių šalių politinį vaizdą“, – mano J. Razma.
Pasak VU TSPMI politologo K. Girniaus, sumažinus rinkimų kartelę, koaliciją sudarytų 6–7 partijos.
„Dabar turim keturių partijų koaliciją, nukelsim barjerą – turėsim 6–7 partijų koaliciją. Dabar keturios vos gali susitarti, jei būtų dar daugiau, tos mažosios partijos gali šantažuoti: palaikykit šitą įstatymą, kuris labai reikalingas mūsų rinkėjams, arba kitaip mes pasitrauksime. Ką ponia Šiaulienė paminėjo, kad dabar reikia turėti 2000 narių steigiant partiją – tai sumažinkit tą narių skaičių. Bet tikrai nereikia keisti 5 proc. barjero, nes mes neturėsime partijų, mes turėsime sektas. Bus Juozaičio sekta, Radžvilo sekta... Tai skatins tai, ką vadinčiau politiniu avantiūrizmu“, – sako politologas.
Jis primena, kad tokių pavyzdžių Seime jau yra buvę: „Nujausdamas, kad nepasieks 5 proc. barjero, žmogus ieškotų sąjungininkų, bandytų telkti rinkėjus, sukurti programą, o dabar – šoku ir gal man laimė pasiseks. O kai pateksi į Seimą, ką tu darysi? Nieko nedarysi. „Drąsos kelias“ yra puikus pavyzdys. „Tautos prisikėlimo“ partija yra puikus pavyzdys. Nieko absoliučiai nepadarė. Kaip bebūtų, Seimo narys turi šį tą nusimanyti.“
Gąsdina žemi reitingai?
J. Razma įsitikinęs, kad pasiūlymas mažinti rinkimų kartelę atsirado todėl, kad kai kurios partijos prieš Seimo rinkimus baiminasi jos neperžengti.
„ Manau, kad partijas, kurios mato reitingus, veikia ta žinia, kad tos ir tos nepraeina barjerų. Manau, ir liberalų nervai čia neatlaikė, pirmiausia Simonas Gentvilas įregistravo tą pataisą. Jie irgi nori jaustis komfortiškiau. Tai yra nuotaikos dalykas prieš rinkimus. Ir poniai Irenai nereiktų gudrauti. Manau, kad jūsų frakcija tikrai balsuos už pataisą dėl 3 procentų, nes nepraeina net 4-ių“, – sako Seimo narys.
Tuo metu politologas K. Girnius laidoje „DELFI diena“ I. Šiaulienės partijai pasiūlė kitą sprendimą, jei ji susirūpino dėl žemų reitingų: „Jūs turit kalbėti su Palucku, kitais socdemais ir užbaigti tas skyrybas.“
„Mes užbaigsim. Yra taip buvę tarp socdemų, bet akivaizdu, kad iki šių rinkimų taip neįvyks“, – atsakė I. Šiaulienė.
Anot K. Girniaus, jei kartelė bus sumažinta, dirbtinai bus gaivinamos „nerimtos“ politinės jėgos.
„Jeigu bus 3 proc., ko gero, galės ir Šimašiaus Laisvės partija patekti į Seimą. Jei būtų 5 proc., jis nepatektų ir jo partija turėtų nutarti, ar susijungia su liberalais, ar išnyksta, o dabar dirbtinai gaivinamos nerealios nerimtos politinės jėgos ir įves tą anarchiją“, – kalba politologas.
I. Šiaulienė teigia, kad kai yra daug partijų, kurios niekada netampa parlamentinėmis, tai gali lemti ir mažesnį aktyvumą rinkimuose.
„Aš galiu pavardinti partijų, kurios niekada nėra tapusios parlamentinėmis, iš dalies galbūt todėl rinkėjai turėdami savo preferencijas ir matydami, kad jų balsai nueina į šiukšlių dėžę, net neina į rinkimus“, – teigia politikė.
K. Girniaus manymu, jei norima didesnės nuomonių įvairovės, geriau didinti parlamentarų skaičių.
„Jeigu rūpi nuomonių įvairovė, tai tikrai galima padidinti Seimo narių skaičių. Tai gerokai geresnis sprendimas. 150 Seimo narių, o ne 3 proc. barjeras. Tie 5 proc. nėra neįveikiamas barjeras, kiek vienais metais nuo 2000 metų bent viena partija iš niekur atsiranda“, – laidoje „DELFI diena“ sakė politologas.