„Tai, kas vyksta šiandien prie sienos, yra tiesioginis vakarykščių Angelos Merkel, Džozepo Borelio ir Emanuelio Makrono veiksmų rezultatas. (...) Paprastai Vakaruose yra principas su teroristais nesikalbėti, bet jie nenori sau pripažinti, kad tiek Putinas, tiek Lukašenka yra teroristai“, – aiškina politologas.
Pokalbiais su Rusijos ir Baltarusijos diktatoriais norima pasiekti deeskalaciją, sako politikos ekspertas. Tačiau, anot jo, pokalbiais tokio tikslo niekaip nepasieksime: bendrauti su tarptautiniais nusikaltėliais yra neįmanoma.
„Čia yra ne Minske suplanuota visa ši operacija, o Maskvoje. Putinas jau pasiekė pirmą savo tikslą, kai Vokietijos kanclerė A. Merkel su juo kalbėjosi, prašydama tarpininkavimo. Tada Putinas liepė jai kalbėtis su Lukašenka – Merkel pasikalbėjo su Lukašenka ir Putinas pasiekė savo antrą tikslą. Jis jau pasiekė du tikslus ir už tai Vakarai gavo naują eskalacijos dozę“, – dėsto politologas.
Viena iš dozių – Lenkijos sienos šturmas. Istoriko Jaceko Komaro nuomone, situacija buvo dirbtina ir išprovokuota: dar iš vakaro į pasienį Baltarusijos specialiosios tarnybos atvežė dujas bei kitus įrankius, kurie padėtų šturmuoti perėjimą. Patys migrantai, jo teigimu, buvo apgauti: galvojo, kad už sienos laukia autobusai, pasiruošę juos pervežti į Vokietiją.
„Jie buvo suvilioti, apgauti ir galvojo, kad Lenkija iš tikrųjų atidarys sieną. Jie priėjo ne prie kažkokios tvoros, o būtent prie perėjos, nes jiems buvo pranešta, kad iš kitos pusės atvažiavo autobusai iš Vokietijos. Kai pasirodė, kad čia yra absoliutus melas, jie pasitraukė. (...) Greičiausiai minioje buvo provokatorių, nes patys migrantai tikrai nepultų“, – tikslina istorikas.
Politologas įžvelgia aibę spektaklio tikslų. Pagrindiniai: parodyti humanitarinę katastrofą ir įtvirtinti V. Putino kaip nuolat Vakarams svarbias problemas sprendžiančio asmens statusą.
„Dabartinio etapo esmė yra emocinis krūvis, kuris bandomas permesti į Vakarus – darykite kažką, žmonės miršta prie ES sienos. Netgi migrantų perstūmimas per sieną nėra tikslas. Šiuo metu yra tikslas rodyti humanitarinę katastrofą, kuri yra sukelta paties Putino ir Lukašenkos", - sako jis.
Kryžkelėje įstrigę migrantai
„Tiesą sakant, aš neįsivaizduoju, kaip jie gali grįžti namo – ne pėsčiomis, ne su mašinomis, o Lukašenka tikrai lėktuvais negrąžins jų atgal. Turime milžinišką problemą, reikia tą suvokti – ką daryti su tais žmonėmis. Iš vienos pusės, jie tikrai nebus įleisti į Lenkiją, kad praeitų į Vokietiją, bet ir neturi, kur grįžti – dauguma iš jų pardavė savo visą turtą, savo namus, pasiskolino pinigų iš visokių mafinių struktūrų“, – akcentuoja istorikas.
Laidos pašnekovė ir Vyriausybės vyriausioji patarėja migracijai Audra Sipavičienė priduria, kad dalis migrantų nesiruošia grįžti į gimtąjį kraštą: vis dar kantriai laukia geresnio rytojaus.
„Geriausia, aišku, būtų, kad jie suprastų, jog juos apgavo ir norėtų grįžti. Jeigu dabar Irakas ir kitos šalys juos priimtų, atsirastų ir ta pagalba, tarptautinės organizacijos įsijungtų, kad išvežtų juos namo – čia nebūtų problemos, (...) bet mes visiškai negalime įvertinti, kaip elgsis kita pusė: ar jie išleis, ar nesudarys dirbtinų kliūčių“, – svarsto patarėja.
Ji nežino, ar Baltarusija grąžintų pasisavintus migrantų asmens tapatybės dokumentus: tačiau tikina, kad migrantai atvyko su jais – kitaip Baltarusija nebūtų šių žmonių įsileidusi.
„Jiems arba Baltarusijoje pasus atėmė arba miške išmetė – čia, žinote, visokių jie istorijų papasakoja. Bet Baltarusijoje jie kažkur dokumentus turi turėti, nebent gabentojai tuos dokumentus paėmę, paslėpę ir tiesiog jiems neduoda“, – įsitikinusi patarėja.
Situacijos neišspręstų net pinigai, sako istorikas: pažeista Baltarusijos diktatoriaus savimeilė. Tad dabartiniai įvykiai – tai Lukašenkos pykčio padarinys, kurį galbūt nuslopintų tik nuoširdus atsiprašymas.
„Čia yra Lukašenkos kerštas už tai, kad ES nepripažino jo kaip naujo, išrinkto prezidento ir įvedė sankcijas. Jam sumokėti – nemanau, kad tai išspręs kažkokią problemą, nebent sumokėti Putinui, kad stabdytų Lukašenka, nes jis yra virš jo ir vadovauja šiam maršui. Nebent ES, Lenkija su Lietuva, atsiklauptų ant kelių ir atsiprašytų, kad suklydo nepripažinusi tokio vadovo – gal tada“, – svarsto istorikas.
Savo įžvalgomis pasidalija ir politologas: trumpalaikio sprendimo nėra. Pokyčiai turi būti ilgalaikiai, vyksiantis tiek Europos Sąjungos migracijos politikoje, tiek Lietuvos teritorijoje. Anot jo, Lietuvos sieną juosiančios tvoros neišvengsime.
„Mes, deja, turime saugoti savo sienas ir kito sprendimo čia nėra. Turime keisti visos ES migracijos politiką. Lietuvoje iš esmės jau darome savo namų darbus, aišku, aš tikrai būčiau norėjęs, kad ta siena, tvora, kuri dabar yra statoma, būtų pastatyta jau prieš 20 metų“, – tikina politikos ekspertas.
ES reakcija
ES politika iki naujausio krizės etapo, anot politiko, negalėtų būti labai kritikuojama – vertinama pakankamai santūriai. Tačiau dabar, pasako jo, ES pradėjo daug kalbėti ir kur kas mažiau daryti.
„Rezultatų nematome. Yra daug pozityvių žinučių, kad neva čia ir tie, ir tie bus neįleidžiami į lėktuvus, bet kol kas mes rezultatų nematome ir tą reikia pripažinti (...) Padaryta krūva klaidų: duota Putinui su Lukašenka pasiekti pergales – šitų klaidų rezultatas yra nauja eskalacija. Tai kaip mes daugiau galime vertinti?“, – piktinasi politologas.
Didesnį balą jis skirtų Lietuvai nei ES: šalies reakciją į migrantų krizę vertina 10 iš 10.
„Mes sugebėjome paskatinti diskusiją dėl pačios ES migracijos politikos keitimo, sugebėjome priimti sprendimą dėl apgręžimo, kuris buvo būtinas, o atrodė iš pradžių visiškai neįmanomas, sugebėjome nesusipykti dėl to su ES. Iš esmės Lietuvos politika yra tikrai labai sveikintina“, – didžiuojasi politikos ekspertas.
Tačiau Lietuvai, priešingai nei Lenkijai, buvo reikalinga parama iš ES: atvažiavo „Frontex“ pareigūnai, patirties su migrantais turintys vertėjai. Istorikas J. Komaras tikina, kad Lenkijos valdžia bijo pasirodyti silpna, todėl sąmoningai neprašo ES pagalbos.
„Čia yra Lenkijos vidaus problema, nes neduok Dieve, kaip rašo publicistai, atvažiuos specialistai iš ES ir padės suvaldyti. Tai ką pasakys paprastas, dabartinės koalicijos rinkėjas – valdžia nesusitvarkė, reikėjo paprašyti Briuselio pagalbos. Problema yra ta, kad dabartiniai rinkėjai jau pastebėjo, kad dabartinė Vyriausybė nesusitvarko nė su viena problema: ne tik su siena, bet ir su kitomis problemomis kaip milžiniška infliacija, pandemija“, – pabrėžia istorikas.
Iššūkiai Lietuvos verslams
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis informuoja, kad šiuo metu tarptautinėje erdvėje verslas veikia su iššūkiais. Pagrindinė problema – augančios žaliavų ir energetikos kainos.
„Energetika pabrango 2-3 kartus, kai kuriuose segmentuose iki 5-7 ir žaliavų kainos, kur dalis žaliavų kaip mediena, metalai ateidavo iš Baltarusijos. Ne tik tai, kad pabrango, bet sutriko pats tiekimas. Toliau didėja infliacija ir atsiranda natūraliai spaudimas atlyginimų didinimo, kas irgi persiduoda į Lietuvos gamintojų produkcijos savikainą arba į konkurencingumą“, – tikina verslininkas.
Nors papildomi darbuotojai, sako verslininkas, praverstų – šiuo metu Lietuvoje jų labai trūksta – vis tik įdarbinti nelegaliai į Lietuvą atvykusių migrantų neplanuoja.
„Turėjome praeitą savaitę kelis gerus posėdžius su ministerijomis dėl darbo jėgos pritraukimo iš trečiųjų šalių. Atsakant į tai, kas buvo diskutuota, tai verslas nepritaria tų migrantų, kurie veržiasi per sieną, atėjimui į Lietuvą. Verslas yra už tai, kad būtų daroma civilizuotai, pagal nustatytas tvarkas, kurios ir šiuo metu yra diskutuojamos su verslu. Tai, kas dabar vyksta, verslui absoliučiai nepriimtina, nežiūrint to, kad trūksta darbuotojų. Bet verslas norėtų, kad būtų daroma civilizuotai.
Migrantų įdarbinimo idėjai griežtai nepritaria ir A. Sipavičienė.
„Jeigu tik mes pradedame nelegalius migrantus priimti ir integruoti į darbo rinką, mes visiškai sugriauname savo legalios migracijos darbo politiką. (...) Kai kurie iš jų vis vien liks Lietuvoje, kas gauna prieglobstį, tada bus reikalinga integracija. Bet čia netgi daugiau yra į juos investavimas, bent jau pradžioje, negu kad gavimas tos naudos“, – savo poziciją išsako patarėja.
Anot A. Laurinaičio, Lietuvos verslas puikiai suvokia įtemptos padėties su Baltarusija svarbą, todėl traukinių vagonų su užrašais „Belkalij“ nuo gruodžio 8 d. Lietuvoje nebeliks.
„Verslas palaiko politikus ir šiuo konkrečiu atveju puikiai supranta, kad negali būti tokių dalykų, kurie vyksta. Tik verslas sako, kad atsitikus tokioms situacijoms reikalinga diskutuoti su valdžia. (...) Yra girdima, kaip politikai sako, kas čia atsitiko, kad Baltarusija kaip ir sukelia problemų Lietuvai, tačiau kroviniai iš „Belkalij“. Norėdami įvykdyti metinį kontraktą, šiuo metu padidino kiekius“, – paaiškina verslininkas.