Abu šie politikai savu laiku ėjo bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) direktoriaus pareigas, o B. Cicėnas darbavosi ir šilumos tiekimo bendrovėje „Litesko“. Abu šilumininkai su savo darbdaviais sudarė ypatingomis finansinėmis garantijomis apipintas darbo sutartis.
B. Cicėnas 2002 m. įsidarbino šilumos tiekėjos „Litesko“ generalinio direktoriaus patarėju, o 2007 m., kai sostinei vadovavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Juozas Imbrasas, tapo VŠT direktoriumi. Jo ir „Litesko“ sudaryta sutartis numatė, kad B. Cicėną atleidus iki pensijos, jam reikia išmokėti 24 mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją – daugiau kaip 400 tūkst. Lt iki mokesčių. O netekęs pareigų VŠT, „tvarkietis“ neliko patenkintas jam pasiūlyta 18,66 tūkst. Lt išeitine: per teismą jis pasiekė, kad ši suma išaugtų iki 78,5 tūkst. Lt iki mokesčių.
Iki B. Cicėno įdarbinimo 2007 m. VŠT vadovavo A. Zuoko judėjimui „Taip“ dabar priklausantis K. Nėnius. Jam prieš penkerius metus apskaičiuota išeitinė kompensacija siekė beveik 137 tūkst. Lt. Be to, 2009-ieji metai šiam politikui buvo itin sėkmingi – jis deklaravo per 12 mėnesių praturtėjęs 1,55 mln. litų suma. O dabar politikas vėl sėkmingai darbuojasi VŠT ir eina bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas.
17,67 tūkst. Lt alga – iki pensijos. Priešingu atveju – riebi išeitinė
DELFI turima B. Cicėno ir „Litesko“ sudaryta darbo sutartis nurodo, jog 2002 m. tapęs „Litesko“ generalinio direktoriaus patarėju, dabartinis „tvarkiečių“ frakcijos sostinės taryboje vadovas užsitikrino solidžią algą – 17,67 tūkst. Lt iki mokesčių. Ir dabar tai yra labai dideli pinigai, o prieš 10 metų tokia suma buvo tiesiog milžiniška.
Tačiau vien suma neapsiribota. B. Cicėnui suteiktos solidžios garantijos, apribojusios „Litesko“ galimybes atleisti jį iš pareigų iki pensijos.
„Papildomai šalys susitaria, kad darbo sutartis sudaroma terminui, iki neteks galios UAB „Vilniaus energija“, kompanijos „Dalkia“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sutartis „dėl SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turto nuomos ir valdymo“ (ši sutartis baigsis 2017 m. - DELFI), bet ne ilgiau kaip iki darbuotojas sulauks amžiaus, kuris LR įstatymais darbuotojui leis išeiti į pensiją ir ją gauti“, - nurodo B. Cicėno ir „Litesko“ darbo sutarties priedo trečiasis punktas.
O jeigu nutiktų taip, kad „Litesko“ vadovas patarėjo paslaugų atsisakys anksčiau, nei pastarasis sulauks pensijos, nustatytos aiškios garantijos. Darbo sutarties priede nustatyta, kad jeigu B. Cicėnas būtų atleistas iki sutarties galiojimo termino pabaigos (t.y. nesulaukus pensijos), „Litesko“ jam įsipareigojo sumokėti „24 vidutinių darbuotojo mėnesinių atlyginimų išeitinę kompensaciją“. Arba - maždaug 424 tūkst. Lt iki mokesčių. Be to, nustatyta, kad išeitinė, kurios dydis – dvejų metų darbo užmokesčio suma, B. Cicėnui būtų mokama bet kuriuo atveju: tiek patarėją atleidus iš pareigų darbdavio valia, tiek jam sumanius darbą palikti savo noru.
2007 m. dabartinis „tvarkiečių“ frakcijos Vilniaus taryboje narys buvo paskirtas VŠT direktoriumi, šiose pareigose pakeisdamas K. Nėnių. 2009 m., kuomet įvyko Vilniaus valdžios perversmas ir miesto valdymą iš „tvarkiečių“ perėmė konservatoriai, B. Cicėnas šios kėdės neteko. Žinoma, ne tuščiomis.
DELFI duomenimis, 2009 m. lapkritį nutraukus darbo sutartį, VŠT B. Cicėnui apskaičiavo išeitinę kompensaciją už du mėnesius – 18,66 tūkst. Lt. Tačiau buvęs bendrovės vadovas tokia suma neliko patenkintas. Vadovaudamasis savo darbo sutartimi, jis kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti gerokai didesnę išeitinę.
Tuomet B. Cicėno darbo sutartyje buvo numatyta, kad atleidus jį iki kadencijos pabaigos (2010 m. lapkričio 15 d.), jam privalu sumokėti darbo užmokestį už visą laiką, kurio jis neišsėdės VŠT vadovo kėdėje. Šiuo atveju – už 12 mėnesių ir kelias dienas.
DELFI žiniomis, „tvarkietis“ norėjo jam priskaičiuotą išeitinę padidinti dar 87,69 tūkst. Lt. Teisme sudaryta taikos sutartis politiko pretenziją patenkino iš dalies – VŠT įsipareigojo jam papildomai išmokėti beveik 60 tūkst. Lt. Iš viso B. Cicėno išeitinė tuo metu sudarė 78,5 tūkst. Lt iki mokesčių (į rankas – beveik 60 tūkst. Lt).
Su B. Cicėnu DELFI susisiekti pavyko. Politikas penktadienį DELFI teigė esąs užsienyje, tačiau uždavus klausimą apie išeitinę iš „Litesko“, ryšys nutrūko. Vėliau B. Cicėnas į skambučius taip ir neatsiliepė: „tvarkietis“ į skanbučius savo mobiliuoju telefonu neatsakė ne tik penktadienį, bet ir pirmadienį bei antradienį.
„Litesko“ darbo santykių su B.Cicėnu nekomentuoja
„Litesko“ DELFI atsisakė pateikti informaciją apie darbo santykius su B. Cicėnu. Bendrovė DELFI informavo neturinti teisės atskleisti nei jo atleidimo datos, nei išeitinės dydžio be paties politiko sutikimo. Taigi DELFI nepavyko sužinoti, kada ir kokio dydžio išeitinė kompensacija išmokėta B. Cicėnui.
Politiko kolega partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijoje Vilniaus taryboje Gediminas Rudžionis DELFI teigė, jog nei apie darbą „Litesko“ generalinio direktoriaus patarėju, nei apie išeitinę B. Cicėnas nieko nekalbėjo.
„Jis sako, kad labai biednas. Tik į Italiją ir Šveicariją slidinėti važinėja. Turi pinigų, ir važiuoja. Pirmą kartą iš jūsų išgirdau“, - paklaustas, ar kolega ką nors pasakojo apie darbą „Litesko“, sakė G. Rudžionis.
K.Nėniui – solidi alga, premijos kas tris mėnesius ir 137 tūkst. Lt išeitinė
Iki pasodinant į VŠT vadovo kėdę B. Cicėną, šias pareigas ėjo A. Zuoko bendražygis K. Nėnius. 2008 m., miestui vadovaujant J. Imbrasui, VŠT veiklą patikrino savivaldybės kontrolieriai. Jie konstatavo, kad iš darbo politikas išėjo su šešiaženkle išeitine kompensacija. Kaip ir B. Cicėno atveju, solidžią sumą atleidžiamam VŠT vadovui užtiktino darbo sutartyje nustatytos garantijos.
„Darbo sutartis su Kęstučiu Nėniumi nutraukta 2007-10-15 pasibaigus darbo sutarties terminui pagal DK 126 str. 1 d. bendrovės valdybos 2007-10-10 sprendimu (protokolas Nr.VII-BV-2). K. Nėniui apskaičiuota išeitinė kompensacija – 136 832,90 Lt, remiantis darbo sutarties 9 p. „Jei bendrovės valdybos sudėtis pasikeičia anksčiau nustatyto kadencijos termino, ir dėl to nutrūksta ši sutartis, o nauja valdyba nusprendžia šios sutarties nepratęsti, darbuotojui išmokama ne mažesnė kaip aštuonių vidutinių mėnesių darbo užmokesčių dydžio kompensacija“, - rašoma audito ataskaitoje.
Be to, kontrolieriai dabartiniam Vilniaus tarybos nariui pažėrė krūvą kaltinimų neteisėtai pildžius savo kišenes. Auditoriai paskelbė nustatę, kad savo paties įsakymais K. Nėnius „be valdybos sprendimo nustatė (paskyrė sau) kintamąją atlyginimo dalį 2 250 Lt, kuri buvo apskaičiuota kas mėnesį kartu su valdybos nustatytu darbo užmokesčiu“ bei vien 2007 metais „be valdybos sprendimo paskyrė sau iš viso 33 750 Lt premijų“.
Savivaldybės kontrolieriai savo išvadose konstatavo, kad tokiais veiksmais K. Nėnius pažeidė VŠT įstatus ir Akcinių bendrovių įstatymą.
Per metus praturtėjo 1,55 mln. Lt
Tačiau panašu, kad turtus K. Nėnius krovėsi ne tik iš darbo (ar nedarbo) VŠT. Mat politiko pateikiamos turto deklaracijos liudija, kad jis itin pralobo 2009 m.
K. Nėniaus turto deklaracijoje už 2008 metus nurodoma, kad jo privalomas registruoti turtas vertas 1,27 mln. Lt. O deklaruodamas turtą už 2009 metus, jis nurodė kur kas solidesnius skaičius: privalomo registruoti turto už 2,61 mln. Lt ir dar 211 tūkst. Lt piniginėmis lėšomis. Taigi per 12 mėnesių politikas praturtėjo net 1,55 mln. litų.
Išeitinė – apsauga nuo politikų, turto padidėjimas – dėl pakilusios NT vertės
„Neatsimenu sumų. Aštuonių mėnesių (atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija – DELFI) buvo pagal darbo sutartį. Mano priėmimo metu buvo tokia sąlyga. Tada dar nebuvau politikas. Kad nebūtų manimi manipuliuojama arba, jei nepatiks mano pozicija, kad negalėtų štai taip atleisti. Tokia buvo mano ėjimo į darbą sąlyga. (...) Man reikėjo kažkokio stabilumo“, - aiškino K. Nėnius.
Jis taip pat neneigė savivaldybės kontrolierių nurodytų faktų apie premijas ir solidaus dydžio kintamąją atlyginimo dalį. Tačiau auditorių pareiškimai, esą taip buvo pažeistas įstatymas, anot jo, buvo visiškai politizuoti, mat auditas atliktas tuomet, kai Vilnių valdė J. Imbrasas ir „tvarkiečiai“.
„Prie šitos audito ataskaitos turėtų būti ir aiškinamasis raštas, kuriame viskas išaiškinta. Yra valdybos patvirtinta darbuotojų skatinimo tvarka, ir pagal ją viskas buvo tvarkoje, - premijų ir priedų skyrimo sau pačiam aplinkybes aiškino buvęs VŠT vadovas. - Ir šita ataskaita buvo pateikta taryboje su visais paaiškinimais. Ir niekam nekėlė jokių problemų. Kontrolieriai vykdė tyrimą esant merui J. Imbrasui, kuris jau buvo nelabai man palankus. Ir kiek man teko su tais kontrolieriais kalbėtis ir aiškintis, jie sakė – supraskit mus, supraskit mus.“
Paklaustas, dėl ko per 2009-uosius metus jo turto vertė išaugo daugiau kaip pusantro milijono litų, pašnekovas teigė tiksliai neprisimenantis praturtėjimo aplinkybių. Tačiau viena pagrindinių priežasčių jis įvardijo tai, kad esą pats kiek kitaip deklaravo savo turimo nekilnojamojo turto (NT) vertę.
„NT kainos, matyt, keitėsi. Kaip vertini savo turtą. Arba rinkos kaina, arba kadastro kaina. Tiesiog taip jaučiau, kad tokia kaina yra. Gali būti tas. Neatsimenu visų operacijų, buvo turto pirkimų ir pardavimų. Tai gali ir tas keisti. Greičiausiai tai yra tai, kaip aš jį (savo NT – DELFI) įvertinau tuo metu. Po to buvo NT „burbulo“ sprogimas, ir NT vertė sumažėjo. Greičiausiai dėl to“, - reziumavo K. Nėnius.