Nuosprendį politinės korupcijos byloje priėmė trijų teisėjų kolegija – Nijolė Žimkienė (kolegijos pirmininkė), J. Kolyčienė ir Ugnius Trumpulis.
Vilniaus apygardos teismo teisėja J. Kolyčienė Žinių radijui teigė, jog kritika po teismo sprendimo jai nebuvo netikėta.
„Bet manau, kad nepakankamai buvo turbūt ištransliuota visuomenei, kas čia atsitiko“, – sakė teisėja.
„Pradėsiu nuo to, kad teisėjų kolegijos nuosprendis neįteisino korupcijos, kaip kad teigiama spaudoje. Tiek anksčiau, tiek pagal dabar galiojančius kodekso nuostatas, kyšio davimas, kaip ir kiti korupciniai nusikaltimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Ir kas atsitiko šiuo atveju – niekas neginčija, kad yra pinigų – 90 tūkst. eurų perdavimo ir priėmimo faktas.
Šioje byloje šį pinigų priėmimo ir perdavimo faktą buvo bandoma, paprastai pasakysiu, pritempti prie asmenų buvusių pokalbių, susitikimų praeityje“, – Žinių radijo eteryje sakė J. Kolyčienė.
Vilniaus apygardos teismo teisėja teigė, jog turbūt kiekvienas supranta, kad pinigai nėra duodami „už nieką“.
„Šiuo atveju apibendrintai pasakysiu, kad situacija tokia – R. Kurlianskis buvo kaltinamas tuo, kad darė įtaką politikams, norėdamas, jog būtų priimtos tam tikrų teisės aktų pataisos. Tai yra – Vartojimo kredito įstatymo projektas, Seimo nutarimas dėl kelio Vilniaus – Utena projekto, Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas ir kiti, kurie plačiai buvo nušviesti žiniasklaidoje.
Visos šios įtakos darymo laikotarpis pasibaigė 2016 metų sausio mėnesį. Ir nė viena iš R. Kurlianskui kaltinime inkriminuotų norimų teisės aktų pataisų Seime nebuvo priimtos. Kitaip sakant – jis negavo to, ko tikėjosi“, – laidoje pasakojo teisėja.
Ji teigė, jog nuo 2016 metų vasario iki gegužės mėnesio 12 dienos „nėra jokių kitų tarimųsi, įtakos“.
„Ir R. Kurlianskis po daugiau nei 4 mėnesių paduoda E. Masiuliui 90 tūkstančių eurų. Kiekvienam yra akivaizdu, kad tie pinigai nebuvo sumokėti už tai, kas nurodyta kaltinime. Tą teismas ir pasakė. Kaip pasakė ir tai, kad E. Masiuliui perduoti 90 tūkst. eurų, kad ir kaip būtų bandoma patvirtinti, pateisinti jų teisėtumą – paskolą, ar ne, negali būti laikomas kyšiu, pagal tai, kaip suformuluotas ir pateiktas prokuroro kaltinimas esamų įrodymų kontekste“, – teigė teisėja J. Kolyčienė.
Teisėja teigė, jog minėti pinigai, kad ir kaip jie būtų perduoti – „dėžutėje, ne dėžutėje, su buteliu, ar be, galimai buvo skirti E. Masiulio politinei veiklai ar kampanijai finansuoti“.
„Visuotina žinoma, kad tais metais turėjo vykti rinkimai į Seimą, kuriuose E. Masiulis planavo dalyvauti. Ir toks aptarimas ir vyko pagarsėjusios 2015 metų kalėdinės vakarienės metu. Tai toks pinigų perdavimas galimai atitiktų šiuo metu galiojančių Baudžiamojo kodekso 175 (1) straipsnio nuostatas – neteisėta politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą, kurį Seimas priėmė 2019 metų lapkričio 19 dieną. Ir kuris įsigalioja tik nuo 2020 metų sausio 1–osios dienos“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė teisėja.
Ji teigė, jog greičiausiai ši byla ir lėmė, kad buvo priimtos atitinkamos Baudžiamojo kodekso pataisos.
„Įstatymų leidėjas įvertino tai, kas nagrinėjama šioje byloje ir kriminalizavo tokią veiką ir neteisėto poveikio politikams darymą. Jeigu kiekvienas prašymas ar pokalbis su politiku būtų laikomas kyšiu, tai tuomet ir šio Baudžiamojo kodekso pakeitimo nebūtų reikėję“, – aiškino J. Kolyčienė.
Teisėjos teigimu, kad ne „viskas buvo gerai su kaltinimu, rodo ir prokuroro pateiktas prašymas pakeisti faktines kaltinimo aplinkybes skirtingomis“.
„Šis prašymas buvo pateiktas jau praktiškai baigiant nagrinėti bylą – 2021 metų spalio 7 dieną posėdyje. Jame kai kuriems kaltinamiesiems buvo inkriminuota papildoma kyšininkavimo aplinkybė, išimtinė padėtis ir palankumas ateityje. Išimtinė padėtis ir palankumas ateityje pagal BK 225 straipsnio sudėtį atsirado nuo 2017 metų birželio 1–osios dienos, priėmus BK pataisas. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės į praeitį“, – tikino teisėja.
Atsakinėdama į klausimus, teisėja J. Kolyčienė pabrėžė, jog teisėjas, gavęs į rankas bylą, „negali sugalvoti už ką nuteisti, nors visuomenei viskas yra akivaizdu“.
„Teisėjas privalo vertinti įrodymus, patikrinti – ar jie atitinka baudžiamojo įstatymo visos nusikaltimo sudėties požymius. Tai yra – nepakanka vien pinigų priėmimo ir perdavimo fakto, turi būti įrodyti ir kiti – šiuo atveju, kyšininkavimo nusikaltimo sudėtyje aprašyti požymiai.
Turi būti pažadas, ar susitarimas, turi būti reikalavimas, ar provokavimas duoti kyšį už konkrečius susitartus veiksmus. Ir kad viena šalis turi konkretų lūkestį, ką turi padaryti ar susilaikyti nuo padarymo kita šalis ir už tai jai turi būti pažadama ar sumokamas atlygis. Neužtenka vien pasikalbėti apie tai, kad, kaip pavyzdys, aš norėčiau, kad būtų įstatymo pataisos kažkokios“, – Žinių radijo eteryje sakė teisėja.
Ji kalbėjo, jog kaip teisėja negali dirbtinai pinigų perdavimo faktą sieti su „bet kokiu buvusiu asmenų pokalbiu“.
„Ir sakyti, kad tai buvo kyšis. Turiu patikrinti ir vertinti. Turbūt ir yra nesusikalbėjimas, nes žmonėms sunku suprasti, už ką tie pinigai buvo mokami, kas atsitiko čia. Visi mato, kad buvo įtaka ir supranta, kad ta įtaka neva buvo siejama su šių pinigų perdavimu. O teisėjų kolegija pasakė, kad tie pinigai buvo perduoti ne už tai, kas yra nurodyta kaltinamajame akte, ne už tuos veiksmus. Nes dėl jų tarimosi tokio – kad reikės duoti ir mokėti pinigus nebuvo“, – tikino Vilniaus apygardos teismo teisėja J. Kolyčienė.
Ji dar kartą pabrėžė, jog sprendimą priėmusi teisėjų kolegija nesako, kad viskas šioje situacijoje buvo teisėta.
„Mes ir kalbame apie tai, kad pats pinigų perdavimo faktas, akivaizdu kiekvienam žmogui suvokiančiam ir gyvenančiam mūsų Lietuvos Respublikoje, kelia tokią abejonę, kad tokie pinigai tokiu būdu negali būti perduodami būti.
Bet mes kaip teisėjų, mes turime gretinti su įrodymais byloje, vertinti už ką jie buvo perduoti. Ir teisėjų kolegija pasakė, kad galimai ši veika ir atitiktų galimą politinės veiklos ar politinės kampanijos būsimos finansavimą“, – teigė ji.
Teisėja teigė, jog kratos E. Masiulio automobilyje metu šalia alkoholinio gėrimo dėžutės, kurioje buvo pinigai, buvo ir paskolos raštelis.
„Tas raštelis buvo tuo metu. Jeigu visuomenei tuo metu tai būtų buvę ištransliuota, kad kažkoks susitarimas tarp jų buvo, gal tada tuomet tokios aštrios reakcijos nebūtų į visa tai“, – sakė Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovė.
„Teisėjai turi vertinti visą nusikaltimo sudėtį, ne vieną gabalą, epizodą, kad tai buvo pinigų perdavimo faktas. Reikia žiūrėti, už ką jis buvo, ar buvo tarimasis, pažadas, ko buvo siekiama iš vienos ir kitos pusės“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė Vilniaus apygardos teismo teisėja J. Kolyčienė.
„Suprantu, kad šis mano paaiškinimas neįtikins visuomenėje norinčių tikėti, kad tai buvo kyšis. Tačiau galbūt privers susimąstyti ir pagalvoti, kodėl tas teismas priėmė tokį nuosprendį, o ne tokį, kokio norėjo prokuroras, ar tarnybos. Kaip matau ir iš dabartinės diskusijos – didelę atsakomybę dėl tokio visuomenės pasipiktinimo ir sarkazmo turėtų prisiimti tie, kurie skambiai pradeda bylas, pateikia jas teismui ir viešojoje erdvėje išneša žinią, kad asmuo davė ar ėmė kyšį, pamiršdami pasakyti, kad kol kas tai yra dar neįrodyta“, – Žinių radijo laidoje sakė teisėja.
Ji stebėjosi ir skambiais pareiškimais, kad tokia byla bus kaip lakmuso popierėlis.
„Nežinau, ko yra siekiama tokiais skambiais bylų pradėjimais, prieš pat nuosprendžio paskelbimą skambios frazės, kad ši byla bus kaip lakmuso popierėlis ir kokios bausmės bus skiriamos asmenims. Tokius klausimus bebaigiant bylos nagrinėjimą viešai skelbia STT vadovas. Norisi tikėti, kad ne dėl spaudimo teisėjams priimti tarnybų norimus sprendimus yra daromi tokie dalykai“, – kalbėjo teisėja.
J. Kolyčienė dar pridūrė, jog ne visi pateikti kaltinimai buvo kokybiški, o tai lėmė ir ilgesnę nagrinėjimo trukmę.
Atsakė dėl nagrinėjimo trukmės
Vilniaus apygardos teismo teisėja J. Kolyčienė laidoje taip pat atsakė į dažną kritiką dėl per ilgo bylos nagrinėjimo laiko. Ji pabrėžė, jog byla buvo nagrinėjama ne šešerius metus – nuo 2016 metų gegužės, o ketverius.
„Mano kaip žmogaus, ne kaip teisėjos nuomone – ir tie ketveri metai yra per ilgas bylos nagrinėjimo laikas. Tačiau kaip teisėja labiau pagreitinti jos nagrinėjimo, įvertinant jos sudėtingumą niekaip negalėjau.
Nei įstatymų leidžiamoji, nei įstatymų vykdomoji valdžios tokių sąlygų teisėjui nesudaro, kad jis galėtų išnagrinėti tokią bylą ir priimti sprendimą, pavyzdžiui, per vienerius metus“, – sakė J. Kolyčienė.
Ji laidoje teigė, jog niekas nenori nei girdėti, nei matyti, kad teisėjai šalia šios bylos dar nagrinėja didelį kiekį kitų bylų. Yra ir kitų techninių problemų.
„Ši profesija yra absoliučiai sumenkinta, nepatraukli. Liūdna tai pripažinti, bet tokia yra realybė. Ir sudarius sąlygas tinkamai vykdyti teisingumą, tokią bylą tikrai būtų galima išnagrinėti per metus ar pusę metų. Mes tikrai tai būtume galėję padaryti“, – sakė Vilniaus apygardos teismo teisėja J. Kolyčienė.
