„Su „Baltųjų pirštinių“ pagalba patikrinome duomenis, kiek komitetų turi ryšių su įvairiomis organizacijomis. Turime 58 rinkimų komitetus, 19 organizacijų turi panašius pavadinimus. Iš 19 panašius pavadinimus turinčių asociacijų 11 teikia ataskaitas „Registrų centrui“, – teigė L. Matjošaitytė pirmadienį per apskritojo stalo diskusiją „Savivaldos rinkimai 2019: kaip užtikrinti skaidrumą?“.
VRK pirmininkė siūlė diskutuoti apie atvejus, kuomet visuomeninio judėjimo pavadinimas tapatus juridinio asmens pavadinimui.
„Ar tai galimas rinkėjų klaidinimas, o, galbūt, čia viskas yra tvarkoje. O gal reikėtų svarstyti dėl pavadinimų naudojimo? Galbūt visuomeniniai rinkimų komitetai turėtų deklaruoti VRK, kad jie turi sąsajų su tam tikra organizacija, judėjimu, ir tada įstatymų leidėjo pagalba sureguliuoti tuos klausimus, ir stebėti keletą metų tos asociacijos finansinę veiklą“, – svarstė L. Matjošaitytė.
Ji siūlė pasvarstyti, ar visuomeniniai rinkimų komitetai, kurių kelti kandidatai išrinkti, neturėtų veiklos vykdyti visą kadenciją.
„Ar teisėta ir pagrįsta, kad komitetai nutraukia savo veiklą po rinkimų, ir tuo viskas pasibaigia?“, – klausė L. Matjošaitytė.
Ji taip pat kėlė klausimus, ar visuomeniniai rinkimų komitetai gali dvejus trejus rinkimus dalyvauti tuo pačiu pavadinimu, o, galbūt, jie turėtų steigti regioninę partiją.
„Politinei partijai steigti reikia 2000 narių, bet, galbūt, galima būtų kalbėti apie regioninio lygmens politinę partiją“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.
Rimti konkurentai partijoms
VRK narė Svetlana Misevičienė konstatavo, kad per 2015 metais vykusius savivaldybių tarybų rinkimus ir tiesioginius mero rinkimus visuomeniniai rinkimų komitetai tapo rimtais konkurentais tradicinėms politinėms partijoms.
Visuomeniniai rinkimų komitetai gali dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas.
L. Matjošaitytė informavo, kad 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą VRK buvo įregistravusi 2 visuomeninius rinkimų komitetus, tačiau nė vienas nesurinko pagal įstatymą reikalaujamo parašų skaičiaus ir praktiškai nedalyvavo rinkimuose. Pirmasis rinkimų komitetų startas buvo 2015 m. savivaldos rinkimai.
Prieš šiuos rinkimus pasikeitė teisinis reguliavimas. Iki tol įstatymas numatė, kad visuomeninius rinkimų komitetus registruoja VRK, o jų pavadinimai yra tiesiog raidė. Po to Konstitucinis Teismas pasisakė, kad visuomeniniai rinkimų komitetai turi teisę vadintis pilnuoju rinkimų pavadinimu. Buvo pakeistas teisinis reguliavimas ir komitetai vadinosi įvairiais pavadinimais.
2015 m. rinkimuose dalyvavo 58 komitetai. Šiauliuose – penki, Alytuje ir Kaune – po keturis, Panevėžyje, Raseinių ir Šilutės rajonų, Visagino savivaldybėse – po tris komitetus.
Didžiojoje dalyje Lietuvos (Vilniuje ir Vilniaus rajone tame tarpe) visuomeninių rinkimų komitetų įsteigta nebuvo. „Tačiau, turbūt, 2019 m. mes turėsime kitokią situaciją“, – spėjo L. Matjošaitytė.
2015 m. komitetų kandidatai buvo keliami 30 savivaldybių, kandidatų skaičius buvo 1326. Išrinktų į tarybas narių skaičius 116, keturi buvo išrinkti į merus – Alytuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose.
Daugiausiai kandidatų į tarybos narius kėlė Šiaulių, Alytaus, Šilalės, Kauno, Mažeikių visuomeniniai rinkimų komitetai.
Komitetai iš viso gavo 121 tūkst. 142 balsus. Kandidatai į merus gavo 256 tūkst. 974 balsus.
Per 2015 m. rinkimus iš partijų keltų kandidatų išrinkti 1326 savivaldybių tarybų nariai, o kelta 13 tūkst. 413 kandidatų. Iš komitetų buvo išrinkta 120 narių, iškelta 1332.
Partijos į merus kėlė 369 kandidatus, buvo išrinkti 52 metai plius du merai išrinkti nuo koalicijos. Komitetai į merus kėlė 33 kandidatus, ir buvo išrinkti keturi merai. Taip pat buvo išrinktas vienas save išsikėlęs kandidatas.
Daugiausiai balsų už iškeltus balsus gavo visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ (35 tūkst. 738), „Alytaus piliečiai“ (10 tūkst. 120), „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ (6 tūkst. 581), „Kaunas – kitokia Lietuva“ (5 tūkst. 660).
Daugiausiai balsų už iškeltus kandidatus į merus gavo „Vieningas Kaunas“ (117 tūkst. 288), „Alytaus piliečiai“ (16 tūkst. 594), „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“ (24 tūkst. 374), „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ (24 tūkst. 349).
Daugiausiai išrinktų kandidatų į tarybos narius gavo „Vieningas Kaunas“ – 17 (kėlė 42), „Alytaus piliečiai“ – 13 (kėlė 20), „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ – 8 (kėlė 29).
Skiriasi finansavimo šaltiniai
VRK pirmininkė paaiškino, kad komitetų ir partijų finansavimas skiriasi tuo, kad visuomeniniai komitetai neturi partijų lėšų ir bankų paskolų.
Per 2015 m. rinkimus visuomeniniai komitetai iš asmeninių kandidatų lėšų išleido 324 tūkst. 643 eurų, fizinių asmenų aukomis politinei kampanijai siekė 60 tūkst. 46 eurus. Dar buvo galimos palūkanos už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.
Politinės partijos iš politinės partijos lėšų skyrė 5 mln. 128 tūkst. 493 eurus, nuosavų kandidatų lėšų – 2 mln. 832 tūkst. 734 eurus, fizinių asmenų aukos sudarė 970 tūkst. 866 eurus. Taip pat buvo galimos bankų paskolos ir palūkanos už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.
Apibendrinant VRK suskaičiavo, kad komitetams mandatas kainavo 4 tūkst. 81 eurą, partijoms – 3963 eurus. Skirtumas – tik 145 eurai.
Buvo pažeidimų
VRK pirmininkė konstatavo, kad 2015 m. per rinkimus buvo atvejų, kada VRK pripažino, kad buvo padaryta rinkimų įstatymų pažeidimų.
„Buvo priimta neteisėtų aukų. Tai buvo „Alytaus sąjūdis“ ir „Puteikio komanda“.Tie klausimai buvo išspręsti komisijos sprendimais. Dėl „Vieningo Kauno“ buvo pripažinta, kad kampanija finansuota per trečiuosius asmenis“, – sakė L. Matjošaitytė.
Pasak jos, buvo papirkimo atvejų, kuomet buvo organizuojami koncertai. Taip pat buvo gautų nepiniginių aukų, pavyzdžiui, suteiktos patalpos neatlygintinai.