„Artimiausiu metu negalėsiu grįžti į Rusiją, bet labai to noriu. Kad ir kaip man patiktų Lietuva, jos žmonės, tačiau mano širdis Rusijoje. Man norėtųsi maksimaliai dalyvauti jos politiniame gyvenime ir atskleisti savo šaliai tiesą“, - interviu BNS sakė A.Nekrasovas.
Rusijos žurnalistas į Lietuvą atskrido praėjusį trečiadienį ir iš karto pasiprašė politinio prieglobsčio. Lietuvoje, siekdamas išvengti rusų teisėsaugos persekiojimo, jis gyveno nuo pavasario, tačiau buvo sulaikytas liepos mėnesį nuvykęs į Kiprą. Kipras jį nusprendė grąžinti Lietuvai.
A.Nekrasovas stebėjosi, kad jį sulaikė tik Kipre, nors į šią šalį skrendant per Rygą žurnalisto dokumentus taip pat tikrino pasų kontrolės punkte.
„Mane nuvedė į policijos užkardą ir vienas Kipro policininkas laužyta rusų kalba pasakė, kad aš ieškomas per Interpolą. Maniau, jog teoriškai tai įmanoma, tačiau iki pat pabaigos netikėjau, kad aš toks reikalingas Rusijos valdžiai“, - pasakojo Rusijos pilietis.
Po to per kelias dienas teismo posėdyje buvo nuspręsta Rusijos paprašyti per 30 dienų parengti visus reikalingus dokumentus dėl jo ekstradicijos, A.Nekrasovas pateko į Nikosijos kalėjimą. Įkalinimo įstaigoje, žurnalisto teigimu, vienintelis būdas atkreipti visuomenės dėmesį buvo skelbti bado akciją.
„Todėl aš paskelbiau bado streiką su prašymu, kad pagal Europos Sąjungos teisę mano prieglobsčio prašymą išnagrinėtų Lietuva“, - sakė A.Nekrasovas.
Kalėjimo prižiūrėtojams pastebėjus, kad A.Nekrasovas nevalgo, jis buvo pasodintas į karcerį dėl kalėjimo taisyklių nesilaikymo. Rusas pasakojo aštuntą bado streiko dieną iš kalinių sužinojęs, kad apie jį rašo Kipro žiniasklaida.
„Man buvo nuoširdžiai keista, kad į mane, nedidelį regioninį Rusijos žurnalistą, kažkas atkreipė dėmesį. Jeigu nebūčiau jo susilaukęs, žinant Kipro ir Rusijos santykius, jie būtų mane išsiuntę į Rusiją“, - pasakojo A.Nekrasovas.
Kipras nepatenkino Rusijos prašymo A.Nekrasovą išduoti Maskvai ir nusprendė grąžinti jį į Lietuvą, kuri buvo išdavusi jam nacionalinę vizą. Kipras rėmėsi ES teisės nuostata, kad prašymą dėl prieglobsčio svarsto ta ES šalis, į kurią asmuo atvyksta pirmiausia.
Rusijoje A.Nekrasovas kaltinamas turto prievartavimu, jam gresia 15 metų kalėjimo.
Pats žurnalistas teigia, kad šie kaltinimai yra politizuoti, nes jis rašė apie korupciją Udmurtijos Respublikoje ir dalyvavo koncerno „Kalašnikov“ profesinės sąjungos veikloje. To koncerno direktorius tada buvo Dmitrijus Busiginas, kuris šiuo metu yra Rusijos federalinės valstybės sienos infrastruktūros plėtros agentūros vadovas.
„Aš Rusijoje dariau viską, kas nuo manęs priklauso, todėl esu laimingas žmogus. Aš negaliu pasakyti, kad man patinka tai, kas su manimi pastaruoju metu daroma, bet man patinka tai, ko aš siekiu ir ką dariau pagal savo įsitikinimus ir principus“, - kalbėjo A.Nekrasovas.
„Nesu labai didelis politikas, aš tiesiog mažas regioninis žurnalistas. (...) Aš matydavau problemą, tada ateidavau ir maksimaliai padėdavau arba pats dalyvaudavau įvykiuose“, - pridūrė Rusijos pilietis.
Lietuvą gyvenimui jis pasirinko dėl paprastesnės integracijos, nes čia gyvena nemažai rusakalbių. A.Nekrasovas taip pat tiki, kad Lietuva sugebės objektyviai išnagrinėti jo politinio prieglobsčio prašymą.
Žurnalistas nusprendė palikti Rusiją, kai šių metų kovą buvo nuteistas už šmeižtą valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ nario Andrejaus Šutovo atžvilgiu.
„Po to, kai buvau nuteistas už šmeižtą, Rusijos teisėsauga galėjo pakeisti man kardomąją priemonę byloje su D.Busiginu. Iki tada buvau tik pasižadėjęs neišvykti, tačiau pareigūnai galėjo pasakyti, kad aš neva recidyvistas ir kad mane reikėtų sulaikyti. Todėl ilgai negalvojęs nusprendžiau mesti viską, ką turiu, pirkti bilietus ir išvykti iš Rusijos“, - teigė A.Nekrasovas.
Kalbėdamas apie bylinėjimąsi dėl savo veiklos koncerno „Kalašnikov“ profesinėje sąjungoje, dėl kurios jis kaltinamas turto prievartavimu, rusas pasakojo norėjęs padėti koncerno darbuotojams sukurti nuo administracijos nepriklausomą darbuotojų grupę ir su ja aktyviai siekti didesnių socialinių garantijų.
„Ten dirbo paprasti darbuotojai, pas juos nebuvo visuomeninių organizacijų kūrimo, bendravimo su žiniasklaida patirties, o aš jau turėjau tokios patirties, - teigė jis. - Jeigu aš būčiau atsisakęs, žinodamas, kad žmones reikia apginti, jiems padėti, ši mintis būtų mane nuolatos persekiojusi. Todėl aš nieko nesigailiu, juk mes šį bei tą pasiekėme. Net jeigu būčiau iš anksto žinojęs, kuo visa tai baigsis, aš vis tiek daryčiau tą patį.“
„Kova buvo tikrai ilga ir baigėsi tuo, kad didžioji dalis profsąjungos narių kentė spaudimą iš Rusijos valstybinių represinių struktūrų arba vietos viešojo saugumo tarnybų. Profsąjungos pirmininkas šiuo metu laukia sprendimo dėl politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje“, - sakė A.Nekrasovas.
Žurnalistas pasakojo taip pat buvęs gimtojo Iževsko laikraščio redaktoriumi 2011-2012 metais.
„Tai titaniškai sunku. Iš pradžių turėjome reklamdavius, bet po atitinkamų straipsnių jie pradėjo masiškai atsisakyti reklamos. Mūsų laikraštis buvo populiarus, netgi labai, todėl tokio sprendimo kitaip, nei valdžios spaudimas, paaiškinti negaliu“, - pasakojo A.Nekrasovas.
„Nebuvo pinigų, negalėjome mokėti žurnalistams. Išėjo taip, kad atleidęs žmones praktiškai vienas rašiau laikraščiui. Žinoma, straipsnių kokybė krito iki nulio, tačiau tempiau iki galo“, - teigė jis.
Gyvendamas Rusijoje A.Nekrasovas taip pat buvo tinklaraštininkas, dalyvavo įvairioje visuomeninėje, politinėje veikloje. Jis 2012 metais kandidatavo į Udmurtijos parlamentą, tačiau nesėkmingai.
Žurnalistas sakė dėl savo visuomeninės veiklos susilaukęs gana gausaus Iževsko gyventojų palaikymo. Pasak jo, Kremliaus atžvilgiu kritiški regionų visuomenės veikėjai Rusijoje yra palaikomi.
Komentuodamas aukštus Rusijos prezidento Vladimiro Putino reitingus A.Nekrasovas sakė, kad jo vertinimas šiuo metu yra susijęs ne su vidaus politika, o su gyventojų „įsivaizduojamomis grėsmėmis iš išorės, kurias paskatina tikrai veiksminga propaganda“.
„Todėl gyventojai telkiasi prie vieno lyderio, nors ir mato, kad gyvena iš tikrųjų blogai. Kada kyla vietiniai konfliktai, kada valstybinė propaganda nepasiekia šių dalykų ir nesako, kad tai taip pat kursto Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas, tada gyventojai mus palaiko“, - kalbėjo A.Nekrasovas.
Vis dėlto jis nelaiko savęs opozicijos veikėju.
„Visa mano veikla, kuri prasidėjo 2008 metais, ji buvo priešinga valdančiosios partijos politikai. Niekada nebuvo, jog sakyčiau, kad esu opozicionierius, aš tiesiog visada išsakydavau savo nuomonę ir ji dažnu atveju nesutapdavo su valdžios nuomone“, - sakė A.Nekrasovas.
Jo teigimu, opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo nužudymas vasario mėnesį buvo „signalas, kad prasideda naujas Rusijos gyvenimo etapas“.
„Deja, prognozės pasiteisina. Rusijoje nebegalima atvirai kalbėti apie tam tikrus dalykus“, - pridūrė jis.
A.Nekrasovas taip pat sakė, kad šiandieninėje Rusijoje nėra erdvės į politiką ateiti naujiems žmonėms, tačiau pridūrė tikįs, jog šalyje anksčiau ar vėliau prasidėsiantys protestai pagimdys naujus opozicijos lyderius.
„Kelis kartus buvau vietiniuose protestuose, ten lyderiai gimsta tą pačią akimirką. (...) Bet viltis dėl senųjų opozicionierių taip pat yra. Tikiuosi, kad jie išgyvens iki akimirkos, kai Rusijoje prasidės pokyčiai“, - kalbėjo Rusijos žurnalistas.
Kad A.Nekrasovas Rusijoje persekiojamas dėl politinių motyvų, teigia ir tarptautinė žiniasklaidos laisve besirūpinantį organizacija „Reporteriai be sienų“. Lietuvos vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad suteikti žurnalistui politinį prieglobstį „sąlygos yra“.
Sprendimą dėl politinio prieglobsčio priims Migracijos departamentas.