Paklausus politologo Lauro Bielinio, kas prezidento kalboje buvo „tarp eilučių“, pašnekovas tikino, kad G.Nausėda gana gražiai sudėliojo viską, ką visuomenė ir taip gana aiškiai suvokia.
„Tiesą sakant, kažkokio ryškaus signalo, kuris būtų neišsakytas žodžiais, bet glūdėtų tarp eilučių, nelabai pastebėjau. Visa tai, kas jam rūpėjo, buvo išsakyta gana aiškia kalba. Problemos, kurias turime, prieštaravimų gniūžtė, nesutarimai – viskas, ką mes ir patys suvokiame. Prezidentas tiesiog visa tai gražiai sudėliojo, o svarbiausia, kad jis įvardijo ir tuos kelius, kuriais mes galime eiti ir ištaisyti klaidas“, – laidoje „Delfi diena“ sako L. Bielinis.
Kalbą pavadino nuosaikia
Politologo Tomo Janeliūno nuomone, nuosaikus prezidento tonas buvo tikėtinas.
„Aš irgi pavadinčiau šią kalbą nuosaikia. Tai atspindi ir prezidento asmenybę, o atsižvelgiant į asmenybę, buvo sunku tikėtis, kad jis bandys perspjauti Grybauskaitę ir mėtysis žodžiais į kairę ar į dešinę, bandys sukelti ažiotažą. Nuosaikus prezidento tonas buvo tikėtinas ir jis nenustebino tuo. Net ir bandydamas kritikuoti vieną ar kitą politinę jėgą jis tai darė gana nuosaikiai. Tie, kas norėjo išgirdo, tie, kas nenorėjo, apsimetė, kad nesuprato“, – svarsto politologas.
Nors savo kalbėjo G. Nausėda buvo užsiminęs apie dugną, tačiau nebuvo įvardytos jokios pavardės.
„Manau, kad priešrinkiminėje situacijoje įvardyti geriečius ir blogiečius reikštų savotišką įsiterpimą į procesą. Tai būtų savotiškas nuostatų formavimas rinkėjui, tuomet jį kaltintų visi politikai, kad kažką daro ne taip. Šiuo atveju toks abstraktus kalbėjimas duoda kryptį, bet nepasako, kas konkrečiai kaltas dėl vieno ar kito“, – sako L. Bielinis.
Anot T. Janeliūno, nėra gerai kritikuoti vien dėl kritikos, ypač tuomet, kai nėra pasiūloma konkrečių ir racionalių sprendimų bei pasiūlymų. Tiesa, kaip pastebi politologas, G. Nausėda nenorėjo tiksliai įvardyti, kas yra tie „kaltieji“, netgi priešingai – ne vieną kartą pakartojo, kad atsakingi už daugelį dalykų esame visi.
„Nebuvo noro priskirti kaltę tik vienai pusei. Kita vertus, kai kritikuojama vien tik dėl kritikos, tuomet aišku, kad tai yra skiriama opozicijai ir bandoma pabrėžti, kad ji ne visada kritikuoja norėdama pasiūlyti racionalius variantus, o tik žaidžia politinius žaidimus. Kalbant apie Astravą, man rodos, irgi buvo užuomina į dabartinį valdžios veiksmą, kai yra bandoma sukelti ažiotažą, bet pasigendama racionalių siūlymų, kur yra mūsų praleistos galimybės, kurios realiai galėtų pakeisti rezultatą“, – sako T. Janeliūnas.
„Prezidentas ne vieną kartą pabrėžė, kad mes visi esame už daug ką atsakingi ir mes išspręsime, kai visi susitelksime, kai tuo tarpu bandymas mėtyti tą kaltę kaip karštą bulvę vienas kitam, tai būtų kritika vardan kritikos“, – į klausimą taip pat sureagavo ir L. Bielinis.
Kalboje pasigedo entuziazmo
Tiesa, ekonomistai tikina, kad pasigedo prezidento dėmesio finansiniams, ekonominiams klausimams, tačiau, L. Bielinio teigimu, metinė kalba nėra skirta tam, kad joje konkrečiai būtų įvertinti darbai ir jų rezultatai.
„Čia jau yra labai specialūs klausimai. Galbūt ir žurnalistai kažko pasigedo, ko niekada nei vienas prezidentas nesakė, galbūt ir kirpėjams trūko žodžių apie kirpimo technikas. Tai yra labai specifiniai klausimai, kurie yra aktualūs spendžiant ekonomines problemas, bet metinė kalba nėra skirta tam, kad būtų nurodyti kiekvieno darbo pliusai ir minusai, kiekvieno veiksmo ar profesijos“, – mano L. Bielinis.
T. Janeliūnas tikino, kad G.Nausėdos kalboje jis pasigedo didesnio įkvėpimo ir optimizmo.
„Bent jau aš šioje kalboje pasigedau didesnio įkvėpimo, didesnio postūmio į galbūt entuziazmą visai valstybei ir tautai – iš tos pandeminės situacijos visiems išeiti geresniems. Čia galima kalbėti ir apie pinigus, kuriuos mes naudosime, kam naudosime, kaip paversime mūsų gerovės keliu. Galima kalbėti ir apie psichologines nuostatas, ką mes patyrėme per krizę, ar mes, įskaitant ir politikus, išmokome geriau susitelkti ir spręsti problemas. Šioje vietoje man prezidento kalba pasirodė šiek tiek liūdnoka“, – prezidento kalbą įvertino T. Janeliūnas.
Primename, kad prezidentas ketvirtadienį pareiškė, jog valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelė Lietuvoje nuleista iki visiško dugno.
„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas metiniame pranešime konkrečių politikų neįvardijo, tačiau pastarąjį pusmetį jis konfliktavo su valdančiaisiais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių toliau eiti pareigas.
G. Nausėda taip pat teigė, kad jį „glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“.
„Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį“, – sakė prezidentas.