Laukiant Partnerystės įstatymo pateikimo, valdantieji dar praėjusią savaitę pristatė Civilinės sąjungos projektą, tuo tarpu nedidelio narkotikų kiekio dekriminalizacijos projekte beliko siūlymai baudžiamąją atsakomybę naikinti tik mažo kiekio kanapių turėtojams. Politologų vertinimu, tai, kad maždaug metų Laisvės partijai tenka ieškoti kompromisų, gali signalizuoti apie ateityje galimą rinkėjų skaičiaus nutrupėjimą. Mat, jų teigimu, partijai „užsiciklinus“ ir neišsprendus klausimų, visuomenės pasitikėjimas „jauna ir veržlia“ partija natūraliai smunka.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorės Jūratės Novagrockienės teigimu, nors partijai ir nepavyko įgyvendinti pirminių įstatymų projektų variantų, vis tik, anot jos, svarbu ir tai, kad projektai buvo įtraukti į politinę darbotvarkę ir sulaukė parlamentarų dėmesio.
„Politika yra kompromisų menas. Kitaip tariant, šita partija tikrai sugebėjo eiti į kompromisus, todėl kategoriškai teigti, kad ji pralaimėjusi, nebūtų teisinga. Reikia kalbėti ir apie tai, kad vis tik bent iš dalies jai pavyko vienaip ar kitaip rasti kompromisinį variantą, klausimus įtraukti į politinę darbotvarkę ir sukelti politines diskusijas Seimo lygmeniu“, – Eltai komentavo politologė.
Kita vertus, pasak J. Novagrockienės, kompromisų ieškojimas tuo pačiu parodo, kad partijai nepavyksta visu šimtu procentų įgyvendinti rinkėjams duotų pažadų.
„Aišku, nepasiekta visu šimtu procentų kaip tikėtasi. Galbūt jie turėjo ir iliuzijų, nes susirinko labai jauni ir neturintys patirties politikoje žmonės. Jie tikėjosi, kad bus galima greitai ateiti ir viską prastumti, bet taip nebūna“, – kalbėjo politologė.
J. Novagrockienė taip pat pažymi, kad Laisvės partija, jos teigimu, tradicinės visuomenės atžvilgiu yra „radikali“ partija, todėl, svarsto politologė, tikėtina, kad po nepavykusių įstatymo projektų priėmimo, rinkėjų balsų patekti į Seimą dar kartą jiems gali nepakakti.
„Reikia turėti omenyje, kad Laisvės partija iš tikrųjų yra kabutėse radikali mūsų konservatyvioje, tradiciškoje visuomenėje. Ir tai, kad ji sugebėjo patekti į parlamentą, tai jau didelis pasiekimas. (...) Tik tiek, kad atėjo ir tam tikras nusivylimas, todėl aš prognozuočiau, kad į Seimą jie daugiau nepateks“, – svarstė politologė kartu pridurdama, kad partijos rėmėjų bus, tačiau, anot jos, didelė dalis jų bus nusivylę.
„Nors tikrai rėmėjų bus, bet, manau, kad labai susiaurės jų ratas. (...) Ne vien LGBT balsais buvo laimėtas patekimas į Seimą, balsavo žmonės, kuriems iš tikrųjų rūpi žmogaus teisės, kurie tikėjosi kažkokio proveržio ir balsavo už tai, kad ten buvo naujas politinis darinys, todėl dabar jie gali rinktis kažką šalia, ar liberalus, ar ką kitą“, – svarstė politologė.
Kiek griežtesnės nuomonės laikosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis. Anot jo, Laisvės partija, ieškodama kompromisų ir atsisakydama prioritetinių projektų, iš tiesų pralaimi savo rinkėjus.
„Iš tikrųjų reikia įvardinti šitą situaciją būtent pralaimėjimu. Ji savotiškai pralaimi rinkėjus, nes susikoncentravę ties vienu klausimu ir niekaip negalėdami jų išspręsti, savotiškai praranda reputaciją rinkėjų akyse“, – komentavo L. Bielinis.
Anot profesoriaus, jei ir pavyktų priimti kompromisinius įstatymų variantus, vis tik, pasak L. Bielinio, to nebūtų gana, kad rinkėjų požiūris į partiją pasikeistų.
„Jei ir būtų įstatymas priimtas, mes turime suprasti, kad per metus, kai buvo bandoma įstatymą stumti, partinės reputacijos klausimas jau suformavo. Iš tikrųjų į juos žvelgiama kaip į tuos, kurie nesugeba išspręsti iki galo klausimo ir susitelkia tik ties viena problema. Tokiu būdu jie nustoja būti aktualūs gana plačiai rinkėjų masei, kuri anksčiau juos palaikė“, – pažymėjo L. Bielinis.
L. Bielinio nuomone, šiuo metu sunku pasakyti, ar Laisvės partija vis dar išlaikiusi rinkėjų pasitikėjimą. Tačiau, anot jo, tikėtina, kad „užsiciklinimas“ ties vienu klausimu ir jo neišsprendimas dalį jų gali būti nuvylęs.
„Akivaizdu, kad dalis rinkėjų, kurie už juos balsavo Seimo rinkimų metu, buvo rinkėjai, kurie matė juose energiją, ryžtą kažką daryti, jie matė jauną judesį. O dabar pamatė, kad tas judesys iš tiesų susideda į labai sudėtingus žingsnius ir užsiciklinimas nervina visus, todėl rinkėjas labai lengvai pasitraukia į šalį“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad tvirtinant Seimo pavasario sesijos darbų programą, užvirė aštrios diskusijos dėl siekio į ją įtraukti Partnerystės įstatymą. Prieš metus ši iniciatyva nesulaukė parlamentarų paramos ir neįveikė pateikimo stadijos. Tuometinį įstatymo projektą sukritikavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas išsakė poziciją, kad Partnerystės įstatymą jis būtų vetavęs dėl netinkamo partnerystės sąvokos apibrėžimo.
Visgi šio pavasario Seimo sesijoje pristatytas, valdančiųjų teigimu, kompromisinis variantas – Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad civilinę sąjungą patvirtina notaras, kai tuo tarpu Partnerystės projekte partnerystę buvo siūloma registruoti civilinėje metrikacijoje. Taip pat projekte nenumatoma galimybė pasirinkti asmens, su kuriuo sudaroma civilinė sąjunga, pavardes. Įstatyme taip pat nėra apibrėžiama ir įsivaikinimo galimybė.
Taip pat praėjusį pavasarį Seimo plenarinį posėdį pasiekė vienas iš prioritetinių – Laisvės partijos mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektas, kuriuo siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK).
Įstatymo projektas įveikė pateikimo stadiją ir po diskusijų su ekspertais buvo apsvarstytos visuose šio klausimo svarstymui paskirtuose komitetuose. Visgi priėmimo stadiją pasiekęs projektas galiausiai buvo atmestas.
Dar šią savaitę Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) parengė naują projektą, kuriame baudžiamąją atsakomybę siūlo naikinti tik mažo kiekio kanapių turėtojams.