Komentuodamas tokius opozicijos pasisakymus, Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas aiškino, kad opozicija taip bando įvairiausiais būdais atkreipti į save dėmesį, bet, kita vertus, natūralu užduoti klausimus, kas įvyko su Europos Sąjungos (ES) bendrai patvirtintu sankcijų Rusijai paketu ir kaip jis įgyvendinamas.
„Manau, kad opozicija nori oponuoti, tik šioje Rusijos karo Ukrainoje ir Rusijos šantažo, propagandos, strateginės psichozės metu taip daryti yra gana slidu ir politiškai pavojinga, nes visada galima būti ne taip suprastiems“, – Eltai teigė M. Jurkynas.
Pasak politologo, konstruktyviausia šioje istorijoje matant kažkokių neatitikimų siūlyti savo alternatyvius sprendimus.
„Jeigu yra kažkokių neatitikimų ar Lietuvos veiksmų, išeinančių už Europos Sąjungos sankcijų paketo ribų, ko bent jau aš neįžvelgiau, tai tada parodyti, kur yra tie neatitikimai ir pasiūlyti kažkokių sprendimų“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius.
Jo tvirtinimu, kol negirdima kažkokių konkrečių siūlymų iš opozicijos, kaltinimai ir gana abstraktūs, ir nesuteikia per daug turinio. Profesoriaus tvirtinimu, politinė opozicija, bet kuris politikas visada gali pasiūlyti, kaip reikėjo padaryti kitaip, jeigu tai buvo galima, bet tas pasiūlymas turėtų atsiremti į esamų siūlymų situacijos analizę, pliusų ir minusų pateikimą bei galiausiai minusų eliniminavimą.
„Jeigu išgirsime pasiūlymų, tai tada galėsime palyginti, ar iš tiesų matėme iš Lietuvos pusės kažkokių didesnių iniciatyvų nei Europos Sąjungos patvirtintos sankcijos, kurias Lietuva įgyvendina ar ne. Reikia žiūrėti tiesiog į faktų rinkinį“, – aiškino M. Jurkynas.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė mano, kad opozicija tokiais pareiškimais siekia žaisti savo vidaus politikos žaidimus. Anot jos, reikėtų opozicijos paklausti, kodėl esant kitam keliui jis nebuvo pasiūlytas reikiamu momentu.
„Man atrodo, kad šiuo atveju opozicija tiesiog siekia žaisti savo vidaus politikos žaidimus ir nelabai bando įsigilinti, o mėgina gauti sau taškų ar kažko dar iš situacijos, iš kurios to nereikėtų galbūt daryti“, – tvirtino D. Jakniūnaitė.
„Šiuo atveju, jeigu galima buvo daryti kitaip ir jie žinojo, kad buvo galima daryti kitaip, tai klausimas, kodėl nesiūlė, o jeigu jie dabar taip galvoja, tai ką jie galvoja kitaip reikėjo ir daryti“, – pridūrė ji.
Nesutinka, kad tokias opozicijos kalbas galėtų lemti tradicinis kairiųjų požiūris į Rusiją
VU TSPMI profesorė D. Jankiūnaitė nebuvo linkusi pritarti galimai prielaidai, kad tokias Seimo opozicijos kalbas dėl tranzito į Kaliningradą galėjo lemti istoriškai mažiau aštrus kairiųjų politinių partijų požiūris dėl santykių su Rusija negu dešiniųjų.
„Kas yra kairieji – valstiečiai, Skvernelio partija, kuri tik dabar atsirado, socialdemokratai? Jų pozicijos skirtingos. Šiuo atveju norėčiau pasakyti, kad nežinau dėl valstiečių, bet jeigu kalbant apie Skvernelio partiją, tai ji daugiau mažiau laikosi Lietuvos užsienio saugumo politikos prielaidų“, – tvirtino D. Jankniūnaitė.
„Manau šiuo atveju nėra kalbėjimo apie kažkokį skirtingą požiūrį į Rusiją, tiesiog bandymas užsienio politiką paversti vidaus politikos dalyku“, – pridėjo ji.
Kad kairiųjų ir dešiniųjų požiūrio skirtumas santykiuose su Rusija neturi didelio vaidmens šioje istorijoje pritarė ir Vytauto Didžiojo universiteto Jean Monnet profesorius M. Jurkynas. Pasak jo, labai ryškus skirtumas buvo per pirmuosius 20 Nepriklausomybės metų, bet ne šiuo metu.
„Dabar mes užsienio politikoje turime daugiau mažiau konsensuso, aš viliuosi, kad pasirašysime partijų susitarimą. Buvo priimta ne viena rezoliucija dėl Ukrainos palaikymo, požiūrio į Rusiją, tai čia nemanau, kad kažkokių fundamentalių skirtumų turime“, – sakė M. Jurkynas.
„Strategiškai visos politinės partijos turi panašų požiūrį, galbūt skiriasi tik tas praktinis lygmuo, kaip tų tikslų geriau pasiekti. Manau, kad kažkokių didelių skirtumų gal taktiniu lygmeniu galėtume pamatyti, bet ne fragmentiniu“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį perspėjo Europos Sąjungą ir Lietuvą „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą. Tačiau Lietuvos politikai propaganda vadina Rusijos reiškiamus priekaištus.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM) pirmadienį vyko susitikimas su Rusijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Sergejumi Riabokoniu. Rusijos diplomatui įteikta nota, kurioje paaiškinamas ES ribojamųjų priemonių taikymas Kaliningrado tranzitu gabenamoms tam tikros kategorijos prekėms.
URM nurodo, kad susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė Kaliningrado srities tranzitą.
Taip pat ministerijos pranešime teigiama, kad per Lietuvos teritoriją į Kaliningrado sritį ir iš jos ir toliau vežami keleiviai ir prekės, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas . Šiam tranzitui Lietuva nėra įvedusi jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų. Lietuva nuosekliai įgyvendina ES sankcijas, kurios turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus.
Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.
Partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skernelis savaitės viduryje tikino, kad Lietuva turėjo ir kitokį pasirinkimą nei pagal ES sprendimus įgyvendinti Rusijos pyktį sukėlusius kai kurių produktų tranzito ribojimus per Lietuvą į Kaliningrado sritį.
„Lietuva turėjo pasirinkimą prieš priimant sprendimus. Kitokį pasirinkimą, bet pasirinko tokį kelią“, – Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis po trečiadienį vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio.
Pasak jo, ir šiuo atveju reikėjo įvertinti, kokias pasekmes priimti sprendimai turės Lietuvos saugumui.
„Kiekvienu atveju, kai svarstomi sankcijų paketai, valstybės numato tam tikras grėsmes – konkrečiai, kas gali būti, kaip gali būti tai panaudota atsakant į sankcijas konkrečiai valstybei. Lietuva tai turėjo vertinti... Galbūt ir įvertino – esame drąsi šalis ir tokį sprendimą priėmėme“, – sakė ekspremjeras.