Tačiau penktadienį „valstiečiai“ ir „darbiečiai“ informavo apie pažangą derintis dėl rotuojamo opozicijos lyderio. Kaip Eltai teigė R. Karbauskis, tapti opozicijos lyderiu bent jau iš „valstiečių“ pusės bus siūloma būtent S. Skverneliui.
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, opozicijos lyderio pozicija yra pakankamai ryški ir ko gero leistų S. Skverneliui toliau viešojoje erdvėje išlaikyti savo, kaip politinio lyderio, statusą bei realizuoti turimas politines pretenzijas ateityje.
„Skvernelis labai aiškiai signalizuoja, kad jis turi pretenzijų būti vienu iš politinės sistemos lyderiu. Reikia pripažinti, kad Seimo opozicijos lyderis yra ganėtinai ryški pozicija, kuri leis Skverneliui save eksponuoti kaip politinį lyderį, turintį nemažų pretenzijų ateityje“, – Eltai teigė L. Bielinis.
Jis sakė skeptiškai vertinantis kalbas, esą S. Skvernelio ir „valstiečių“ bendradarbiavimo pamatus kaip reikiant galėjo susilpninti tai, kad po Seimo rinkimų S. Skvernelis tapo eiliniu parlamentaru.
„Mes nematome signalų, kad Skvernelis būtų linkęs kurti savo atskirą politinę struktūrą. Apie tai mes galime kalbėti, bet to kol kas nėra. Nematome, kad jis su kažkuo derėtųsi ar ketintų perbėgti į kitą politinę jėgą. Aš esu praktiškai tikras, kad Skvernelis išliks Valstiečių žaliųjų orbitoje, nes toks bendradarbiavimas yra abiem pusėms naudingas“, – teigė L. Bielinis.
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad taip pat mato pagrindą tolesniam S. Skvernelio ir „valstiečių“ bendradarbiavimui. Pasak jos, pragmatinis abipusis interesas turėtų būti pakankamas veiksnys bent jau artimiausius kelis metus išlaikyti nusistovėjusią S. Skvernelio orbitą apie „valstiečių“ partiją.
„Jei Skvernelis visgi nuspręstų trauktis iš LVŽS frakcijos, jis rizikuotų prarasti tiek politinį svorį, tiek matomumą viešojoje erdvėje. Bent jau dabar, manau, kad Skverneliui nėra palankus metas trauktis, net jei nesutarimai ar jo bei Karbauskio nuomonių išsiskyrimai taps vis dažnesni“, – sakė R. Urbonaitė, pažymėdama, kad apskritai tokie sprendimai turėtų būti priimami artėjant rinkimų laikotarpiui.
Kita vertus, anot politologės, neturėtų būti didesnių pokyčių ir kalbant apie glaudesnį S. Skvernelio ir „valstiečių“ bendradarbiavimą. R. Urbonaitė pažymi, kad S. Skvernelis nėra iš tų politikų, kurie itin komfortiškai jaustųsi būdami kažkieno kito pavaldume. Tad, samprotavo MRU dėstytoja, ekspremjero siekis išlikti kiek galima daugiau savarankiškam ko gero bus viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl S. Skvernelis tikrai nestos į „valstiečių“ partiją, kurioje pagrindiniu smuiku griežia vienas žmogus – R. Karbauskis.
„Ketveri metai vadovaujant Vyriausybei, manau, dar labiau atitolino S. Skvernelio mintis stoti į kokius nors politinius darinius. Jei Skvernelis kurį laiką taptų opozicijos lyderiu, manau, kad esamomis sąlygomis opozicijoje, tiek Karbauskis, tiek ir Skvenrelis būtų patenkinti gautais vaidmenimis“, – sakė R. Urbonaitė.
Visgi, pažymėjo politologė, nors opozicijos lyderio vaidmuo skamba gražiai, lieka klausimas, kaip pavyks užtikrinti realų opozicijos darbą. Jos nuomone, tai, kad opozicijos lyderį kol kad kelia tik dvi opozicinės jėgos – „darbiečiai“ ir „valstiečiai“ – kelia riziką, kad atliekama Skvernelio funkcija bus butaforinė.
S. Skverneliui itin aktualus LSDP apsisprendimas dėl darbo opozicijoje
Tačiau jei opoziciją pavyktų sutelkti, tęsė VDU profesorius L. Bielinis, parlamento opozicinės jėgos galėtų įgyti itin svarbius instrumentus veikti procesus Seime.
„Vieninga opozicija išties gali labai daug ką padaryti. Be to opozicija, būtent šioje Seimo konfigūracijoje, susumavus visus balsus, yra labai stipri. Tam tikruose rizikinguose klausimuose, kur valdantieji galbūt nesutars – o tokių klausimų bus pakankamai daug – vieninga opozicija gali net labai paveikti Seimo sprendimus. Taigi būti vieningiems jiems iš esmės yra naudinga. Dėl to ir opozicijos lyderio klausimas yra ne tik atskiro posto valdyboje malonumai, vieningos opozicijos vaidmuo yra rimtas“, – teigė jis.
Tam, kad opozicija realizuotų savo potencialą, akcentavo L. Bielinis, būtinas ir Seimo socialdemokratų įsijungimas. Kol kas, VDU profesoriaus nuomone, pastaroji opozicinė partija atrodo pasimetusi ir ne itin organizuota.
„Su LSDP šiandien iš tiesų yra daug problemų. Jie viduje, ko gero, dar nėra apsisprendę. Dar nėra tos vidinės tvarkos. Tad socialdemokratų dalyvavimas vieningoje opozicijoje būtų naudingas, bet ar jie sugebės tai suvokti ir produktyviai dalyvauti – sunkus klausimas. Galbūt, kai bus išrinktas naujas lyderis partijoje, kada susiformuos aiškesnė hierarchija, galbūt tuomet mes matysime adekvatesnį jų kalbėjimą ir bendradarbiavimo su kitomis opozicinėmis jėgomis vertinimo galimybes“, – teigė jis.
Pasak profesoriaus, socialdemokratai turėtų liautis svarstyti apie klaidas padarytas pastarųjų Seimo rinkimų metu ir imtis realaus darbo, kiek įmanoma labiau sutelktoje opozicijoje.
„Jei manęs klaustų patarimo, aš pasakyčiau, kad reikia braukti brūkšnį ir užmiršti visą partijos praeitį. Nes jei jie galvos apie atitikmenis prieš metus, ar prieš dešimt metų – tai jie praeityje ir nuskęs. Dabartinė situacija iš socdemų reikalauja faktinio lankstumo ir jie tą turėtų suvokti‘, – apibendrino politologas.