Ekspertų teigimu, dabartiniam Kauno merui V. Matijošaičiui viešoje erdvėje reiškiama aštri kritika dėl toliau tęsiamo verslo Rusijoje greičiausiai kauniečių akyse nenubrauks jo, kaip miesto mero, nuveiktų darbų, o dvi kadencijas „politiniame karantine“ prabuvęs sostinės meras A. Zuokas, anot jų, taip pat rinkėjų gali būti įvertintas, kaip patrauklus kandidatas. Politologai sutaria, kad tiek Vilniaus, tiek ir Kauno rinkimuose daugiausiai šansų su šiais politikais pakonkuruoti turi konservatoriai.
Konservatoriai sostinės mero rinkimuose pirmadienį apsisprendė kelti Vilniaus miesto savivaldybės vicemero Valdo Benkunsko kandidatūrą. Tuo tarpu tarp galimų kadnidatų į Kauno mero postą konservatoriai įvardina švietimo ministrę Jurgitą Šiugždinienę, finansų ministrę Gintarę Skaistę, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Vytautą Juozapaitį bei Kauno savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos seniūną Paulių Lukševičių. Galutinį sprendimą dėl to, koks kandidatas bus keliamas Kaune, partija ketina priimti ketvirtadienį.
I. Kalpokas: kauniečiai nededa lygybės ženklo tarp miesto ūkio ir tarptautinių reikalų
„Koziriai yra ypač V. Matijošaičio rankose. Bet, sakyčiau, Vilniuje vyksiantys rinkimai irgi yra labiau rinkimai, kurių A. Zuokui reikia nepralaimėti. Rizikų yra tikrai daugiau nei V. Matijošaičiui, faktas, bet, kad tai yra neabejotinai ryškiausia ir daugiausiai potencialo turinti kandidatūra, tai tikrai taip“, – Eltai teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas.
Politologas svarsto, kad Kaune esminis klausimas greičiausiai yra ne tai ar V. Matijošaičiui pavyks laimėti rinkimus, tačiau ar tai pavyks padaryti per pirmąjį rinkimų turą.
„Nepaisant visų istorijų su „Vičiūnų“ darbu Rusijoje, V. Matijošaitis išlaiko savo populiarumą ir tikrai didžiausia intriga, ko gero, ar bus mero rinkimų antras turas Kaune, ar kaip ir per praėjusius rinkimus, vis dėlto užteks vieno turo“, – svarstė jis.
Politologas nemano, kad konservatoriams po dviejų kadencijų pertraukos pavyks atgauti Kauno mero postą, nes, pasak jo, galimi konservatorių kandidatai vargiai galėtų laimėti prieš V. Matijošaitį.
„Aš manau, kad tikrai didelių pokyčių šioje vietoje nebus. J. Šiugždinienė jau kartą bandė ir nepavyko, galima sakyti, kad taip, atsirado daugiau žinomumo dėl buvimo ministre. Vėlgi, kiek buvimas šioje Vyriausybėje populiarumo prasme yra privalumas, o kiek trūkumas, tai yra atskira istorija. O G. Skaistė būtų įdomus variantas, nes kaip bebūtų, („vaslstiečių“ kandidatas – ELTA) Aurelijus Veryga yra vienas iš kintamųjų Kaune. O G. Skaistė savo vienmandatėje jau turi pergalės istoriją prieš A. Verygą“, – sakė I. Kalpokas.
„Bet vėlgi, klausimas iš pačių konservatorių, kiek jiems yra naudinga savo finansų ministrę kišti į šią Kauno rinkimų mėsmalę, nes tai vis tiek yra vienas iš kertinių žmonių Vyriausybėje“, – taip pat pažymėjo jis.
Tačiau, politologas mano, kad pagrindiniai šių rinkimų žaidėjai bet kokiu atveju bus daugiausiai šansų laimėti turintis V. Matijošaitis ir konservatoriai. Kitų partijų atstovų pasirodymas, pasak jo, didelės reikšmės rezultatams nepadarys.
„Aš manau, kad vienintelis pokytis, kurį jie įneš, tai galbūt nuvalgys kažkiek balsų, kad prireiktų antro turo. Ypač A. Verygos asmenyje, nes „valstiečiai“ vienu metu turėjo pakankamai geras pozicijas, bent jau kai ėjo tandemu su V. Matijošaičiu“, – sakė jis.
I. Kalpokas įsitikinęs, kad V. Matijošaičiui dar vieną kadenciją
džiaugtis mero postu nesutrukdys ir nuo karo Ukrainoje pradžios viešoje erdvėje reiškiama kritika dėl jo verslo Rusijoje.
„Tiesiog Kaune yra pakankama kritinė masė žmonių, kurie nededa lygybės ženklo tarp miesto ūkio ir tarptautinių reikalų. Ko gero, jiems yra svarbiau, kad pastatė naują stadioną arba išasfaltavo Ąžuolyną, o ne tai, kad meras dar turintis verslą Rusijoje, glaudžiai susijusį su Rusijos finansinėmis institucijomis ir viskuo kitu. Ir, man atrodo, kad čia yra pagrindinis iššūkis bet kam, kas norėtų Kaune mesti pirštinę V. Matijošaičiui“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu kalbėdamas apie kanditatus Vilniaus miesto mero rinkimuose, politologas mato realias galimybes buvusiam Vilniaus merui A. Zuokui sugrįžti į mero postą.
„Jis gali sugrįžti tiesiog todėl, nes labai sunku atrasti, už ką balsuoti ir ką rinkti. A. Zuokas, kaip mes pamatėme per paskutinius keletą savivaldos rinkimų, jis dar turi tam tikrą gebėjimą mobilizuoti ir patekti į antrąjį turą. Ir, kad antras turas A. Zuokui yra visiškai pasiekiamas, aš net neabejoju, o toliau, priklausys prieš ką jis varžysis“, – sakė I. Kalpokas.
„Ir toliau asmenybės, kuri buvo R. Šimašius per praėjusius mero rinkimus, iš tikrųjų sunku būtų pamatyti, nes mes vėlgi, ko gero, grįžtame į tą patį lyderystės trūkumą, tai yra nesimato asmenybių, kuriuos miestui būtų tarsi neprimestos ir tuo pačiu galėtų turėti atpažįstamumą“, – pridūrė jis.
M. Jurkynas: A. Zuokas ir V. Matijošaitis antrajame ture daugiausiai šansų turi susikauti su konservatoriais
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas mano, kad antrajame Vilniaus rinkimų ture daugiausiai šansų turi A. Zuokas.
„Realiausius šansus turi A. Zuokas, nes jis buvo dvi kadencijas politiniame karantine, tai rinkėjų atmintis gali būti ne tokia gera. Aišku, ją atšviežins debatai ir primins A. Zuoko politines nuodėmes. Bet, kita vertus, kai jis jau 8 metus nebuvo toje mero pozicijoje, tai tarsi jis nėra siejamas nei su Vyriausybės veikla, nei su savivaldybės veikla ir jis gali būti patrauklia alternatyva. Aš neabejoju, kad A. Zuokas bus antrame ture“, – Eltai teigė M. Jurkynas.
Politologo nuomone, nors realiausi A. Zuoko konkurentai antrajame Vilniaus rinkimų ture – konservatoriai, tačiau antrajame rinkimų ture jiems gali kilti tam tikrų iššūkių.
„Vilniuje elektoratas yra daugiau konservatoriai ir liberalai, žiūrint į tai, kas vienmandatėse išrenkami yra. Ir dėl to sakyčiau, kad konservatorių šansas turėti atstovą antrame ture yra labai didelis, bet antras turas jau gali būti susijęs ir su konservatorių tam tikromis stiklinėmis lubomis, kurios ne tokios ryškios Vilniuje, kaip ir kitur. Tai gali paveikti ir Vyriausybės nepopuliarumas, kaip ir Kauno atveju, ar konservatorių reitingų sumažėjimas, palieka didžiąją intrigą antrame ture“, – sakė jis.
M. Jurkynas taip pat sutinka su I. Kalpoku, kad Kaune palankiausios tendencijos rinkimuose kol kas nusimato V. Matijošaičiui.
„Kaip žinome, konservatorių elektoratas perėjo į V. Matijošaičio pusę dvejus rinkimus iš eilės. Tai sakyčiau, kad tas V. Matijošaičio vienintelis kritikos elementas, kuris nacionaliniu mastu žinomas, tai jo verslai, susiję su Rusijos rinka. O kitais klausimais prie V. Matijošaičio politiškai prikibti yra sunkiau, išskyrus tą atvejį. Klausimas, kiek rinkėjams tai bus aktualu“, – svarstė M. Jurkynas.
Jis taip pat neabejoja, kad Kauno mero antrajame rinkimų ture pirštinę dabartiniam miesto merui V. Matijošaičiui mes konservatoriai.
„Iš vienos pusės, per Seimo rinkimus, kurie vyko vėliau negu savivaldų rinkimai ir merų rinkimai, konservatoriai turėjo didžiausią paramą Kaune. Iš kitos pusės, šis konservatorių valdymas ir Vyriausybės reitingų kritimai gali atsispindėti tam tikra prasme ir vietos nuotaikose, kas palanku yra konservatorių konkurentams. Tai, visų pirma, V. Matijošaičiui. Kitų partijų atstovai turbūt didesnių galimybių patekti į antrą turą neturi. Ir, aišku, mes nežinome, kokios gali būti koalicijos antrame ture“, – atkreipė dėmesį jis.