Laisvės frakcijai priklausantis politikas šį kartą G. Nausėdos dėmesio tikėjosi susilaukti, siūlydamas kartu suvalgyti picą, kadangi savaitės pradžioje su šalies vadovu susitikusi LGBT vaiko mama Rasa Račienė užsiminė, jog prezidentas jai tvirtino asmeniškai pažįstantis homoseksualių asmenų ir su jais „kartu valgo picas“.
Tačiau Prezidentūra iš Seimo atsiųstą picą grąžino atgal parlamentarui.
Klaipėdos universiteto (KU) lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili neatmeta, kad prezidentas tiesiog strategiškai matuoja, kokios pozicijos užėmimas šiuo metu turėtų didžiausią efektą jo populiarumo išsaugojimui. Vis dėlto politologė pažymi, kad tinkamai pasirinkta nuosekli komunikacija leistų šalies vadovui susirinkti ne ką mažiau populiarumo taškų.
„Puikiai matome, kokios yra visuomenėje vyraujančios nuotaikos. Kalbant apie LGBT+ grupę, tai visuomenės bendras nusistatymas yra daugiau prieš negu už. Kitos pusės palaikymas, matome, prezidentui reitingo taškų neša. Tai vienintelė valdžios institucija, kuri turi aukštus reitingus. Viena vertus, prezidentui yra patogu užimti tokią poziciją, kokią jis užima dabar, būtent reitingų atžvilgiu“, – Eltai sakė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Kita vertus, vis tiek mes grįžtame prie Konstitucijos, kad prezidentas turi būti visų visuomenės grupių atstovas. Tinkamai sudėliojus komunikaciją, manau, kad ir tų pačių reitingo taškų galima neprarasti, jeigu yra kalbamasi“, – tęsė ji.
Visgi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis laikosi priešingos nuomonės. Jis nemano, kad prezidentas atsisako susitikti su LGBT bendruomenės atstovais, siekdamas populiarumo. Politologo vertinimu, Prezidentūra šiuo klausimu tiesiog dar nėra susidėliojusi aiškios komunikacinės strategijos.
„Nemanau, kad populiarumas yra kažkoks labai svarbus akcentas, apie kurį galvoja prezidentas ir jo aplinka. Manyčiau, kad tai nėra tas klausimas, dėl kurio sukamos galvos Prezidentūroje. Ko gero, vyksta paieška, kaip aiškiau ir konstruktyviau suformuoti savo asmeninį santykį į šią problemą ir tokiu būdu tada pradėti aiškiai komunikuoti“, – aiškino jis.
L. Bielinis: manau, kad Prezidentūra dar nėra suformavusi aiškios strategijos Partnerystės klausimu
VDU profesoriaus vertinimu, tam tikras šalies vadovo nenuoseklumas Partnerystės įstatymo klausimu galėjo būti nulemtas to, kad jo komanda iki šiol nėra parengusi aiškaus komunikacijos ir sprendimų plano dėl šio projekto.
„Manau, kad Prezidentūra dar nėra suformavusi aiškios sprendimų strategijos, komunikacinės strategijos šiuo klausimu. Iš tikrųjų veikiama tarsi nuo dirgiklio iki dirgiklio, bet kažkokios aiškios prezidentinės pozicijos taip ir nebuvo išsakyta. O kai jos nėra, nelabai aišku, kaip strateguoti tokį detalų komunikavimą su atskirais asmenimis arba vienomis ar kitomis grupėmis. Tai labai sudėtinga“, – tikino L. Bielinis, kartu patikslindamas, kad strategijos nebuvimas ir lemia, kad prezidentas šiuo klausimu apskritai neturi tvarios pozicijos.
„Pozicija tokiu būdu yra trumpalaikė arba netvari. Jeigu Prezidentūra nesuformavo kažkokios aiškios strategijos, tai ir reiškia, kad pozicija yra netvari“, – pridūrė jis.
Politologas mano, kad tokia situacija galėjo susiklostyti paprasčiausiai dėl to, kad šiuo metu Prezidentūros politinėje darbotvarkėje kiti klausimai užima aukštesnę vietą prioritetų eilėje, todėl dėl Partnerystės projekto paprasčiausiai nebuvo tinkamai pasiruošta.
„Neegzistuoja arba nėra suformuota aiški hierarchija, kas yra svarbiau ir kur didžiausias akcentas turi būti prezidentui. Todėl šis atskiras klausimas, matyt, buvo nustumtas į pakraštį ir šiandien, kadangi jis yra iškilęs, bet jam neparuoštas atsakymas“, – teigė VDU profesorius, taip pat pažymėdamas, kad prezidento komanda yra santykinai nedidelė, todėl visiškai normalu, kad ne visiems klausimams pavyksta išsamiai pasiruošti.
Tačiau jis sutinka, kad tinkamai parengta strategija leistų šalies vadovui išvengti ir tam tikrų nesusipratimų.
„Visada būna vienokių ar kitokių nesusipratimų. Bet jeigu Prezidentūra turėtų aiškią savo strategiją, išties ji sugebėtų daug paprasčiau ir aiškiau spręsti tokias problemas. Šios dienos įvykis lygiai taip pat susietas su tuo. Nežinant, ką gini, neaišku, dėl ko reikia kalbėti“, – tvirtino L. Bielinis.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili: galbūt prezidentas bando išsisukti nuo šio klausimo
Tačiau KU lektorė G. Burbulytė-Tsiskarishvili nėra tikra, ar Prezidentūros komunikacija šiuo klausimu buvo nulemta būtent aiškios strategijos nebuvimo. Visgi ji akcentuoja, kad dar pavasarį siekį visuomenę vienyti dialogui deklaravęs ir kalbėtis su visais žadėjęs G. Nausėda kol kas nėra nuoseklus būtent LGBT bendruomenės atžvilgiu.
„Gal jie turi aiškią strategiją, gal čia mums neaišku, visuomenei, ekspertams. Bet kas man asmeniškai kliūna, arba mes nematome vykstančių procesų, arba jų tikrai nėra, tačiau nesilaikoma nuoseklumo. Kai buvo nepritarta Partnerystės įstatymui, prezidento pozicija nebuvo visai prieš Partnerystės įstatymo projektą. Buvo daugiau kalbama apie šeimos sampratą ir atitiktį Konstitucijai. Buvo išreikšta mintis, kad reikia kalbėtis. Nepamirškime, visas šitas kontekstas, dar pridėkime ir garsųjį „maršistų“ mitingą. Būtent tuo laikotarpiu prezidentas iškėlė mintį, kad reikia kalbėtis, reikia dialogo, diskusijos su visuomene. Su visomis visuomenės grupėmis“, – pabrėžė politologė.
„Esu sakiusi, kad išėjus vieną kartą, žengus žingsnį link dialogo, diskusijos – reikės nuosekliai to laikytis. Ar bus nuosekliai to laikomasi“, – pridūrė ji.
KU lektorės nuomone, formuojasi pavojingas precedentas, kuomet šalies vadovo dėmesį kai kurioms grupėms pavyksta atkreipti tik pradėjus protestus prie Prezidentūros, kaip kad nutiko LGBT vaiko mamos R. Račienės atveju.
„Nėra geras precedentas suformuotas, nes mes Lietuvoje turime įvairių visuomeninių grupių, bendruomenių. Problemų turime daug, įvairių. Jeigu dabar kiekvienas imsis tokių priemonių, rašys viešus laiškus, atsistos Daukanto aikštėje ir prašys to susitikimo su prezidentu, jo dėmesio, tai jis gali nespėti reaguoti į tokias iniciatyvas“, – akcentuoja G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologė neatmeta, kad šalies vadovas su LGBT bendruomene nesusitinka todėl, kad paprasčiausiai bandoma vertinti, kiek įtakos jo populiarumui turėtų toks veiksmas. Vis dėlto ji įspėja, kad politikoje bandant priminėti sprendimus remiantis reitingais kyla pavojus apsiskaičiuoti.
„Bandant lošti reitingais, skaičiuoti, yra didelis pavojus prašauti pro šalį. Dėl ko rekomenduočiau laikytis nuoseklios pozicijos kalbėtis, jeigu jau buvo pareikšta, kad reikia kalbėtis“, – mano ji.
Tačiau KU lektorė mato ir kitą paaiškinimą – prezidentas paprasčiausiai nepalaiko lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo, tačiau vengia apie tai aiškiai komunikuoti.
„Darosi labai panašu, kad prezidentas tikrai įdeda visą save į tų problemų sprendimą, dėl kurių jis yra šimtu procentų įsitikinęs ir kurios atitinka jo vertybines nuostatas, o tais klausimais, dėl kurių yra abejonės ar neatitinka jo vertybinių nuostatų, jis užima tokią savotiškai lyg ir vengimo, delsimo poziciją, galbūt bandoma išsisukti. Jeigu tu aktyviai dalyvausi, tu turėsi ir savo nuomonę pareikšti“, – svarstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
ELTA primena, kad Seimo ŽTK pirmininkas T. V. Raskevičius ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pakvietė šalies vadovą G. Nausėdą kartu suvalgyti picą. Taip politikas reagavo į Prezidentūros išplatintą atsakymą, kad dėl Seime rengiamo lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo šalies vadovas iki projekto pateikimo Seime su jo iniciatoriais nesusitiks.
Laisvės frakcijos parlamentaras pasirinko pasiūlyti prezidentui picą, kadangi pirmadienį šalies vadovas susitiko su LGBT vaiko mama Rasa Račiene, kuri pasakojo, jog G. Nausėda savo aplinkoje turi homoseksualių draugų ir kartais su jais valgo picas.
„Po pirmadienio susitikimo Prezidentūroje išgirdome, kad prezidentas nemato poreikio susitikti su tos pačios lyties poromis, kad išgirstų apie jų vargus ir rūpesčius, nes „turi tokių pažinčių, valgo su jais picas“. Suprantu, kad tokios draugystės, asmeniniai kontaktai privačioje erdvėje nėra problema. Problema, matyt, ta, kad prezidentas, eidamas savo pareigas, nėra privatus asmuo, o jo, kaip valstybės vadovo, pozicija lemia žmonių likimus“, – feisbuke rašė T. V. Raskevičius.
Politikas vieną picą teigė jau išsiuntęs ir pačiam prezidentui, tikėdamas, kad susitikimo su homoseksualiais asmenimis formatas „prie picos“ G. Nausėdai bus priimtinesnis.
„Jei prezidentui tinkamiausias formatas susitikimui su homoseksualiais asmenimis iš tiesų yra „prie picos“, šiandien į Prezidentūrą picą ir siunčiu. Ir prašau visų, kurie yra neabejingi prezidento neigiamam požiūriui į LGBT+ žmones ir Partnerystės įstatymą, taip pat nusiųsti picos į Prezidentūrą. Galbūt tai padės parodyti, kad neužtenka kalbėtis vien „apie mus“. Būtina kalbėtis ir „su mumis“, – tęsė jis.
Vis dėlto, kaip „Delfi“ vėliau patvirtino T. V. Raskevičius, Prezidentūra jo siųstos picos nepriėmė ir grąžino ją atgal.
Tuo metu Prezidentūra dar anksčiau tvirtino, kad šalies vadovas neketina atsakyti į Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko kvietimus ir ruošiamą lyčiai neutralios Partnerystės įstatymą aptarti dar iki projekto pateikimo Seime.
„Tik pristačius įstatymą Seimo nariams, išgirdus jų vertinimus ir pritarus įstatymo pateikimui, manome, tikslinga pradėti platesnes diskusijas, kuriose dalyvautų ir valstybės vadovas“, – Eltai atsiųstame komentare teigė Prezidento komunikacijos grupė.