„Planas iš tikrųjų ambicingas, galbūt to plano paskelbimo prasmė ir yra, kad žmonės nepamirštų, kad pandemija vyksta, bet gyvenimas nesustoja ir reikia valdyti įvairias sritis, numatyti darbus į priekį. Šis planas tai daro labai smulkiai. Prieš tai jūsų laidoje matėme reportažą, kaip yra keliami inkilai, tai plane numatyta, kad iki 2024 metų Lietuvos miškingumas bus padidintas nuo trisdešimt kelių procentų iki trisdešimt penkių procentų, kad būtų daugiau vietos tuos inkilus kabinti.
Yra daugybė labai smukiai nusakytų pokyčių: peržiūrėti Dainų šventės įsakymą, peržiūrėti kultūros rėmimo įstatymą, sporto rėmimo įstatymą, žiniasklaidos politiką, kas savaime jau yra naujiena. Aš nežinojau, kad Lietuvoje egzistuoja žiniasklaidos politika. Labai smulkiai reglamentuota, kaip keisis švietimas, numatyti smulkūs tikslai, kita vertus, tų medžių šiame plane labai daug, bet nesimato miško – kokios visgi parindinės kryptys. Jeigu premjėrė Ingrida Šimonytė nebūtų pasakiusi, kad pagrindinės kryptys yra žaliasis kursas, švietimas ir skaitmenizacija, iš to plano lentelių, tuos pagrindinius dalykus pamatyti sunku“, – sako politologas.
Planas bus naudingas kritikams
Paklausus, ar pačiai Vyriausybei yra naudinga turėti tokį smulkų planą, pašnekovas svarstė, jog šis planas bus labai naudingas Vyriausybės kritikams ir ateityje net pačiam Ramūnui Karbauskiui.
„Viena vertus, tai labai veiksminga Vyriausybės kontrolės priemonė. Tas planas gali būti labai naudingas Vyriausybės kritikams, pačiam Karbauskiui, kuris po kelerių metus galės pešioti skaičius iš šio plano ir rodyti, kad to ar ano nepadarė. Kita vertus, darbus rikiuoti reikia. Pavyzdžiui, mokesčių srityje. Ponas Prezidentas šokdina visus su savo tokiu reklaminiu mokesčių keitimo pasiūymu, kai tuo tarpu pasižiūrime į planą ir matome, kad jame iki šių metų pabaigos numatytas tik analitinis darbas ir mokesčių sistemos būklės vertinimas ir kažkokių sprendimų ruošimas numatytas kitais metais. Viena aišku iš šio plano, kad bus bandoma įvertinti mokesčių sistemą kaip visumą, ir tada bus ieškoma būdų, kaip tą sistemą pakeisti“, – sako politologas.
Anot jo, būtina planuoti ateities darbus, tačiau akivaizdu, kad apie šį planą bus kalbama labai nemažai.
„Viena vertus, šiame plane yra numatyta daug konkrečių žingsnių, kaip gerinti mokytojų padėtį, įskaitant ir atlyginimus ir pan. Kaip labiau finansuoti mokslą, numatyta aukšta kartelė finansų didinimui šiems tikslams, šalia yra kalbama apie būtinybę pasiekti nacionalinį susitarimą. Šimonytė šiandien taip pat apie tai kalbėjo.
Santykis tarp nacionalinio susitarimo ir konkretaus plano, kuris jau yra, iki galo nėra aiškus, kaip bus judama. Jeigu tai bus nacionalinis susitarimas, mes iš principo nežinome, kas bus susitarta, ko gero, gali būti susitarta dėl pačių apimčių finansavimo. Nacionalinis susitarimas reikalingas tam, kad visos partijos pritartų, kad reikia iš esmės didinti finansavimą švietimo sričiai. Kai tai bus padaryta, atsiras pasiteisinimai keičiant mokesčių sistemą“, – tikina V. Valentinavičius.