„Su jais bus nelengva kalbėtis“, - BNS komentuodamas sekmadienio vakarą paskelbtos rinkėjų apklausos duomenis sakė Š.Liekis.
Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama Lenkijos opozicinė konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sekmadienį triuškinamai nugalėjo valdančiąją centristinę Piliečių platformą (PO) ir tikriausiai galės vadovauti viena, rodo balsavusių rinkėjų apklausa.
Š.Liekis sako, kad PiS dabar sudaro visai kitokie politikai, nei tie, kurie puoselėjo itin šiltus santykius su Lietuva prieš keliolika metų.
„Kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, tai aš esu skeptiškas dėl jų laimėjimo, - BNS sekmadienį sakė Š.Liekis. - Dabar PiS yra visiškai kiti žmonės, kurie yra plėšrūs ir apskritai kito auklėjimo politikai. Jie yra kur kas praktiškesni, gerai apskaičiuojantys, labai vertybiški ir savo interesus beginantys politikai.“
Š.Liekis sakė, kad naujoji Lenkijos valdžia aktyviai reaguos į „įvairių Lietuvos lenkiškų organizacijų piktinimąsi, peticijų rašymą“.
„Bet koks mažesnis šūkis pas mus ar nepasitenkinimas iš karto iššauks atitinkamą reakciją Lenkijoje, kadangi tas rūpinimasis lenkais užsienyje, lenkiškumu toje partijoje yra labai stiprus ir gyvas“, - nurodė politologas.
Š.Liekio manymu, iš PiS narių sudaryta Vyriausybė gali remti Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA).
„Vertybiškai PiS ir Lenkų rinkimų akcija yra broliai dvyniai. Lygiai taip pat, kaip LLRA yra labai artimi lietuviškiems konservatoriams savo platforma, nežiūrint tų niuansų su Georgijaus juostelėmis“, - sakė politologas.
Kita vertus, anot eksperto, po permainų Lenkijos Vyriausybėje tikėtinas abiejų šalių produktyvesnis bendradarbiavimas saugumo klausimais.
Apklausos rezultatai rodo, kad PiS, vadovaujama euroskeptiko Jaroslawo Kaczynskio, tikriausiai užsitikrino 242 mandatus 460 vietų Seime, parlamento žemuosiuose rūmuose, nutraukdama aštuonerius metus trukusį PO dominavimą, ir galės sudaryti Vyriausybę be kitų partijų.
Tai geriausias šios konservatorių partijos, patraukusios rinkėjus į savo pusę itin griežta retorika dėl Europos migrantų krizės ir dosniais pažadais užtikrinti gerovę, rezultatas per visus parlamento rinkimus.
Š.Liekis sakė, kad PiS užsitikrino žemesniosios Lenkijos gyventojų klasės balsus, siūlydamas apmokestinti bankinį sektorių, įvesti išmokas už auginamus vaikus, didinti valstybės vaidmenį kasdieniame gyvenime ir stiprinti Katalikų bažnyčios vaidmenį. Politologas šias idėjas pavadino „iš esmės populistine platforma“.
Jis pridūrė, kad rinkimus pralaimėjusi PO, kuri savu laiku buvo sukurta iš skirtingų politinių segmentų, nėra gerai integruota politinė jėga ir stokoja daugelio konsoliduotai partijai būdingų bruožų.
Politologas pabrėžė šios partijos prastą politinę komunikaciją.
„Jeigu Lietuvoje per aštuonerius metus ekonomika augtų 24 procentais, bet kuri Vyriausybė galėtų ant laurų miegoti, programų neruošti ir laimingai sau laukti sėkmingų rinkimų pabaigos“, - sakė Š.Liekis.
„Turime tokią situaciją, kai sofistikuotas, pakeltas ir atitolęs nuo realybės kalbėjimas nėra patrauklus rinkėjams, kurie nori aiškių atsakymų į vienus ar kitus klausimus“, - pridūrė jis.
Ekspertas taip pat sakė, kad prieš rinkimus akivaizdžiai buvo matomas perdėtas PO pasitikėjimas savimi - tai parodė ir vasarą vykę Lenkijos prezidento rinkimai, kai PO kandidatas Bronislawas Komorowskis , prieš rinkimus turėjęs pakankamą rinkėjų pasitikėjimą, galų gale nusileido PiS kandidatui Andrzejui Dudai.
Didelę įtaką PO pozicijų susilpnėjimui turėjo ir Donaldo Tusko išvykimas dirbti Europos Vadovų Tarybos pirmininku, mano Š.Liekis.
„Tuskas buvo figūra, kuri įvairias platformas ir politines jėgas Lenkijoje sugebėjo vienyti. Dabar akivaizdžiai matome, kad su tuo uždaviniu niekas Lenkijoje nesusitvarko“ , -sakė politologas.
Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Ipsos“ atlikta apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti pasibaigus balsavimui 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku, rodo, kad PiS surinko apie 39,1 proc., o PO – 23,4 proc. balsų.
Dabartinė šalies vyriausybės vadovė Ewa Kopacz jau pripažino pralaimėjimą.