Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas laidoje Delfi diena sako, kad šiuo metu Baltarusijoje vis dar siekiama pokyčių taikiuoju protestų keliu.
„Iš tikrųjų, tai, kad dabar nematome labai stirpių smurto protrūkių, liudija, kad šie neramumai nepereis į kruvinus susirėmimus. Tiek protestuojantys, tiek režimo struktūros stengiasi susilaikyti nuo tokių tiesioginių jėgos naudojimų.
Aišku, smurtas yra vykdomas kitomis priemonėmis. Yra suiminėjami protestuotojai, dažniausiai netgi neatėję iki protestų vietų arba besibaigiant protestams. Suimtųjų skaičius yra didelis, jie terorizuojami ir psichologiškai, bet kol kas tai yra toks ganėtinai nesmurtinis. Tai įrodo, kad bandoma siekti pokyčių gana taikiomis priemonėmis“, – sako pašnekovas.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala laidoje svarstė, kad Lukašenka šiuo metu nebeturi palaikymo, bet esminiams pokyčiams reikia gerokai daugiau, nes šiuo metu Lukašenkos pusėje vis dar yra jėgos resursai.
„Viltis visuoment egzistuoja, kai yra šimtatūkstantiniai protestai, bet kol kas de facto situaciją šalyje vis dar kontroliuoja Lukašenka. Kaip rodo istorija, politikos mokslų literatūra dažniausiai tokie režimai žlunga, kai prieš vadą, lyderį atsisuka vadinamasis elitas. Šiuo atveju elito atsisukimo prieš Lukašenką mes nematome, bent jau aiškių signalų nebuvo. Protestuotojai, žinoma, veikia tą elitą, jis puikiai supranta, kad lyderis yra praradęs visą legitimumą, kad neturi palaikymo“, – sako L. Kojala.
Prabilo apie Lukašenkos kompromisą
T. Janeliūnas laidoje tikina, kad šiuo metu svarbiausia būtų išeiti iš krizės, o tai būtų įmanoma, jeigu Lukašenka pradėtų leistis į vienokį ar kitokį kompromisą.
„Reikėtų, matyt, atsakyti į klausimą, kieno naudai eina laikas šiuo metu. Dabartinėje situacijoje nėra labai daug aiškių ženklų, kas ima viršų. Sakyčiau, kad laikas vis dėl to yra naudingas Lukašenkai. Visų pirma, jis turi resursų, jis juos kontroliuoja. Jis turi jėgos ir žmogiškųjų resursų, finansų ir visa kita. O tų resursų neturi opozicija ir protestuotojai, todėl atitinkamai tai, kad opozicijai kol kas nepavyksta perimti resursų kontrolės net minimaliais ženklais, tai rodo, kad Lukašenka turi daugiau šansų išlikti, bet tą lūžį galėtų demonstruoti keli dalykai.
Bene didžiausią pokytį galėtų turėti jėgos struktūrų pozicijų pasikeitimas, perėjimas į oponentų, protestuotojų pusę. Žinoma, elito pozicijos pasikeitimas taip pat turėtų esminės įtakos. Žinoma, galima galbūt laukti kitokio, lėto pasipriešinimo, režimo sekinimo, kai streikų priemonėmis, bandymais destabilizuoti finansine prasme ir situacija, protestai pereis į tokią partizaninę formą ir Lukašenka turėtų vienaip ar kitaip eiti į kažkokius kompromisus ir siūlyti bent jau iš dalis kažkokias priemones, kaip keisti sistemą. Žinoma, tai nebūtų tas laimėjimas, kurio siekia protestuotojai, bet tai galėtų būti išėjimas iš krizės“, – sako politologas.
Ko laukti Lietuvai?
Paklausus, ko gali tikėtis Lietuva, L. Kojala tikino, kad veikiausiai niekas pernelyg nesikeis. Galbūt pokyčių būtų galima tikėtis, jeigu Vakarų valstybių pozicija dar labiau keistųsi Baltarusijos atžvilgiu.
„Mūsų santykiai su Baltarusija, ko gero, buvo sudėtingi visą šį nepriklausomybės laikotarpį, nes jis siejasi su Lukašenkos laikotarpiu. Niekuomet mes turbūt nekalbėjome apie efektyvius santykius, jie visada buvo persipynę su ekonomika – Baltarusijai reikia Lietuvos, Lietuvai kažkiek reikia Baltarusijos, bet tie santykiai buvo riboti, nes vis tik ta valstybė yra kaip uždara karalystė, užsidariusi nuo Europos Sąjungos, nuo NATO ir panašiai.
Taigi atsakant, ko mes galime tikėtis, tai turbūt to paties, tik dar didesniu mastu, nes Lukašenka bet kuriuo atveju bus izoliuotas, intencijos iš Vakarų pusės perkrauti santykius, kaip matėme per paskutinius metus, ko gero, gerokai aptrupės arba nebeliks. Tai reiškia, kad ir Baltarusijos ekonominio atsivėrimo galimybės sumažės“, – laidoje kalbėjo L. Kojala.