„Kažką reikia daryti“
Valdančiųjų atstovas A. Pocius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ragina atskirti sąvokas. Politikas siūlė kalbėti apie išskirtinius pilietybės netekimo atvejus, o ne jos atėmimą.
„Mūsų pagrindinis siekis yra numatyti išskirtinius Lietuvos Respublikos piliečio pilietybės netekimo atvejus. Manyčiau, kad pati sąvoka turėtų būti kitaip formuluojama – ne atimti, ne atėmimas, o netekimas išimties atveju. Kaip netenkama laisvės, padarius kažkokį nusikaltimą ir čia tegul teisininkai būtent ir suranda tinkamą mechanizmą.
Kad už kenkimą prieš mūsų valstybę, prieš mūsų santvarką ir turėtų būti jų iniciatyva bandoma sustabdyti panašius vykimus į Minską, į Maskvą. O ne taip – kad negalima, bet nieko nedarome ir laukiame, kol kažkokia delegacija vėl važiuos ir vėl tai darys“, – Žinių radijo eteryje sakė parlamentaras A. Pocius.
Seimo narys laidoje citavo ir profesorių Vytautą Landsbergį – nieko neveikimas irgi yra veikimas.
„Tai kažką siūlau veikti ir daryti. Ir būtent surasti tą geriausią variantą diskusijose, jeigu reikia – ir ginčuose. Bet ieškokime, nes mes esame NATO rytiniame flange, tarp kariaujančių Ukrainoje valstybių – turime sieną su Rusija, Kaliningrado sritimi, taip pat – Baltarusija. Abi šalys yra agresorės ir žinome, ką jos daro Ukrainoje.
Jie nepaiso jokių teisinių normų, nieko, ten žudomi civiliai žmonės, vyksta karas. O mūsų piliečiai sau leidžia nepaisyti savo pareigų. Jiems atrodo, kad jie turi teisę kalbėti, ką nori, važiuoti, kur nori. Bet atsiprašau“, – aiškino TS–LKD atstovas A. Pocius.
Paklaustas, ar tai nėra įstatymo projektas, kuris yra skirtas tik „preventyviai pagąsdinti“, A. Pocius atsakė paprastai – „kodėl gi ne“.
„Jeigu Damoklo kardas kabo virš galvos, tai jis atlieka tam tikrą funkciją. Jeigu žinai, kad jis yra. Bet jeigu jo nėra, tai ką tada? Gali veikti, nes už tai nieko nebus. Ir vėl važiuos į Maskvą, galbūt parvežti saulės kaip 1940 metais buvo. Aš manau, kad kažką reikia daryti. Todėl manau, kad ši diskusija yra reikalinga“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi konservatorius A. Pocius.
Primena sovietinius laikus?
Signataras ir ambasadorius Vytautas Plečkaitis tokį pasiūlymą vertino kritiškai. Žinių radijo pašnekovas tikino, jog jam šis pasiūlymas primena sovietinius laikus.
„Man kaip signatarui, kūrusiam Lietuvos valstybę ir kovojusiam už tai, kad ji būtų kuo labiau demokratiška, kad žmogaus teisės būtų labiau apgintos, tai man sunkiai suprantamas toks dalykas kaip pilietybės atėmimas, ar netekimas – skirtumo aš čia nematau. Man tai primena sovietinius laikus, mes buvome labai smarkiai tada ribojami, mums buvo pripūsta baimės.
Jeigu būtume visą laiką bijoję ir nieko nedarę, tai ir tos valstybės nebūtų buvę. Bet vis tiek kalbame dabar apie 30 metų patyrimą turinčią valstybę, kuri priklauso demokratiniam pasauliui. Ir jau turime įsivaizduoti, kad tokie dalykai kaip pilietybės atėmimas yra kažkas nesuprantamo“, – sakė V. Plečkaitis.
Jis sutiko, jog tiesiog stebėti Lietuvos piliečių keliones į šalis agresores negalima, bet darbą, anot jo, turi atlikti atsakingos struktūros: Valstybės saugumo departamentas (VSD), žvalgyba, kontržvalgyba, Generalinė prokuratūra.
„Galų gale – ar tie žmonės, tie trys ar keturi žmonės kelia pavojų Lietuvai, nuvažiavę į Minską? Tegul važiuoja. Negi mes dabar neleisime žmonėms keliauti? Pradėkime nuo Minsko, tada Kazachstano, paskui dar prijungsime dar ką nors... Manau, kad čia yra pavojus apskritai ėjimas link diktatūros. Ir yra tokių žmonių Seime, kurie mano, kad kuo mes labiau apsitversime sienomis, tuo mes būsime saugesni. Manau, kad su visuomene reikia daugiau kalbėti, ją mokyti, ją rūpintis, ją ruošti karui“, – kalbėjo signataras V. Plečkaitis.
Nepritaria ir Anušauskas
Konservatorių A. Pociaus ir L. Kasčiūno pasiūlymą sukritikavo ne tik Žinių radijo eteryje, bet ir jų kolega – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pastarasis teigė, jog tokie pasiūlymai labiau primena totalitarinį režimą.
Seimo narys A. Pocius, paklaustas, ar išsako suderintą partijos poziciją, pabrėžė, jog išsako savo nuomonę. Parlamentaras taip pat pridūrė, jog prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas.
„Gerbiu kiekvieno nuomonę, bet pasilieku sau teisę turėti savo nuomonę. Todėl ją ir išsakau. Ir dar kartą noriu pasakyti, kad hibridinis karas prieš Lietuvą vyksta, kibernetinės atakos nuolat vyksta. Puikiai žinome, kas jas organizuoja. Baltarusija organizuoja kartu su Rusija nelegalių migrantų stūmimą į mūsų valstybę. Tai irgi yra hibridinio karo veiksmas“, – aiškino politikas.
TS–LKD atstovas A. Pocius teigė, jog Kremliaus įtakos agentai padeda formuoti nuomonę apie Lietuvą šalyse agresorėse.
„Manyčiau, kad labai yra aišku, kodėl tai daroma – nes mes siekiame sustiprinti rytinį NATO flangą, siekiame, jog Lietuvoje būtų kuo daugiau saugumo. Darome dėl to viską. O ana pusė bando daryti įtaką per savo įvairius įtakos agentus, galimus kolaborantus ir bando tuo siekti savų tikslų. Bando diskredituoti mūsų valstybę, pateikinėti savo visuomenei kitokią nuomonę – gal reikia eiti gelbėti ir padėti tiems lietuviams. Vieną dieną tie gelbėtojai ir gali sakyti – važiuokime gelbėti Lietuvoje vargstančių žmonių“, – tikino jis.
Parlamentaras dar kartą pabrėžė, jog įstatymai turėtų numatyti, kad veikimas prieš Lietuvos valstybę, prie jos konstitucinę santvarką turi pasekmes.
„Ši diskusija yra reikalinga“, – Žinių radijo laidoje sakė parlamentaras A. Pocius.
Kritikuoja, kad dairosi į smulkmenas
Savo ruožtu, signataras V. Plečkaitis tikino, jog šis pasiūlymas bendrame kontekste nėra reikšmingas.
„Kur kas reikšmingiau yra, kad mūsų pasieniečiai turėtų ginklus, kurių neturi. (…) O mes dabar kreipiame dėmesį į tokias smulkmenas, užuot darę tai, kas yra reikalinga mūsų kraštui“, – sakė Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas V. Plečkaitis.
Seimo narys, konservatorius A. Pocius sutiko, kad šis klausimas gal ir yra „smulkmena“, bet „viena iš smulkmenų, iš kurios susideda valstybės saugumas“.
„Taip, VSD dirba savo darbą, jis išvadas pateikė prokuratūrai, kitoms institucijoms. Manyčiau, kad papildoma išimtinė bausmė, kuri gal šiek tiek sutramdytų labiau. Čia yra vienas iš siūlymų, nesu kategoriškas, kad būtent tai ir reikia padaryti. Iniciatyva yra tokia, kad apie tai kalbėtume“, – aiškino parlamentaras.
Jis sutiko, jog tokia priemonė galėtų būti numatyta tik artimo karo metu. Seimo narys A. Pocius argumentavo, kad Rusija karo Ukrainoje veiksmus siejo su šalyje esančiais išdavikais ir kolaborantais.
„Tokių žmonių yra ir pas mus valstybėje, jeigu jie važinėja ir atlieka tokius veiksmus. Jeigu prasidėtų konfliktas su kaimyninėmis valstybėmis, tai tie kolaborantai aiškiai pradėtų veikti prieš mūsų valstybę, jie būtų pagalbininkai“, – svarstė A. Pocius.
Signataras V. Plečkaitis skubėjo pridėti, jog Lietuva šiuo metu nėra karo stovyje, tokiu atveju pradeda veikti kiti įstatymai.
Politologas: čia tas pats, kas siūlyti grąžinti mirties bausmę
Politologas Bernaras Ivanovas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog panašių precendentų pasaulyje nėra.
„Žmogus įgyja pilietybę pagal gimimo faktą, tai yra absoliučiai prigimtinė žmogaus teisė. Kalbu apie vieną vienintelę pilietybę. (…) Tai yra absoliučiai fundamentalūs konstituciniai principai, suformuluoti dar Aristotelio.
Tai yra prigimtinės teisės normos, kurios galioja iki šiol ir jos yra įrašytos juodo ant baltu Jungtinių Tautų Žmogaus teisių chartijoje – negalima pilietybės, kurios yra įgyjamos kaip prigimtinė žmogaus teisė iš žmogaus atimti. Tai tada reikia išeiti iš Jungtinių Tautų organizacijos, išeiti iš Europos Tarybos, ES ir iš NATO irgi reikia“, – Žinių radijo eteryje ironizavo politologas B. Ivanovas.
Politologas teigė, jog šį pasiūlymą teikiantys politikai yra tiesiog neišsilavinę, o dar ir artėja TS–LKD partijos pirmininko rinkimai.
„Ir, kaip suprantu, L. Kasčiūnas ruošiasi žūtbūtinei kovai su A. Anušausku, todėl reikia aplink savo mobilizuoti patriotišką elektoratą“, – dar vieną versiją pateikė politologas B. Ivanovas.
Politologas B. Ivanovas tikino, jog į Minską ar Maskvą keliaujantiems Lietuvos piliečiams reikia ne sankcijas didinti, bet jas tiesiog įgyvendinti, nes jos yra.
„Jeigu tie žmonės daro nusikaltimus, veikia prieš valstybę, yra pakankamas spektras teisinių sprendimų, kurias galima taikyti: teisti, nustatyti bausmes, sodinti į kalėjimą. Yra priemonės“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo politologas B. Ivanovas.
Jis tokius dviejų valdančiųjų atstovų pasiūlymas vertino kaip „grynų gryniausią populizmą“.
„Čia yra tas pats, kas Lietuvoje pasiūlyti grąžinti mirties bausmę. (…) Žmogus visada nori kraujo, o jeigu mes dar pasiūlytume viešas bausmes, karti karo nusikaltėlius, o dar geriau – ką nors, kas yra susikompromitavęs už korupciją, tai čia yra politinis kanibalizmas. Tai yra tiesiog amoralu siūlyti. Bet čia to užribio visuomenė kaip ir nemato, nes čia truputį „užmuilinama“. Nes apie konstitucinės teisės dalykus, bendrai demokratijos ir demokratijos tradicijų dalykus mažai, kas išmano“, – pabrėžė politologas B. Ivanovas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“.
