Politologo, viešosios įstaigos "Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai" vadovo Klaudijaus Manioko manymu, šių rinkimų įprastumas Lietuvoje yra išskirtinis Europos Sąjungos kontekste, kur pastebimai sustiprėjo euroskepticizmas.
Anot politikos tyrinėtojo, tai rodo, kad Lietuvoje žmonės pasitiki Europos Sąjunga, nerodydami ypatingo dėmesio ten nagrinėjamiems klausimams ir renka į Europos Parlamentą tuos politikus, kuriuos pažįsta pagal jų pozicijas nacionaliniais klausimais.
K. Manioko vertinimu, šiuose rinkimuose svarbaus vaidmens nesuvaidino nei politinių partijų idėjinis ar programinis matmuo, nei Rusijos veiksnys.
"Pirminis įspūdis yra toks, kad niekas nepasikeitė. Europos Parlamento rinkimuose, kaip buvo iki šiol, lemia nacionaliniai klausimai, partijų populiarumas ir jų pozicijos nacionaliniais klausimais. Neatrodo, kad faktas, jog tai yra ne nacionaliniai, o Europos rinkimai, turi labai didelės įtakos, priešingai nei dalyje senųjų Europos Sąjungos valstybių, kur euroskeptiškų partijų populiarumas yra aiškus šių rinkimų akcentas", - naujienų agentūrai ELTA sakė K. Maniokas.
"Matyt, kad dalis rinkėjų galbūt buvo nepatenkinti arba nejautė poreikio išreikšti savo nuomonę, daug įtakos galėjo turėti rinkėjų aktyvumas, kuris visgi nebuvo didelis. Socialdemokratai dėl to galėjo labiausiai nukentėti", - svarstė K. Maniokas.
Mokslininko vertinimu, Lietuva į Europos Parlamentą siunčia ne pačius aktyviausius narius.
"Pagal kiekybinius skaičiavimus, jie buvo vieni iš pasyvesnių Europos Parlamento narių, aišku, tokioje didelėje organizacijoje, norint padaryti įtaką, reikia turėti ypač gerą tinklą ar galimybę patekti į partinius aljansus, atskirus politikos tinklus. Tai ne visiems dabartiniams parlamentarams sekėsi. Dėl to tikėtis, kad situacija radikaliai pasikeistų, sunku", - tvirtino politologas.
Politologo nuomone, šie rinkimai įrodo, kad lietuviai iki šiol pozityviai vertina Europos Sąjungą ir daugelį jos institucijų, tai iš dalies nulemia ir žemas pasitikėjimas nacionalinėmis institucijomis.
"Bet tas pasitikėjimas yra labai bendras, tai nėra pasitikėjimas, grįstas kažkokiu abipusiu ryšiu. Norėtųsi, žinoma, kad atsirastų aktyvesnės politikos, bet kol kas prielaidų tam iš šių rinkėjų pasirinkimų, iš asmenybių, kol kas nėra", - teigė K. Maniokas.
Pasak jo, aiškaus atskyrimo tarp to, kas vyksta Lietuvoje ir ką būtent reikėtų daryti Europoje tarp šalies rinkėjų taip pat sunku atrasti.
"Galbūt ir negalima to tikėtis, nes didžioji dalis ES reikalų išlieka techniški ir reikalaujantys ekspertizės, sudėtingi ir juos komunikuoti rinkėjams yra sunku", - svarstė politologas, kurio manymu, būtent politikų elgsena nacionalinės politikos arenoje per paskutinius metus, mėnesius ir lėmė šių rinkimų rezultatus.