„Viešojoje erdvėje matau, kad galbūt yra planai dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose. Žinote, jeigu būtų įstota į partiją dieną prieš rinkimus, tai tikrai atrodytų tikrai ne kaip. Tai čia galbūt noras žiūrėti į priekį. Čia pirmas dalykas.
O antras dalykas – mes matome, kad pastaruoju metu kilo nepasitenkinimų, žiežirbų frakcijos viduje. Galbūt toks žingsnis galėtų padėti ir konservatorių parlamentinės grupės vieningumui ir drausmei. Bent jau taip galvoja.
Dar kitas apie kurį pagalvojau – sklando tokios mintys, kad galbūt jau laikas kažkokius ministrus Vyriausybėje pakeisti. Tai jeigu, sakykime, konservatoriai apie tai galvotų, tai žinoma, atrodytų legitimiau ir tvirčiau, jeigu tai inicijuotų premjerė, kuri yra TS–LKD narė“, – Delfi penktadienį sakė VU TSPMI politologas M. Jastramskis.
Politologas M. Jastramskis teigė, jog kitų partijos narių, kurie partijos pirmininko poste galėtų pakeisti G. Landsbergį, yra.
„Vienas iš variantų, kuriuos aš matyčiau, kuriuos ir politikai kai kurie pusiau rimtai sako – socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra vienas variantas. Kitas dalykas – tikriausiai ir tas pats krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas galbūt galėtų turėti ambicijų, ypač turint mintyje jo poziciją viešojoje erdvėje, ir jo populiarumą.
Žinote, tuose konservatorių rinkimuose paprastai būna daug daugiau kandidatų, žmogų kelia ir tas vadinamasis krikdeminis flangas. Čia irgi matome Mykolo Majausko išsišokimą politinį. Gal ir jis turi kokių ambicijų. Tai tų variantų yra, tikrai nebus taip, kaip paskutiniuose rinkimuose, kai rinkosi iš vieno žmogaus. Nes kaip suprantu, kad G. Landsbergis yra tvirtai apsisprendęs nebedalyvauti“, – Delfi sakė VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis.
Pašnekovas prisiminė, jog paskutinį kartą intriga dėl TS–LKD partijos pirmininko posto buvo tada, kai dėl jo varžėsi Andrius Kubilius ir Irena Degutienė.
„Su intriga yra taip, kad jei yra vienas žmogus, kuris gerbiamas partijos viduje, lyg tai partinis elitas jo norėtų, galime dar prisiminti ir išankstinius rinkimus prezidento rinkimuose, kai I. Šimonytė Vydaugą Ušacką nugalėjo į vienus vartus. Mano toks požiūris, kad jeigu I. Šimonytė sugalvos dalyvauti, tai tikriausiai nekels jai rimto iššūkio kiti kandidatai. Bet jeigu ji nenorėtų, tada būtų įdomiau. Nes tada negaliu prognozuoti, kad kažkuris iš mano minėtų kandidatų taip imtų ir laimėtų“, – kalbėjo jis.
M. Jastramskio nuomone, jeigu TS–LKD partijos pirmininko rinkimai vyktų dabar, I. Šimonytė juos laimėtų nesunkiai.
I. Šimonytė 2009–2012 m. konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje ėjo finansų ministrės pareigas. Vėliau, 2016 m. su TS–LKD sąrašu politikė buvo išrinkta į Seimą. Partija 2019 m. I. Šimonytės kandidatūrą iškėlė prezidento rinkimuose. Pastaruosiuose konservatoriams sėkminguose parlamento rinkimuose I. Šimonytė vedė TS–LKD sąrašą ir tapo Vyriausybės vadove. Tuo metu ne kartą klausiama, kodėl nestoja į konservatorių partiją, premjerė teigė, kad „tai nėra degančio svarbumo klausimas“ ir tokį sprendimą priims tada, kai to reikės.