V. Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę mobilizaciją. G. Česnako teigimu, tai nebuvo netikėtas Kremliaus sprendimas, kadangi, anot jo, šis žingsnis žengtas kitą dieną po to, kai Maskvos remiami separatistai paskelbė apie planus dalyje okupuotų Ukrainos teritorijų rengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.
„Tai nebuvo netikėtas žingsnis po to, kai buvo sužinota vakar dėl pseudo referendumų. Akivaizdu, kad Rusijai trūksta karinių pajėgumų, todėl ji bando įtvirtinti esamus laimėjimus Ukrainoje ir po referendumų paskelbus, kad tai yra Rusijos teritorija, taikyti branduolinio atgrasymo ir konvencinio atgrasymo priemones“, – Eltai teigė G. Česnakas.
Profesoriaus nuomone, V. Putinas nesieks plėsti karo veiksmų, priešingai – jo tikslas sukurti scenarijų esą Rusija ginasi nuo Ukrainos, kadangi mobilizuoti kariai puolamosiose operacijose neturėtų didelio efektyvumo.
„Pašaukti mobilizuoti kariai turės ginti „vargšę Rusiją“ nuo Ukrainos, kuri „puola“, bandydama atsiimti žemes. Sakykime, kad tie kariai, nors priklauso ir nuo kiekio, jie nebus labai aukštos kokybės, nes jie bus nusiųsti tiesiog į frontą kaip vienetai, tai jie puolamosiose operacijose turėtų mažesnį efektyvumą“, – komentavo G. Česnakas.
Nors profesorius neatmeta, kad paskelbta mobilizacija Rusijoje galėtų sukelti socialinius protestu, kita vertus, mano jis, Rusija imsis visų įmanomų priemonių, kad veiksmai būtų užslopinti.
„Nors sunku dabar kalbėti, bet nepatvirtintais duomenimis galime matyti, kad bent jau kai kuriuose regionuose potencialiai gali būti sukeltas tam tikras nepasitenkinimas ir gali prasidėti bent jau kažkokie apčiuopiamesni piliečių judėjimai prieš tokį sprendimą“, – teigė jis.
„Bet Kremlius naudos ir propagandos priemones, ir saugumo pajėgas, ir nacionalinę gvardiją, kad užslopintų tuos pirmuosius iniciatorius ir kitiems kiltų mažiau noro nepalaikyti Kremliaus. O propagandinė mašina bus maksimaliai užsukta, kad parodytų, jog Rusijos kariai gina tėvynę nuo puolančios Ukrainos“, – pridūrė profesorius.
Be to, Rusijos Dūma antradienį pritarė pataisai, pagal kurią už karinės tarnybos vengimą arba dezertyravimą gali grėsti laisvės atėmimas iki 10 metų. G. Česnako nuomone, tikėtina, kad artimiausiu metu bus priimta ir daugiau panašių įstatymų pakeitimų.
„Galbūt vėl bus priimami įstatymų pakeitimai, kurie sugriežtins atsakomybės nuo mobilizacijos rengimą, sugriežtins atsakomybę atsisakant tarnauti karinėse pajėgose, sakykim už dezertyravimą padidins bausmes, už pasitraukimą iš mūšio lauko. Tai yra nutaikyta į tą, kad tas pasipriešinimas būtų mažesnis“, – kalbėjo profesorius.
ELTA primena, kad V. Putinas apsisprendė dėl dalinės mobilizacijos po Gynybos ministerijos pasiūlymo. Šis žingsnis žengtas kitą dieną po to, kai Maskvos remiami separatistai paskelbė apie planus vėliau šią savaitę surengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos okupuotuose Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionuose, o tai sukėlė griežtą tarptautinės bendruomenės pasmerkimą.