Tą rodo ir partijos sprendimas kandidatu į Kauno rajono merus iškelti kontraversiškai vertinamo Lietuvos šeimų sąjūdžio aktyvisto, humoristo Artūro Orlausko kandidatūrą. Analitiko manymu, tai signalizuoja apie esmines LVŽS problemas – ryškių lyderių ir politinės tapatybės trūkumą.
Pasak Vilniaus politinės analizės instituto eksperto, tiek buvusio premjero Sauliaus Skvernelio, tiek partietės Agnės Širinskienės pasitraukimas sudavė skaudų smūgį LVŽS, todėl dabar Ramūno Karbauskio lyderiaujami „valstiečiai“ bando atsakyti į klausimą – „apie ką iš viso yra ši politinė jėga?“
„Ji nebėra centristinė technokratinė partija, kokį įvaizdį galėjo palaikyti Skvernelis, Sinkevičius, praeitą kadenciją matytas gausus nepartinių politikų būrys Vyriausybėje ir Seime. Dabar didžioji dalis tų profesionalų atsisaistė nuo „valstiečių“, – Eltai sakė politologas.
„Po didžiųjų partijos kataklizmų, po Skvernelio pasitraukimo ir po Agnės Širinskienės pasitraukimo, „valstiečiai“ sprendžia, kaip to, kaip jie dabar nori save pateikti, koks yra svarbiausias jų akcentas. Manau, kad (tai tęsis – ELTA) iki pat Seimo rinkimų – jau tada matysim kažkokią liniją“, – nurodė jis.
Kadangi partija ieško savo kelio, todėl ir A. Orlausko kandidatūra politikos analitiko nestebino – pasak M. Baltrukevičiaus, LVŽS ėmė šlietis prie šeimų sąjūdžio jau pernai.
„Tokia strategija (...) galbūt galėjo atrodyti perspektyvi. Šie judėjimai generavo nemažą palaikymą visuomenėje, bet neturėjo to tokio rimto svorio politikoje“, – priminė analitikas.
„Valstiečiai apskritai nebeturi frakcijos Kauno rajono savivaldybėje ir tas asmenybių trūkumas tikrai yra akivaizdus. (...) Nėra stipraus kažkokio akivaizdaus pasirinkimo ir pagalvojo – kodėl ne?“, – pridūrė jis.
Politologas teigia, kad ir R. Karbauskio argumentai, kodėl partija vis dėlto iškėlė A. Orlausko kandidatūrą, yra suprantami – jis yra gerai matomas, turi tam tikrą politinį įdirbį Kaune ir miesto rajone. Todėl LVŽS kandidato rezultatas rinkimuose gali būti kiek geresnis, nei „keliant kažkokį kandidatą, kuris yra mažiau žinomas, nėra tokia stipri asmenybė“.
„Orlauskas – jis nėra politikos naujokas. (...) Kauno rajono taryboje dvi kadencijas dirbo, vieną kadenciją – miesto taryboje. Po „Naujosios sąjungos“, buvo ir socialdemokratų narys, bet buvo pašalintas po to, kai kišosi į Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus paskyrimo klausimą“, – aiškino jis.
Visgi, ar šeimų sąjūdžio idėjos ir politinė linija taps ir LVŽS tapatybės dalimi – dar neaišku. Anot M. Baltrukevičiaus, po savivaldos rinkimų R. Karbauskis įvertins rezultatus ir nuspręs, ar stiprinti ryšius su aktyvistais – gali susidaryti aplinkybės, kai „sąjūdžio linija vėl taps labai aktuali ir bus galima nerti į ją stačia galva“.
„Karbauskio atsargumas, kai jis sako, kad nereiktų daryti išvadų iš vieno kandidato pasirinkimo, tą ir parodo – Karbauskis dar nėra tikras, kaip reikėtų konstruoti kitų Seimo rinkimų kampaniją. Visgi, tai pagrindinis tikslas“, – nurodė politologas.
„Savivaldos rinkimai, jie iš tikrųjų su sava specifika. Iš esmės dažnai vis tiek dominuoja tokie ūkiniai klausimai. Orlauskas žaisdamas rinkimus šeimos sąjūdžio korta tikrai nelaimės – savivaldos lygmeniu aktualūs kiti klausimai. Bet po šių savivaldos rinkimų „valstiečiai“ kažkokias išvadas turėtų pasidaryti – kur jie yra dabar, kokias kryptys galėtų būti, kurios atneštų potencialiai geresnį rezultatą“, – LVŽS politinės tapatybės perspektyvas įvertino M. Baltrukevičius.
Visgi, aiškiausias „valstiečių“ tapatybės vektorius, M. Baltrukevičiaus nuomone, tapti radikaliausia opozicija. Tačiau ir čia R. Karbauskis neabejotinai skaičiuoja ir tokio galimo sprendimo rizikas, tikina politologas.
„Tose pozicinėse varžybose – kurie labiausiai oponuos, kurie bus ryškiausi – jie sugebės įsiveržti į pirmą vietą (...) būtent radikalumo prasme. Galbūt jie iš to galės turėti kažkokių politinių dividendų“, – sakė jis.
ELTA primena, kad LVŽS patvirtino 38 kandidatus į savivaldos merų rinkimus. „Valstiečiai“ į kovą dėl Kauno mero posto siunčia Seimo narį Aurelijų Verygą, į Klaipėdos miesto mero postą taikosi Seimo narė Ligita Girskienė, o į Panevėžio mero postą – parlamentaras Deividas Labanavičius, Alytaus miesto mero postą – Robertas Šarknickas, sostinėje – europarlamentaras Statys Jakeliūnas.