Medalinskas: galimas proveržis po trypčiojimo vietoje
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas Žinių radijo eteryje džiaugėsi, kad tankų klausimas Vakarų sostinėse pagaliau išspręstas.
„Gerai, kas strigimas baigėsi, gerai, kad yra suvokta, kad Rusijos intencijos yra labai rimtos. Manau, kad čia buvo pagrindinis argumentas, kodėl pajudėjo nuo kalbų link darbų.
Nes jeigu rusai, sulaukę tiek mobilizuotųjų, karinės technikos, laužia Donbase toliau, dabar laikosi Bachmutas, bet ir iš paskutinių jėgų. O toliau jau riba. Tai galėtų būti pakankamai didžiulis smūgis“, – teigė MRU politologas A. Medalinskas.
Jis taip pat teigė, jog tankų, skiriamų Ukrainai, skaičiai nėra simboliai.
„Matosi tas labai rimtas dalykas, juk ne tik apie „Leopard“ tankus kalba eina. (…) Kaip suprantu, Rusijoje turėtų pasigirsti didžiulis nerimas dėl to. Nes procesas pajudėjo. O jeigu sekantis Ramšteinas bus aviacijos, kaip Ukrainoje yra labai stipriai tikimasi, tai tokiu atveju galimas proveržis po truputį trypčiojimo vietoje.
Kuris, aišku, kainavo, labai daug ukrainiečių aukų“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė politologas A. Medalinskas.
MRU politologas A. Medalinskas tikino, jog ne šie metai, bet mėnesiai yra kritiniai.
„Dar per Kalėdas tai sakiau. Kai visi šventėme Kalėdas, Donbase vyko kruvini mūšiai. O rusai tuo metu jau traukė karinę techniką į šį regioną.
Tai šia prasme buvo galima spėti, kad Rusija pirmoji, matant šiuos atsargesnius veiksmus Vakarų pusėje, sukaups karinę jėgą ir pirmoji gali smūgiuoti. Jau kalbu ne tik apie Donbasą. Manau, kad labai svarbus bus šitas mėnuo, keli mėnesiai. Nors buvo kalba, kad pagrindiniai mūšiai gali būti pavasarį, aš manau, kad jie gali būti vasario mėnesį“, – įžvalgomis dalijosi politologas A. Medalinskas.
Odesoje šiuo metu esantis politologas A. Medalinskas teigė, jog ukrainiečiai visoje šalyje stato didelius įtvirtinimus.
„Aplink Kyjivą, net ir aplink Odesą – paplūdimiuose statomi labai rimti įtvirtinimai. Ukraina labai rimtai vertina galimybę, kad kol šitie tankai atvažiuos, Rusija gali smogti, ir gali smogti ne viena kryptimi, o keliomis. Bet kai Ukraina sukaups reikiamą karinį potencialą, jau tada Ukraina gali smogti. Ir čia jau esminis dalykas tankai ir šarvuotos mašinos. (…) Bet greičiausiai Ukrainai dar teks atlaikyti Rusijos smūgį“, – tikino Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas.
Kojala: jau matyti algoritmai
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala kalbėjo, jog Vokietijos elgesio algoritmas jau yra matytas.
„Tam tikra prasme tęsiasi tas pats algoritmas, kurį matėme ir anksčiau, – Vokietija ilgą laiką nėra linkusi priimti sprendimų, delsia, bet po kurio laiko nebelieka kitos išeities, kaip pritarti bendrai nuostatai. Nes turbūt jau galime sakyti, kad tai yra bendra, daugelio Vakarų šalių, turinčių ir neturinčių tankų, pozicija“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė RESC vadovas, politologas L. Kojala.
Jis priminė, jog įtaką tam padarė ir JAV kalbos apie tankų „Abrams“ siuntimą į Ukrainą.
„Amerikiečiai pirmiausia dėl techninių, logistinių, ne politinių priežasčių tokį sprendimą taip pat buvo linkę atidėti. Bet dabar, panašu, kad ir jie nusprendė siųsti tankus. Nors puikiai suprantame, kad logistinė grandinė, techninė to pusė staiga ėmė ir nepasikeitė. Ir pirminis šaltinis tankų bus Vokietija, o ne JAV tankai“, – teigė L. Kojala.
Apie tankų tiekimą Ukrainai užsimena ir kitos šalys. Tikimasi, kad po Vokietijos sprendimo tą padarys ir kitos Vakarų šalys.
Kalbama, kad išmokti valdyti šiuos tankus „Leopard“ trunka apie mėnesį. RESC vadovas, politologas L. Kojala Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog proveržis Vakaruose jau yra jaučiamas.
„Turbūt visada galima padaryti sprendimus anksčiau. Bet buvo pasakyta iš Vokietijos pusės, kad ukrainiečių kariai jau būtų apmokomi naudotis šia technika. (…) Proveržis jau yra įvykęs, visa tai reikia įgyvendinti praktiškai. Ir kas jau kas, bet ukrainiečiai tikrai ne kartą darė tai su kitomis sistemomis – jie be galo motyvuoti. Ir tam tikrus standartinius laikotarpius, kiek užtrunka tokie apmokymai, gali gerokai sutrumpinti“, – kalbėjo L. Kojala.
Signataras: niekas neatsižvelgia į Vokietijos istorinę patirtį
Signataras, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Vytautas Plečkaitis Žinių radijo laidoje teigė, jog ilgas diskusijas iki Vokietijos sprendimo lėmė ir šios šalies istorinė patirtis.
„Matyt, kad daug kas pas mus neatsižvelgia į tą faktą, kad Vokietijos istorinė patirtis yra visai kitokia nei britų ar amerikiečių. Ir visuomenės pacifistinės nuotaikos yra labai svarbios priimant politinius sprendimus. Manau, kad mes, kai tankų neturime, bet labai aktyvūs kitiems nurodinėti, tai galvoju, kad čia daugelis komponentų supuolė.
Bet vienas iš svarbiausių – komentatoriai samprotauja, kad O. Scholzas tarėsi su Emmanueliu Macronu ir Joe Bidenu dėl bendro priėmimo ir dėl rusų reakcijos į šį vakariečių žingsnį.
Matyt, kad tie svarstymai viršūnėje ir lėmė paskutinį sprendimo laiką. Matyt, kad vokiečiams buvo labai svarbu, kad jie nebūtų vieninteliai, nebūtų pirmieji. O eitų kartu su didelėmis valstybėmis, tai jie ir pasiekė“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi V. Plečkaitis.
