Šeštą ministerijos vadovą tokia žinia trečiadienį užklupo Strasbūre. Aštuoni prezidentės audiencijos dar tik laukiantys premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės nariai apie ramybę gali pasvajoti - nė vienas negali būti tikras, kad iš šalies vadovės turimo „juodojo sąrašo“ neišlįs jo vadovaujamos ministerijos atstovo pavardė, rašo „Lietuvos žinios“.
Sprendžiant iš viešosios informacijos, kol kas daugiausia „juodojo sąrašo“ herojų yra tarp „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) ir Darbo partijos (DP) deleguotų viceministrų - po tris. Kaip žinoma, Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtą slaptą dokumentą turi tik D. Grybauskaitė ir A. Butkevičius. Po vizito pas D. Grybauskaitę „juodojo sąrašo“ staigmenos kol kas neprislėgė tik socialdemokratų užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir Krašto apsaugos ministerijos vadovo Juozo Oleko.
Jų partijos kolegą finansų ministrą Rimantą Šadžių žinia apie viceministro „tvarkiečio“ Vytauto Galvono pasirašytą keistą sutartį užklupo televizijos laidoje. Teigiama, kad TT deleguotas ministras Valentinas Mazuronis, šiuo metu besiruošiantis į Briuselį, sulaukė užuominų apie savo partiečio viceministro Almanto Petkaus veiklą, kuri gali palaidoti jo viltis tapti ministru. Dar vienas „tvarkietis“, kaip teigiama, esantis sąraše - vidaus reikalų viceministras Algimantas Juocevičius. Apie jį buvo informuotas vidaus reikalų ministras "tvarkietis" Alfonsas Barakauskas. Lenkų rinkimų akcijos deleguotam energetikos ministrui Jaroslavui Neverovičiui buvo užsiminta apie „juodajame sąraše“ įrašytą „darbietę“ Žydrūnę Juodkienę. Teigiama, kad kiti du DP atastovai, esantys sąraše, yra žemės ūkio viceministrai Živilė Pinskuvienė ir ir Rytis Šatkauskas. Trečiadienį pasklido žinia, kad tarp nepageidaujamųjų atisidūrė ir teisingumo viceministro Sauliaus Stripeikos pavardė.
Tačiau politologo Algio Krupavičiaus nuomone, mojavimas „juodaisiais sąrašais“ yra ne kas kita, kaip viešųjų ryšių akcija.
„Bandoma kurti stiprios, valingos prezidentės įvaizdį. Kadangi teisinės kultūros lygis pas mus nėra aukštas, daliai visuomenės bet koks sąrašas gana svarus argumentas, ypač jei į jį apeliuoja šalies vadovas“, - sakė politologas. Kita vertus, gąsdinimas sąrašais - tam tikras spaudimas valdančiajai koalicijai, ir jis „vykdomas netinkamu būdu“. Jei Lietuva yra teisinė valstybė, visi įtarimai turi būti reguliuojami teisinėmis priemonėmis, o ne juodaisiais, pilkaisiais ar baltaisiais sąrašais.