Politologas: pusiau prezidentinė sistema galėtų būti laikina

Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir besiformuojančiai Seimo daugumai nerandant kompromiso, politologas Alvidas Lukošaitis VU TSPMI surengtoje konferencijoje prabilo, kad Lietuvoje veikianti pusiau prezidentinė sistema galėtų būti tik laikina, kol bus sustiprintas parlamentas.

Jo nuomone, dabar galiojantis valdžios pasidalijimo principas užprogramuoja amžiną Seimo ir Prezidento institucijos konfliktą. A. Lukošaitis svarstė, kad Prezidento „išsišokimų“ dažniausiai galima tikėtis, kai partinė sistema suskilusi, o partijų lyderiai silpni.

„Man patinka pasvarstymai, kad pusiau prezidentinė sistema būtų laikina. Esu įsitikinęs, kad pusiau prezidentinė sistema neigiamai veikia parlamentarizmą“, - sakė politologas.

Taip pat jis svarstė, kodėl atsitinka taip, kad į ministro kėdę dažnai pretenduoja atsisėsti „teisti už gerus darbus“. Todėl esą ant Prezidento pečių gula rūpestis – atsijoti susikompromitavusius ministrus.

Kitos rimtos parlamento problemos, anot politologo, - beskylančios ir besijungiančios Seimo frakcijos, tautos atstovų neprofesionalumas. Šie jam primena „parlamentarus - mėgėjus“. Esą tai susiję su „politiniu turizmu ir partine migracija“.

Negana to, jis teigė pastebėjęs, kad Seimo narių „partinį valkatavimą“ parlamente pastaruoju metu keičia polinkis savęs išvis nesieti su jokia politine jėga.

T. Janeliūnas: prezidentę konfliktas su Seimo dauguma gali pažeisti labiau

VU TSPMI doc. dr. Tomas Janeliūnas nebuvo linkęs sutikti su A. Lukošaičio nuomone, kad pusiau prezidentinė sistema turėtų būti laikina. Jo nuomone, jaunoms demokratijoms gali kilti didelė rizika, jei didesnė jėgos koncentracija atsidurtų vienoje ar kitoje pusėje.

Politologo nuomone, saugikliai reikalingi, kai „tam tikroje pusėje vyksta nekontroliuojami procesai“.

„Turėjome atvejį, kai reikėjo stabdyti Prezidento instituciją“, – priminė T. Janeliūnas.

Kilusią įtampą tarp besiburiančios Seimo daugumos ir prezidentės T. Janeliūnas siejo su atvirkštiniu procesu.

„Prezidentė linkusi į konfliktą, nes jaučia, kad turi stabdyti parlamentinės pusės įsijautimą į valdžios koncentraciją. Keista, kad prezidentė elgiasi tarsi norėdama didinti šitą konfliktą, nors ji yra labiau pažeidžiama nei parlamentas“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Seimo dauguma, politologo manymu, jau nuo pirmųjų dienų demonstruoja atgrasymo ženklus. Esą tai liudija Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtraukimas į valdančiąją daugumą, tokiu būdu užsitikrinant konstitucinę persvarą.

„Paprasčiau susitarti tarp trijų partijų. Konstitucinės daugumos turėjimas yra atgrasymo priemonė, tačiau ji ne visada suveikia. Ji gali nesuveikti ir dabar. Konfliktiškumas gali vesti į parlamento stiprėjimą“, - teigė T. Janeliūnas.

Prezidentė ignoruoja vienintelę valdžios perdavimo priemonę – partijas?

„Mūsų partinė sistema pradeda stabilizuotis, pažiūrėjus į tai, kiek mandatų gauna naujos partijos. Mes matom, kad rinkėjus nėra taip lengva suviliot laikinais dariniais. Galim daryti prielaidą, kad sistema stabilizuojasi“, - teigė Lietuvos politologų asociacijos prezidentė Jūratė Novagrockienė.

Taip pat ji pažymėjo, kad didžioji dalis posovietinių valstybių perėmė pusiau prezidentinės sistemos formą. O ši esą iš prigimties yra konfliktinė. Tačiau įtampa sumažėja, jei Prezidentas nėra aktyvus. J. Novagrockienės žodžiais, toks buvo a.a. Algirdas Brazauskas. Aktyvūs valstybės vadovai esą buvo Rolandas Paksas ir Valdas Adamkus. Na, o dabartinė šalies vadovė – „ypatingai aktyvi“.

Mokslininkė priminė, kad ne tik dabar besiformuojanti centro kairės koalicija turi problemų su Prezidento institucija.

Prieštarų tarp parlamento ir Prezidento būta ir anksčiau. Politologės teigimu, 2000 metais V. Adamkus buvo nusistatęs prieš socialdemokratus, o 2004 jis nenorėjo Darbo partijos.

„Po šių rinkimų matom panašią Prezidento elgseną. Akivaizdus nenoras, kad kairieji suformuotų Vyriausybę. Atpirkimo ožiu tapo Darbo partija – lyderio partija. Susidaro toks įspūdis, kad prezidentė ignoruoja ne tik rinkėjų valią, bet ir partijas, kaip vienintelę valdžios perdavimo priemonę“, - kalbėjo J. Novagrockienė.

A. Krupavičius: Prezidentas – „zuikis be bilieto“

Politologas, KTU prof. dr. Algis Krupavičius taip pat sutiko, kad pastaruoju metu jaučiama politinės sistemos stabilizacija, tačiau ši išlieka fragmentiška – partijų pasiūla itin didelė.

Vis dėlto, jo nuomone, Lietuvoje nėra dvipolės sistemos, kurią aiškiai identifikuotų kairiosios ir dešiniosios partijos.

Pusiau prezidentinės sistemos bruožais, pasak A. Krupavičiaus, Prezidentą paverčia „zuikiu be bilieto“. Esą ši tendencija pastebėta Prezidento pareigas einant R. Paksui ir V. Adamkui.

Na, o dabartinė valdančioji dauguma, politologo teigimu, formuojasi sudėtingomis sąlygomis. Todėl prognozuoti, koks bus pasitikėjimas Seimu dar anksti. Esą reikia palaukti bent 100 dienų.