Laidai „DELFI Dėmesio centre“ pavyko pakalbinti ir patį Volodymyrą Zelenskį. Išrinktasis Ukrainos prezidentas dėkojo Lietuvai už paramą ir teigė, kad Lietuva yra puikus pavyzdys Ukrainai jos kelyje į Europą. „Tikiuosi, kad ir Ukraina yra gera Lietuvos draugė. Žavimės jūsų piliečiais. Aš anksčiau dažnai lankydavausi Vilniuje, dabar jau galima sakyti, kai buvau aktorius. Manau, kad Lietuva yra puikus pavyzdys Europos Sąjungoje, kaip turėtų atrodyti demokratinė valstybė. Ukraina to siekia. Kiekvienas Ukrainos pilietis bus dėkingas Lietuvai“, – laidai „DELFI Dėmesio centre“ sakė Volodymyras Zelenskis. Visą žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbį su išrinktuoju Ukrainos prezidentu galite perskaityti čia.
Užsienio reikalų ministro susitikimo su išrinktuoju Ukrainos prezidentu detales ir Volodymyro Zelenskio interviu laidai „DELFI Dėmesio centre“ bei apskritai laukiančius pokyčius Ukrainoje DELFI TV studijoje komentuoja Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala.
– Pone Kojala, kokį įspūdį spėjote susidaryti iš tų Zelenskio susitikimo su ministru Linkevičiumi detalių? Jau nekalbant apie tai, kad išrinktasis prezidentas – be švarko, be kaklaraiščio. Koks jis jums pasirodė?
– Tikras liaudies tarnas. Aš manau, kad dėl to jis ir laimėjo rinkimus, nes save aiškiai pozicionavo kaip kitokį negu yra politinis elitas, taip pat ir aprangoje, elgesyje, kalbėsenoje ir, žinoma, politiniuose sprendimuose. Aš manau, kad tai yra jo stiprybė ir visiems bus įdomu stebėti kaip jam seksis pereiti į tą prezidentinį lygmenį. Ten juk yra labai daug reikalavimų: tiek protokolinių, tiek saugumo, tiek kitų aspektų. Tai gali nebūti labai lengva, bent jau iš pradžių, žmogui, kuris visą gyvenimą buvo labai laisvas, o dabar bus šiek tiek suvaržytas.
– Aš atkreipiau dėmesį į tai, kad ponas Zelenskis ministrui Linkevičiui padovanojo „President – sluga narody“ („Prezidentas – tautos tarnas“) kalendorių ir marškinėlius. Ar Volodymyrui Zelenskiui sunkiai sekasi „išlipti“ iš to statuso, kuriame iki šiol buvo, ar jis sąmoningai nenori nuo to atsiriboti? Juk didžiąja dalimi jis ir išrinktas dėl to serialo.
– Aš manau, kad jis sąmoningai to nenori. Jeigu jis taptų tokiu kaip ir kiti prezidentai, tai, ko gero, jis prarastų savo unikalumą, kartu ir šarmą bei galimybę keisti Ukrainą. Mes panašiai kalbėjome apie Donaldą Trumpą: gal tapęs prezidentu jis pasikeis ir ims elgtis kitaip? Jis nepradėjo elgtis kitaip, nes puikiai supranta, kad rinkėjai nori to D. Trumpo, kuris buvo rinkimų kampanijoje, o ne Trumpo, kuris taps elito atstovu. Lygiai taip pat ir su Zelenskiu – tik visuomenės lūkesčiai yra milžiniški. Ko gero dabar tie 73 proc. yra labai džiugus skaičius, ateityje jis gali šiek tiek Zelenskį persekioti. Kartelė yra labai aukštai, tai ją išlaikyti bent panašiame lygmenyje bus be galo sunku.
– Ir ukrainiečiai turbūt norės sprendimų čia ir dabar tiek kovoje su korupcija, tiek sprendžiant karo su Rusija klausimą. O „čia ir dabar“ šitų klausimų išspręsti neįmanoma.
– Be jokios abejonės. Ir netgi daug paprastesnių. Pavyzdžiui, yra viena apklausa, kurioje sakoma, kad 50 proc. ukrainiečių iš naujojo prezidento tikisi, kad sumažins komunalinius mokesčius, nors tai nėra prezidento prerogatyva. Nepamirškime, Ukraina nėra prezidentinė valstybė. Ten parlamentas priima visus svarbiausius sprendimus, kartu, be abejo, su vyriausybe. Kova su korupcija, kurią Zelenskis ir minėjo kaip pagrindinį savo prioritetą, irgi labiausiai parlamento ir vyriausybės klausimas. Iš tikrųjų kova dar nebaigta. Artėja kiti rinkimai ir juos pralaimėjęs, arba nelaimėjęs Zelenskis būtų silpnesnis.
– Interviu „DELFI Dėmesio centre“ laidai išrinktasis prezidentas akcentavo, kad pagrindinis jo uždavinys – kova su korupcija. Taip, jis užsiminė ir apie ugnies nutraukimą, suprask, karo su Rusija pabaigą, bet kol kas atrodo, kad karas su Rusija nėra jo dėmesio centre, ar ne?
– Galbūt tai susiję su rinkimine kampanija. P. Porošenko sėkmingai išnaudojo tą aspektą, kad vis tik Ukraina ginasi ir sėkmingai ginasi, nes buvo padarytos didelės kariuomenės reformos. Tuo metu Zelenskis pabrėžė, kad prezidentas daugiausiai klaidų visgi padarė būtent kovoje su korupcija. Todėl, matyt, tai ir tęsiasi Zelenskio retorikoje. Bet ji netrukus turės keistis, natūralu. Todėl, kad jį užgrius būsimų sprendimų lavina, nes vis dar žūsta Rytų Ukrainoje žmonės, prasideda pasportizacijos procesai – įvykiai vejas įvykius ir būsimasis prezidentas iš karto po inauguracijos bus įmestas į sudėtingą sūkurį.
– Šiandien Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš esmės pirmą kartą po sekmadienio rinkimų rezultatų pakomentavo kažką apie Ukrainą. Jis pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi visiškai atkurti santykius su Kijevu. O Petro Porošenkos pralaimėjimą pavadino politine nesėkme. Apskritai kol kas Putinas elgiasi nenuspėjamai: rinkimų rezultatų nekomentavo, Zelenskio nesveikino, nors vienas pirmųjų, jei ne pirmasis, sveikino Porošenką prieš penkerius metus. Ką tai reiškia? Ar tiesiog Putinas bijo apsigauti kaip su D. Trumpu, kai Rusija labai džiaugėsi jo pergale, o vėliau pamatė, kad nebūtinai bus taip gerai, kaip jie tikėjosi?
– Manau, taip. Vyksta žvalgytuvės. Volodymyras Zelenskis tam tikra prasme yra incognito ne tik Vakarams, ne tik Europos lyderiams, bet ir Rusijai. Todėl ,kad tai yra žmogus, neturėjęs patirties, neturintis aplink save patyrusių ir daug metų dirbusių specialistų, arba tik keletą iš jų. Vadinasi, jis tam tikra prasme tuščias arba beveik tuščias popieriaus lapas, į kurį galima daug dalykų įrašyti. Bet jie nebūtinai bus pozityvūs Rusijai. Vis tik Ukraina yra kelyje į Vakarus ir todėl be galo svarbu, kad pirmasis susitikimas įvyko būtent su Lietuvos atstovu.
– Ministras Linkevičius – pirmasis užsienio valstybės atstovas susitikęs su išrinktuoju prezidentu. Ar galima sakyti, kad tai įrodo kokio aukšto lygio ir kokie stiprūs yra abiejų šalių santykiai?
– Manau, kad taip. Yra didelis įdirbis aukščiausiame politiniame lygmenyje, bet taip pat ir labai didelis įdirbis, turint specialistų ir politikų, kaip A. Abromavičius, kurie daug metų yra Ukrainoje ir prisideda prie jos europietiško kelio. Tas ilgalaikis įdirbis šiandien duoda dividendų. Net ne kiekviena labai didelė Europos valstybė yra pajėgi taip greitai rasti priėjimą prie išrinktojo prezidento.
– Vieni sako, kad didžiausias iššūkis naujajam prezidentui bus susiformuoti komandą, kiti – kad svarbiausia atsispirti įtakoms, kurių tikrai bus daug, dar kiti sako, kad apskritai politinės patirties neturėjimas jau ir yra iššūkis. Kas, jūsų nuomone, dabar yra ir bus didžiausias iššūkis naujajam prezidentui?
– Aš manau, kad sunkiausia bus suprasti, jog prezidentas nėra visagalis. Vis tik Zelenskis nėra tik aktorius, jis yra sėkmingas verslininkas. Verslininkai dažnai yra pripratę, kad pasakius žodį yra priimamas sprendimas ir reikalai pajuda iš mirties taško per kelias sekundes. Politikoje taip nėra ir dažnai yra didelis pasipriešinimas ir iš kitų politikų, ir iš biurokratijos, ir iš teisinių struktūrų, ir pan. Aš manau, kad bus sunkiausia suprasti, ar bent prisitaikyti prie to, kad prezidento žodis - dar ne viskas ir nebūtinai jis virsta praktiškai įgyvendinamais sprendimais.