VRK antradienį nepritarė parengtai tyrimo išvadai, kad 2023 m. vysiančiuose sostinės mero rinkimuose dalyvauti ketinantis A. Zuokas 2019 metais šiurkščiai pažeidė rinkimų finansavimo tvarką. Visgi komisija pripažino, kad 2019 metais vykusių savivaldos metų A. Zuokas ir jo vadovaujama partija Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) tam tikrus pažeidimus padarė, todėl nutarė surinktą informaciją perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
„VRK priėmė tokį sprendimą, kokį priėmė, jo nesiiimsiu kvestionuoti, bet gradacija, šiurkštus ar nešiurkštus, jokios esmės nekeičia, jeigu kalbame ne apie teisinį aspektą, o plačiąja prasme patį faktą. Visgi pažeidimai buvo padaryti ir, kaip ten bebūtų, dabar atsakomybė tam tikra prasme krenta ant rinkėjų pečių. Skaudžiausiai nubausti gali būtent jie ir jie spręs, ar tokie dalykai jiems yra priimtini, ar ne. Kitaip tariant, ar galima tokiu politiku toliau pasitikėti“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
„Ponas Zuokas nori toliau dalyvauti politiniame gyvenime, tad tas faktas, kad pažeidimai buvo padaryti, neturėtų būti pamirštas iš rinkėjų pusės, jeigu mums dar rūpi tokie dalykai apskritai. Nors kai kada keistai skamba rinkėjų priekaištai politikų neskaidrumui, nesąžingumui, kai patys rinkėjai linkę juos toleruoti, balsuodami už tuos pačius politikus, kurie jau atsidūrę kompromituojančiose situacijose“, – pridūrė politologė.
Be to, svarstė R. Urbonaitė, A. Zuoką nudžiuginęs sprendimas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik pačiam A. Zuokui. Jos teigimu, jei VRK buvo susirinkusi duomenis dėl A. Zuoko rinkiminės kampanijos pažeidimų, tačiau nuo griežtų sprendimų atsitraukė, raudonosios linijos dėl neskaidrių lėšų naudojimo rinkimų metu gali likti neaiškios ir kitiems politikams. „Klausimas, kokios sankcijos bus pritaikytos už pažeidimus, yra svarbus. Jeigu veikla, kuri pažeidžia įstatymus bei bendruosius principus, nėra palydima rimtomis sankcijomis bei rimtomis pasekmėmis tai, tam tikra prasme, mes uždegame žalią šviesą“, – sakė R. Urbonaitė.
„Todėl ir kitos partijos gali tas raudonas linijas gerokai pastumti. Tada mes turime rimtą problemą. Kitaip tariant, jei mes esame pakantūs – mes paskatiname panašius atvejus. Kodėl politikams nesielgti vienaip ar kitaip, jei dėl to jiems nieko nebus“, – apibendrino politologė.
Jei VRK būtų pritarusi išvadai, kad A. Zuokas bei jo vadovauta Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) 2019 metais šiurkščiai pažeidė rinkimų finansavimo tvarką, dotacijos galėtų netekti Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Laisvė ir teisingumas“.
Didelės apimties dokumente, kuris pradėtas po LRT 2020 m. paskelbtos publikacijos, VRK remiasi atliktu žiniasklaidos monitoringu, buvusios A. Zuoko žmonos perduota informacija bei tyrimo metu iš fizinių ir juridinių asmenų surinktais duomenimis. Remdamasi surinkta informacija, VRK identifikuoja su A. Zuoku susijusias įstaigas, kurių dėka galėjo būti neteisėtai finansuojama politinė kampanija. VRK surinktais duomenimis, viešųjų įstaigų apmokėtos sąskaitos viršijo 20 tūkst. eurų.