„Surenkami ežiai, gelžbetoniniai blokai ir ispaniški arkliai kaip tam tikras užtvaras“, – prieš kelias savaites Panemunėje pasakojo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Du ministrai, Vyriausybės kanclerė, tarnybų vadai rugsėjo pradžioje pristatė, kaip stiprina pasienį. Pristatymui pasirinkimo Karalienės Luizės tiltą, tai bene geriausiai žinoma Lietuvos ir Rusijos pasienio vieta.
Ministrai pozavo ant seno, šimtamečio tilto, kuris jau kelerius metus skirtas tik pėstiesiems. Ir nutylėjo, kad šalia per Nemuną yra naujas tiltas su naujais keliais tiek Lietuvos, tiek ir Rusijos pusėse. Šis tiltas rusams yra dar svarbesnis, nes specialiai yra pritaikytas sunkiai technikai.
Prie šio tilto politikai neapsilankė, kariuomenė patvirtino, kad čia nestatė ir jokių kliūčių.
Edmundo Jakilaičio tinklalaidėje premjerė Ingrida Šimonytė neturėjo didesnių komentarų apie šį tiltą.
Ant naujo tilto – tik pasieniečių padėti betono blokai. Lietuvos pusėje – naujas aplinkkelis iki tilto aptvertas tvoromis, keturių kilometrų atkarpa stebima daugybės kamerų. Pats tiltas buvo pastatytas prieš dešimt metų, prieigos baigtos tvarkyti prieš trejus metus.
Lietuva planavo išleisti apie 17 milijonų eurų. Bet buvusio kariuomenės vado žiniomis, tiltas į Rusiją Lietuvai kainavo bent du kartus daugiau.
„(Kai, aut. p.) tapau kariuomenės vadu, mes važinėjome palei Nemuną, žiūrėjome ir matėme labai daug keistų dalykų: ir išskirtas proskynas, kur kažkada buvo brastos, pažymėtos žemėlapyje, ir tas atsiradęs naujas tiltas. Aš tada kėliau didelį triukšmą, klausiau ir Vyriausybės, ir Prezidentūros, kodėl tas tiltas čia buvo pastatytas. Ir dar sumokėta šitaip brangiai – 37 milijonai eurų ES lėšų“, – LNK pasakojo buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.
Atsakymas priminė atviras rusų patyčias iš Lietuvos. 2018 metais Rusija rengė pasaulio futbolo čempionatą, šio tilto neva reikėjo futbolo sirgaliams.
„Kad būtų galima nukreipti transporto srautus, sunkiuosius sunkvežimius šituo tiltu, kad jie nemaišytų turistams. Tokius argumentus aš esu girdėjęs. Bet jokio logiško paaiškinimo, kodėl tokio didelio pralaidumo tiltas atsirado būtent per Nemuną iš Kaliningrado srities į Lietuvą, niekas aiškiai paaiškinti negalėjo“, – pasakojo J. V. Žukas.
O istorija buvo tokia, kad vos įstojus į ES, rusų iniciatyva imta kalbėti, kad reikia naujo pasienio posto Rambynas–Dubkai. O naujam postui reikia ir naujo tilto. 2005 metais buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis su Rusija sutarė greitinti projektą.
„Tai matyt, kad tada, kada projektas buvo pradėtas, kažkas turėjo galbūt kažkokių lūkesčių, gal iliuzijų, gal kažkokio kitokio įsivaizdavimo apie tai, kokios logistikos mums reikia“, – situaciją E. Jakilaičio tinklalaidėje komentavo Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
Remiantis viešais šaltiniais, galutinis sutarimas statyti tiltą su Rusija padarytas, kai Vyriausybei vadovavo kitas konservatorius Andrius Kubilius.
Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės metais Lietuva su Rusija sutarė tiltą pastatyti iki 2014 metų, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Projektas net buvo A. Butkevičiaus prioritetų sąraše.
Naujo pasienio posto su nauju tiltu steigimą tvirtino ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybė. Rusai spaudė greičiau atidaryti tiltą, bet Lietuva atidėliojo. Iš pradžių Nemuno potvyniai gadino prieigas, vėliau naujo tilto atidarymas pristabdytas dėl geopolitinių priežasčių.
O kokie tolimesni planai, niekas Vyriausybėje negali pasakyti. Štai susisiekimo ministras Marius Skuodis žurnalistams sakė, kad šio klausimo pakomentuoti negali, nes reikia įsigilinti.
Tad politikams pozuojant ant seno Karalienės Luizės tilto, fortifikacijų idėją iškėlęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas nepasakė, kad šalia, į kitą pusę yra ir trečias tiltas iš Rusijos į Lietuvą, skirtas traukiniams. Šis tiltas paliktas visiškai laisvas, jokių kliūčių nei ant tilto, nei prie jo.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia: