Populiaraus restorano savininkai šaukiasi pagalbos: jeigu taip bus, neturėsime nė vieno kliento

Valstybės planai rekonstruoti kelią „Via Baltica“ griauna šalia Kauno esančio restorano ir viešbučio savininkų planus: „Mes savo verslui atidavėme 20 gyvenimo metų, o dabar mus nori sunaikinti“. Į keblią situaciją patekę verslininkai tikina, kad su jais niekas nederino planų ir nori ne tik atimti privačią žemę šalia Garliavos, bet ir uždaryti vienintelį įvažiavimą, kuriuo buvo galima patekti į populiarų pramogų kompleksą.

„Tai – visiškas sužlugdymas“, – teigė Kauno rajone, kelyje Kaunas-Marijampolė, prie Garliavos esančio viešbučio ir restorano „Armėnija“ savininkai.

Jie pripažįsta patekę į nepavydėtiną situaciją – bus priversti nutraukti daugybę metų sėkmingai plėtotą veiklą, jeigu Susisiekimo ministerija nepakeis savo planų ir statydama triukšmo užtvarą nepaliks įvažiavimo į kompleksą.

Tuo metu ministerija bent kol kas neketina keisti savo planų ir verslininkams nurodė, kad „triukšmo užtvara bus projektuojama ties visuomeninės ir komercinės paskirties objektais, atliekant modeliavimą ir parenkant optimalų permatomos užtvaros variantą“. O visi sprendiniai bus detalizuojami rengiant Kelio ruožo techninį projektą ir atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Į Susisiekimo ministeriją verslininkams atstovaujanti advokatė Aušra Ručienė kreipėsi prašydama peržiūrėti magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimą ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimą ir įgyvendinimą. Ministrui Mariui Skuodžiui pateiktame rašte buvo prašoma nepanaikinti tiesioginės nuovažos į restoraną ir viešbutį bei neįrengti triukšmo užtvaros.

Apie tai, kad prie viešbučio ir restorano bus tiesiama magristalė „Via Baltica“, verslininkai teigė sužinoję tik balandį, kai gavo raštą apie planuojamus darbus.

Pagal dar kovą įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą buvo pranešta, kad bus pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra – iš bendrovės „Bogruva“, kuri valdo restoraną ir viešbutį, bus paimta apie 15 arų žemės.

„Jie pasiima mūsų žemę – nuo kelio paima didelį plotą žemės sklypo, tai yra apie 15 arų, ir į tuos 15 arų įeina ir tvenkinys, kurį mes patys darėme, vaikų žaidimo aikštelė ir terasa, kuri yra įrengta prie pastato, o naujasis kelias eis šalia pat terasos, tad ir ją reikės panaikinti, taip pat paimama ir daug automobilių parkavimo aikštelės ir uždaromas įvažiavimas, – pasakojo pramogų komplekso savininkai. – Mes neginčijame sprendimo dėl žemės paėmimo, nors jos ir paima pakankamai per daug, tačiau nesutinkame, kad būtų uždarytas įvažiavimas į teritoriją. Tai yra pagrindinis dalykas, leidžiantis verslui bent jau egzistuoti – faktas, kad atėmus žemę ir pastačius tvorą, mūsų verslas labai stipriai komplikuosis – ten yra viešbutis, kavinė ir sunkiasvorių automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią vairuotojai ilgam laikui sustoja pailsėti. Tokios aikštelės iš principo nėra – vairuotojai sako, kad čia jiems yra saugu ir patogu. O jeigu uždarys įvažiavimą, nei sunkvežimiai, nei klientai pas mus neįvažiuos.“

Anot jų, jeigu valstybės planai nebus pakeisti, į pramogų komplekso teritoriją bus galima pateikti tik aplinkiniais kaimo keliais.

„Dabar žmonės net šimto metrų nevažiuoja iki degalinės, o čia šitiek kilometrų – tikrai niekas pas mus nevažiuos“, – kalbėjo jie.

Anot verslininkų, projektą būtų galima pakeisti, net yra techninės galimybės, tačiau esą „niekas neapsikrauna ir nesigilina“.

„Su mumis šių planų niekas nederino ir net nesikalbėjo, nors jie deklaruoja, kad buvo kalbėta ir derinta, bet realiai nebuvo kalbėta – gali susidaryti įspūdis, kad mes su viskuo sutikome ir tik dabar keliame triukšmą – ne, taip nebuvo, su mumis niekas nieko nederino, net blogiausiame sapne to negalėjome susapnuoti“, – aiškino bendrovės „Bogruva“ atstovai.

Jie tikino, kad dėl Susisiekimo ministerijos priimto sprendimo jau ruošia skundą teismui, nors ir suvokia, jog galimybių laimėti bylą yra mažai: „Juk valstybė – stiprioji pusė, o paprasti žmonės niekam nerūpi.“

„20 metų darbo – 20 metų normaliai negyveni, taupai, dedi, krauni į šoną, kad vaikams kažką palikti, o ateina ir nori mus sunaikinti, – kalbėjo jie. – Mes esame armėnai, mes Lietuvoje nieko neturėjome, buvome absoliučiai svetimi, neturėjome nei senelių, nei žemių, nuo ko galėtume atsispirti – dirbome, ėmėme paskolas, po to vėl ėmėme kitas, kad plėstumėmės. Be jokių išeiginių dienų – vardan kažko, kas bus vėliau, o dabar niekas neklausęs ir nesidomėjęs mus nori sužlugdyti. Niekam tai nerūpi. Kiek laiko, pinigų įdėta.“

Verslininkai teigė, kad prieš keletą metų iš kredito unijos gavo paskolą sunkiasvorių automobilių stovėjimo aikštelei sutvarkyti: „Ją nusprendėme iškloti trinkelėmis, nes sunkvežimiai klimpdavo į žemę. Ši paskola dar negrąžinta, mes ėmėme ne iš banko, nes nedavė, o iš kredito unijos, kurioje procentai yra žvėriško dydžio. Ir 40 proc. paskolos dar nėra grąžinta.“

Jie supranta, kad jeigu projektas nebus pakeistas, bus priversti atsisveikinti su 20 metų darbu.

„Tai bus blogiau nei bankrotas – kai yra bankrotas, gali parduoti turtą, o kam jis bus reikalingas, kai į teritoriją nebus įvažiavimo? – kalbėjo verslininkai. – Iš ten net nė vienos plytelės niekam nereikės, ir šis pastatas stovės apleistas, o mūsų trys šeimos liks be nieko – viską turėsime kurti ne tai, kad nuo nulio, o nuo minuso, turėsime tik likusius įsipareigojimus – negalėsime nei parduoti turto, nei vykdyti verslo. Būsime žlugę.“

Anot jų, netoli viešbučio ir restorano, esančio kelio yra įrengta eismo sulėtėjimo juosta ir rengiant naują kelią būtų galima padaryti „kišenę“ – įvažiavimą.

„Visur kitur tos „kišenės“ yra paliktos – ten kur yra degalinės, kiti verslai, o pas mus nėra, tie, kas rengė projektą, mumis nepasirūpino, aiškina, kad yra tam tikras reglamentas ir įvažiavimas gali būti kas kažkiek kilometrų, o mes ir turbūt patekome į tą schemą“, – verslininkai pažymėjo, kad jie praras viso savo gyvenimo darbą ir investicijas.

Anot jų, net jeigu ir būtų paliktas įvažiavimas į viešbučio teritoriją, jie vis tiek patirs daugybę nuostolių.

„Mes prašome tik minimumo, net jeigu palieka tą įvažiavimą, mes vis tiek patirsime daugybę nuostolių – nelieka tos infrastruktūros, kuri pritraukia žmones savaitgalį atvažiuoti su vaikais, nelieka daug parkingo vietų, matomumas pablogėja, sunkvežimiams irgi bus techniškai sudėtinga įvažiuoti“, – verslininkai pažymėjo, kad net ir tokiu atveju turėtų galvoti apie naujas investicijas, jeigu norės toliau plėtoti veiklą.

„Bet be to įvažiavimo nelieka net vilties“, – pabrėžė jie.

Dėl esamos situacijos verslininkai kreipėsi į Kauno rajono merą, tačiau jis teigė, kad niekuo negali padėti, toks pats atsakymas buvo gautas ir iš Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos komentaras

„Kelias „Via Baltica“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, todėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra atliekama Lietuvos Respublikos žemės paėmimo ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka.

Patvirtinto magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo sankryžos su krašto keliu Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus iki Kauno rajono savivaldybės teritorijos ribos susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendiniai yra viešinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro interneto svetainėje.

Plane yra numatyta jungiamojo kelio trasa, lygiagreti pagrindiniam keliui. Patekimas į minimų asmenų žemės sklypus po Kelio ruožo rekonstrukcijos bus galimas tik jungiamaisiais keliais, kaip nustato Kelių techninio reglamento 169 punktas.

Triukšmo užtvaros projektuojamos teisės aktų nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti privalomuosius triukšmo ribinius dydžius. Tais atvejais, jei triukšmo užtvara projektuojama ir ties komercinės paskirties objektais, atliekant modeliavimą, parenkamas optimalus permatomos užtvaros variantas.

Atkreipiame dėmesį, kad kavinė „Armėnija“ yra nutolusi apie 1 km nuo Garliavos sankryžos, kurią po rekonstrukcijos bus galima pasiekti dviejų eismo juostų jungiamuoju keliu (detalūs sprendiniai bus numatomi techniniame projekte).

Artimiausiu metu bus pabaigtos projektavimo darbų pirkimo procedūros, po kurių prasidės transporto mazgo projektavimo darbai. Rangos darbų pirkimas planuojamas 2025 m. pabaigoje – 2026 m. pradžioje.

Po rekonstrukcijos minėtas ruožas taps homogeniška magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dalimi, kuria bus leidžiamas maksimalus 130 km/h greitis. Papildomai įrengtos eismo saugos inžinerinės priemonės, apjungiamieji keliai, sudarys saugesnes susisiekimo sąlygas.“