Populiariausi Vilniaus laiptai – iš antkapių, vestuvės – ant liuteronų kapų

Buldozerinės sovietmečio kultūros žymės – išniekintos šventovės ir kapai, kurių paminklai smulkinti į skaldą ir kitaip naudoti šviesaus rytojaus statyboms.

Vilniaus santuokų rūmai, iškilę ant liuteronų kapų. Laiptams į Tauro kalną naudoti prie dabartinės Olandų gatvės su žeme sulygintų žydų kapų paminkliniai akmenys.

„Mūsų bendruomenėje yra žmonių, savomis akimis mačiusių, kaip dabartinių Santuokų rūmų vietoje buvo griaunama koplyčia, naikinami mauzoliejai, buldozeriais verčiami paminklai. Dalis jų net Nepriklausomybės metais kaip statybinė medžiaga buvo panaudoti vieno objekto statybai. Nenoriu įvardyti, kokio. Tegu tai būna tų žmonių reikalas“, – DELFI sakė Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

Liuteronų bendruomenė ėmėsi iniciatyvos įamžinti vardus ir pavardes žmonių, kurių amžino poilsio vieta buvo taip ciniškai išdraskyta. Matę negali pamiršti, kaip buldozeriu viską iš eilės nuo žemės paviršiaus stūmęs darbininkas kliudė karininko karstą. Išvilko į paviršių, tačiau sustojo tik pastebėjęs kardą. Pakėlė nuo žemės ir įsimetė sau į kabiną.

„Norėtume, kad buvusios liuteronų kapinės išliktų pagarboje, nors nemanome, kad jas reikėtų atkurti. Tegu tai būna vieša erdvė, parkas. Galvojame, kad galbūt į savo vietas tik reikėtų pastatyti paminklus, kurie nebuvo panaudoti pastatų pamatams ar skaldai – dabartiniai parko takeliai beveik identiški, kaip buvo kapinėse, kurios tęsėsi iki pat dabartinių Profsąjungų rūmų“, – sakė vyskupas

Pasak vysk. M. Sabučio, vardus ir pavardes žmonių, kurie palaidoti kapinėse, planuojama iškalti akmenyje.

Namukai elgetoms ir duobkasiams

Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksą riboja dabartinės K. Kalinausko ir V. Mykolaičio-Putino gatvės, o rytinėje pusėje – tvora, juosianti dabartinės JAV ambasados pastatus. Tiksli kapinių riba Profsąjungų rūmų pusėje neaiški.

1806 m. žemės sklypą kapinėms nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas. Iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 m. ir evangelikams reformatams (kalvinistams). 1819 m. kapinės buvo aptvertos aukšta mūro tvora, abipus geležinių vartų pastatyti nedideli namukai, kuriuose gyveno duobkasiai, iš rinkliavų išlaikomi elgetos ir invalidai.

Kaip DELFI pasakojo vyksupas M. Sabutis, dabartinių Santuokų rūmų vietoje, tik kiek arčiau gatvės, buvo architekto Karolio Šildhauzo suprojektuota koplyčia, o pačiose kapinėse daug šeimyninių mauzoliejų, iš kurių iki šiol išlikęs vienintelis – Vilniaus universiteto auklėtinio ir profesoriaus, gydytojo Jano Niškovskio (1774-1816) šeimos.

Didelis išpirktas plotas leido suprojektuoti taisyklingas alėjas, būdingas tuomet vyravusiam klasicizmui. Vienintelės tokio išplanavimo kapinės Vilniuje buvo jaukios, tvarkingos, gausiai apželdintos. Palaidojimai netankūs, tad teritorija priminė parką.

Kapinėse laidoti įvairių tautybių žmonės, ant antkapinių paminklų įrašai lotynų, lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų ir baltarusių kalbomis.

Baigė griauti 1973 m.

Kapinės uždarytos Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1958–03–30 sprendimu, likviduojant jų dalį Profsąjungos kultūros rūmų statybai.

1962 m. nuspręsta visiškai likviduoti evangelikų kapines ir paversti jas parku. Vilniaus visuomenė ir inteligentija rinko parašus, kad jos būtų išsaugotos, tačiau pavyko perkelti tik nedaugelio asmenų kapus.

1972 m. pabaigoje – 1973 m. pradžioje prieš pradedant statyti Santuokų rūmus buvo sunaikinti ir pietinės dalies kapai bei antkapiai. Nugriauta K. Šildhauzo koplyčia mauzoliejus.

Į Tauro kalną ir M. Mažvydo biblioteką – laiptai iš žydų antkapių

„Buldozerinės epochos kultūros“ praradimai vardyjami tinklalapyje Virtualus istorinis Vilnius. Kaip rašoma, ne visos senosios Vilniaus kapinės išliko iki mūsų dienų, kai kurios buvo uždarytos ir buldozeriais nušluotos nuo žemės paviršiaus, antkapius paverčiant statybine medžiaga.

1955 m. taip sunaikintos Senosios žydų kapinės Šnipiškėse, jų vietoje pastatytas baseinas ir Sporto rūmai. Naujosios žydų kapinės Pacų kalvose, prie dabartinės Olandų gatvės, kuriose buvo palaidota apie 70 tūkst. žmonių, sužeme sulygintos 1968 m. Jų teritorijoje pastatyti Ritualinių paslaugų rūmai.

Kaip rašoma Beigelių krautuvėlės paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, tik nedaugelį kapų iš Pacų kalvų pavyko perkelti į Sudervės žydų kapines. Ten buvo perkelti ir Vilniaus Gaono bei jo artimųjų kapai. Tačiau dauguma kapų buvo išgrobstyti, antkapiai supjaustyti, panaudoti laiptams į Tauro kalną, M. Mažvydo biblioteką, Lazdynų gyvenamojo rajono atraminėms sienelėms ir kitur.

Nepriklausomybės metais laiptai į Tauro kalną ir daugelis kitų statinių buvo išardyti, iš jų 1993 m. architektas J. Makariūnas Olandų gatvėje pastatė paminklą.

Sovietmečiu Vilniuje sunaikintos ir Kalvinistų kapinės Pylimo gatvėje – jų vietoje pastatytas paminklas „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“.