„Manau, policininko profesija – mano kraujyje. Jau nuo vaikystės mane domino policijos automobiliai, ginklai, pats darbo pobūdis, tas pavojus. Neplanavau, kad būtinai tapsiu policijos pareigūnu, tačiau kad pareigūnu – žinojau“, – atviravo vaikinas.
Pasienyje trūko veiksmo
Kokios srities pareigūnu tapti, V. Vaitkevičius dvejojo iki pat vidurinės mokyklos baigimo. Svarstė išbandyti save net kariškio kailyje, bet galiausiai nusprendė mokytis pasieniečių mokykloje.
Kaip aiškina dabar, greičiausiai tokį sprendimą nulėmė „žmogaus iš mažo miestelio“ sindromas. Prašymą stoti jis pateikė ir į pasieniečių, ir policininkų mokyklas, tačiau į pirmąją stojimai vyko anksčiau, tad įstojęs ten, sėkmės toliau ir nebandė. Be to, įvertino ir tai, kad pastaroji mokykla – arčiau namų nei įstaigos, ruošiančios policininkus.
„Baigiau pasieniečių mokyklą, bet pasienyje buvo gana ramu, todėl sumaniau pabandyti dirbti policijos pareigūnu. Norėjau būti įvykių sūkuryje, troškau veiksmo, todėl pasirinkau būtent Vilnių. Čia dirbdamas jautiesi reikalingas ir naudingas. Kasdien reaguojame į dešimtis skirtingų įvykių, kai mažame rajone per savaitę gali nutikti vos vienas į juos panašus “, – pasakojo V. Vaitkevičius.
Sulaukia tūkstančių žinučių
Būtent dėl to, kad troško kuo daugiau patirti, dirbti jis nepanoro ir gimtajame krašte. Tiesa, nepaisant to, atgarsių apie savo darbą sulaukia ir iš ten.
„Teigiamų atsiliepimų sulaukiu ir grįžęs į savo gimtąjį rajoną, vis dėkoja ir mamai. Šiuo metu esu gana viešas pareigūnas, pakankamai žinomas, todėl dažnai prie manęs prieina žmonės, padėkoja, pasikalbame, ranką paspaudžia ar kava pavaišina. Tai labai malonu, bet kartu ir keista”, – šyptelėjo vaikinas, feisbuke subūręs didelį jį palaikančių gerbėjų būrį.
Jo profilį seka daugiau žmonių nei paties generalinio komisaro Lino Pernavo, tad kone kasdien vaikinas sulaukia ir šūsnies žinučių iš besižavinčių jo veikla, norinčių sulaukti patarimų ar atsakymų į kylančius klausimus
„Visas žinutes perskaitau, tačiau tikrai ne visiems atsakyti spėju. Gal dabar viešai galiu jiems padėkoti?”, – savo populiarumu socialiniame tinkle iki šiol patikėti negali vaikinas.
Vadovaujasi paskaitų metu išgirsta tiesa
Jis neslepia – nemano, kad tokią grupę gerbėjų būtų subūręs, jei nedirbtų policijos pareigūnu. Į savo darbą V. Vaitkevičius žiūri labai rimtai, tačiau pasidalinti jo akimirkomis, kiek leidžia įgaliojimai, nevengia ir internete.
„Tikrai nemanau, kad pareigūnai dabar – užsidarę, nemodernūs. Taip, kiekvienas jų tikrai nesidalina savo gyvenimo akimirkomis, tačiau nesuprantu, kodėl tai daryti blogai? Ir selfie įsimetu, ir pasidalinu situacijomis darbe, kiek galiu tai daryti. Juk ir prezidentai, aukščiausio lygio vadovai publikuoja panašius įrašus, todėl nematau tame nieko blogo“, – kritiką atrėmė jis.
Nors pikto pobūdžio asmeninių žinučių vaikinas tikina nesulaukiantis, kaltinimų, kad darbo metu esą užsiima ne tuo, kuo turėtų, yra girdėjęs ir gyvai, negatyvių komentarų būna ir po jo įrašais ar nuotraukomis, tačiau skirti tam dėmesio jis nelinkęs.
„Žmonės Lietuvoje, bendrai žvelgiant, gana pikti, net savo draugams ar pažįstamiems nesugeba pasakyti gero žodžio ar komplimento, padėkoti. Turėjome psichologijos paskaitų, jų metu išgirdau tai, kuo tikrai stengiuosi vadovautis – skleisti kuo daugiau gėrio. Kuo malonesnė aplinka asmenį supa, tuo geresnis jis tampa“, – įsitikinęs vaikinas.
Kasdien sprendžia konfliktus
Vadovautis šia filosofija jis stengiasi ir darbe. Paklaustas, kas sunkiausia dirbant policininku, V. Vaitkevičius išskyrė, kad, matyt, kasdien spręsti konfliktines situacijas ir bendrauti su neigiamai nusiteikusiais žmonėmis.
„Pavyzdžiui, atvykstame pagal iškvietimą, bet mus pasitikęs žmogus ima reikšti pretenzijas, nors net nežino, kokiu tikslu atvažiavome. Kai bandome tai paaiškinti, neleidžia, provokuoja konfliktą, o vėliau dėl visko kaltina pareigūnus. Gerai, kad naudojame išmaniąsias technologijas – turime garso ir vaizdo įrašymo aparatus, apsisaugoti save reikia.
Nelengva ir tai, kad periodiškai tenka vykti vis pas tas pačias šeimas į tuos pačius namus. Naujuose namuose, matyt, gyvena kitokie žmonės, kita karta, tačiau kur koks senesnis rajonas, prastesni namai, iškvietimų daug“, – pasakojo jis.
Prižiūri tvarką miegamuosiuose rajonuose
Trečius metus policininku dirbantis V. Vaitkevičius prižiūrėti paskirtas Pirmojo policijos komisariato teritoriją, nors esant spec. situacijai dirba visoje apskrityje. Kaip juokauja pats, jo valdos – viskas, kas nuo centro už upės – Žvėryno, Žirmūnų, Kalvarijų, Antakalnio, Jeruzalės, Žaliųjų ežerų, Santariškių rajonai.
„Teritorija – labai didelė, tad ir pažeidimų labai daug, nors bendra tendencija – jų mažėja. Atšilus orams didžiausia problema tampa alkoholis, o nuo to viskas ir prasideda. Atrodo, gal nieko, bet nuo poros alaus butelių esant šiltam orui tikrai galima pasigerti, o tuomet kyla ir kitos bėdos: konfliktai, muštynės“, – pastebėjo vaikinas pabrėžęs, kad dažnai tenka vykti ir į iškvietimus dėl triukšmo viešoje vietoje, konfliktų butuose, narkotikų vartojimo.
„Kadangi pats nesu vilnietis, narkotikai man buvo didelis smūgis. Sostinėje jie labai paplitę“, – atviravo V. Vaitkevičius.
Vartojusius alkoholio ar narkotikų atskiria kone iš žvilgsnio
Dabar jis pasakojo jau išsiugdęs nuojautą ir kone tik stebėdamas žmogų gali pasakyti, kad galbūt jis yra neblaivus ar vartojo narkotikų.
„Kai dirbi šį darbą, žinai, kokiose vietose gali vartoti ir kokie asmenys. Tie, kurie vartoja narkotikus, paprastai panašūs pagal savo aprangos stilių, elgesį, reakciją, kai yra užkalbinami policijos pareigūnų“, – dalį požymių atskleidė V. Vaitkevičius.
Tačiau šiuo sugebėjimu piktnaudžiauti jis tikrai nėra linkęs. Tai įrodo ir pastarojo savaitgalio įvykis, kai išvydęs galimai neblaivų vyrą, lipantį į automobilį, V. Vaitkevičius ne pats puolė jį stabdyti, bet išsikvietė kolegas.
„Paskui buvo komentarų, klausimų, kodėl tiesiog neatėmiau iš jo raktelių. Tačiau turiu vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad tas vairuotojas elgėsi ir kalbėjo visiškai adekvačiai. Taip, jei matyčiau, kad asmuo visiškai girtas, žinoma, nebūčiau leidęs jam vairuoti, tačiau tik įtariau, o ne buvau įsitikinęs, kad jis yra neblaivus. Negaliu taip prieiti prie žmogaus ir, paprastai pasakius, prisikabinti. Todėl pakviečiau kolegas, kurie patikrino jo girtumą alkotesteriu.
Žmonės, kurie nežino, kaip viskas buvo, kaip viskas turi vykti, dažniausiai reiškia savo nuomonę ir komentuoja. Tokiems visada sakau: tapkite policijos rėmėjais ir pabandykite dirbti tokį darbą. Tikrai mielai priimsiu į ekipažą, dirbsime kartu, pamatysite, kaip viskas atrodo iš vidaus ir su kokiomis situacijomis tenka susidurti“, – ragino jis.
Įvardijo didžiausią R. Jokubauskaitės klaidą
Komentarų lavinos vaikinas sulaukė ir po to, kai buvo paviešinta televizijos laida, kurioje jis su kolega sustabdė neblaivią automobilį vairavusią „Sveikinimo koncerto“ vedėją Reginą Jokubauskaitę.
„Jei žmogus supranta, kad padarė klaidą, už tai visiškai atsako negrimzdamas dar giliau, tai sveikintinas dalykas. Tačiau R. Jokubauskaitė kitą dieną viešai parašė, kad esą nevairavo, tik nuėjo iki automobilio pasiimti kažkokius daiktus. Tai jau rodo, kad ji nori išlipti sausa iš balos šmeiždama policininkus, kaltindama, kad mes esą kažkoks blogis. Juk galėjo atsiprašyti visuomenės, pripažinti, kad padarė klaidą, viskas būtų tvarkoje. Tikrai nemanau, kad būtų kilęs koks ažiotažas, pykčiai, tačiau ji šio kelio nesirinko“, – prisimindamas šį atvejį pasakojo vaikinas.
Už tai, kad vairavo neblaivi, R. Jokubauskaitė į valstybės biudžetą privalės sumokėti 600 Eur baudą bei dvejiems metams neteko teisės vairuoti transporto priemones. Paklaustas, ką mano apie tokią bausmę, V. Vatkevičius tikino, kad ji – tikrai adekvati.
„Teismas visuomet atsižvelgia į patį žmogų, jo asmenybę, buvusius pažeidimus. Paskirtos sankcijos normalios, bauda taip pat“, – savo nuomone dalijosi jis.
Aistrų kurstyti nebenorėjo
Po šio atvejo jis ir savo feisbuke pasidalino įrašu apie tai, tačiau šiuo metu matomas viešai jis nėra. Paklausus, kodėl taip pasielgė, V. Vaitkevičius tikino nebenorėjęs kurstyti aistrų.
„Mūsų visuomenę labai sunku perprasti. Vieni norėjo, kad mes tiesiog surašytume protokolą dėl to, kad ji buvo neblaivi, esą nereikėjo kaltinti dėl kyšio siūlymo, nors ji tikrai daug kartų dėl to buvo įspėta, kiti sako, kad iš viso jos bausti nereikėjo. Žmonės patys nežino, ko nori. Jei, pavyzdžiui, ji būtų padariusi avariją, vėl sakytų, kur buvo pareigūnai ir kodėl jos nesustabdė? Feisbuke išsakiau savo nuomonę, tačiau nenorėjau, kad ja būtų spekuliuojama, todėl vėliau paslėpiau nuo metraščio“, – aiškino vaikinas.
Jo anketa feisbuke neretai siejama ne su jo asmenybe, bet su darbu, tačiau V. Vaitkevičius aiškino turintis savo nuomonę bei norintis ja pasidalinti nepaisant to, kad ir darbas jam labai svarbus.
Apie darbą galvoja ir po darbo valandų
V. Vaitkevičius neslėpė, kad apie jį dažnai galvoja ir jau po darbo valandų.
„Dažnai manęs klausia, ar esu tas pareigūnas, kuris po darbo valandų dar dirba, ar uždaro duris ir viskas. Visuomet sakau, kad, matyt, tai mano genuose. Kaip dirbti, aš išmokau policijoje, bet aš ir po darbo pareigūnas. Net laisvadieniais, kai važiuoju automobiliu, matau, kad vienas kalba telefonu, kitas – be diržo... Po darbo taip pat dažnai analizuoju, ką galbūt padariau ne taip, ko galėčiau pasimokyti, labai mėgstu žiūrėti ir televizijos šou „Cops“, mokytis iš jo, kaip bendrauti su žmonėmis. Gal tai šiek tiek trukdo, bet aš tiesiog toks esu“, – pripažino vaikinas.
Vis dėlto šiuo metu jis tikino besistengiantis keisti savo gyvenimo būdą – po darbo valandų bando nuo darbo atsiriboti, dažniau susitikti su draugais, pasportuoti, nes mato, kad tai pradeda kenkti jo asmeniniams santykiams.
Turi ne merginą, bet simpatiją
Paklaustas, ar turi omenyje santykius su merginomis, V. Vaitkevičius tik šyptelėjo. Neslėpė kasdien sulaukiantis daugybės žinučių iš juo besižavinčių.
„Buvo laikas, kai atsakiau kelioms merginos, pradėjome bendrauti, tačiau didžiajai daliai tikrai neatrašiau, nes žinučių srautas – labai didelis. Man to nereikia. Mergina norėčiau susirasti ne dėl nuveiktų darbų, patikti jai norėčiau kaip asmuo, o ne kaip pareigūnas“, – pasakojo jis.
Tiesa, vaikinas neslėpė, kad šiuo metu į susižavėjusių merginų žinutes praktiškai visai nebeatsako – jau kuris laikas turi simpatiją. Kurioziška, bet juos taip pat suvedė darbas.
„Išsikalbėję sužinojome, kad ji pastebėjo mane būtent darbo metu, tačiau ilgą laiką nežinojo, kas aš toks. Tik pamačiusi kažkokį straipsnį atpažino ir pakvietė draugauti feisbuke. Internetu pabendravome tik šiek tiek, bet vėliau vėl susitikome darbo metu, atpažinau ją ir pradėjome kalbėtis, užsimezgė simpatija“, – atviravo vaikinas.
Su piliečiais kontaktą mezga patys
Paklaustas, ar lietuviai noriai bendrauja su policijos pareigūnais, vaikinas neslėpė, kad situacija šioje srityje keičiasi į gerąją pusę. Žmonės nebebijo patys prieiti prie pareigūnų. Užmegzti glaudesnį ryšį su piliečiais stengiasi ir jie.
„Patruliuodami mes nebijome užkalbinti gyvenančių minėtuose rajonuose, paklausti, galbūt jie pastebėjo kokius įstatymų pažeidimus, gal kuo skundžiasi, yra nepatenkinti. Piliečių nuomonė, žinios ir pastebėjimai mums tikrai svarbūs“, – pasakojo jis.
Pasak V. Vaitkevičiaus, jaunesnio amžiaus asmenys ar tie, kurie iki šiol nėra turėję problemų su policija, su pareigūnais net ir patikrinimo metu bendrauja mandagiai ir konfliktų nekelia.
Turi savų drausminimo priemonių
„Tačiau žinoma, būna, kad sustabdai, ir ima reikšti pretenzijas nežinodami, ką policijos pareigūnai turi teisę daryti. Jie prisižiūri kažkokių filmų, prisiklauso paskalų, tačiau nežino, kad esant pagrindui, policijos pareigūnai turi labai daug įgaliojimų. Stengiamės kiekvieną situaciją kontroliuoti, nors būna, kad esame provokuojami, kone verčiami pažeisti taktinius veiksmus, susierzinti. Laimei, viskas dabar vieša, visur filmuojama, daromi garso įrašai.
Tokiam, kuris aiškino nieko blogo nepadaręs, tačiau reiškia pretenzijas, kam mes jį tikriname, visuomet sakau, kad dėl to jis turi tik džiaugtis. Dažnai girdime priekaištų, kad policijos pareigūnai nieko nedaro, tai štai, darome, tikriname. Jei tu nieko blogo nepadarei, tačiau tave sustabdė pareigūnai, turėtum džiaugtis, kad jie dirba savo darbą. Kai tai paaiškini nepatenkintajam, paprastai jis nurimsta ir atsisveikindamas dažniausiai sutinka: „Taip, pareigūne, gal ir buvote teisus“, – pabrėžė jis.
Nors V. Vaitkevičius tikina nesantis naivus ir suprantantis, kad nėra žmonių, kurie nepadaro net smulkiausių pažeidimų, pabrėžė, kad labai svarbu pripažinti klydus ir dėl savo klaidų nekaltinti kitų.
„Tenka išgirsti pažeidėjų, sakančių: „Jūs man dabar sugadinsit gyvenimą“. Tačiau ką tai reiškia? Visų pirma, pavyzdžiui, mes su juo negėrėme, antra, jam kaip tik padėjome, nes galbūt apsaugojome nuo didesnių nelaimių“, – susimąstyti apie tai ragino jis.
Papasakojo, kaip atrodo darbo diena
Paprašytas papasakoti, kaip atrodo jo darbo diena, V. Vaitkevičius atskleidė, kad dažniausiai ji trunka 12 valandų – nuo 8 valandos ryto iki 20 val. vakaro arba nuo tos pačios valandos vakaro iki ryto.
„Maždaug prieš valandą jau būname darbe, pasiruošiame spec. priemones, automobilius, išklausome instruktažo, kas naujo, kas vyko iki mūsų pamainos, gal kas svarbaus iš anksto suplanuoto vyks jos metu. 8 arba 20 val. jau sėdame į automobilį ir vykstame patruliuoti. Turime dvi pietų pertraukas, kurios trunka po pusę valandos. Jų metu galime pavalgyti, išgerti kavos.
Per tas 12 valandų tikrai yra, ką veikti. Krūvis pakankamai didelis, iškvietimų kaskart būna keliolika, kartais ir daugiau nei dvidešimt, tačiau čia neskaičiuoju tų atvejų, kuriuos pamatome patys“, – kalbėdamas apie savo darbo specifiką pabrėžė jis.
Su policija sieja ir ateitį
Vaikinas neslėpė – su policijos sistema norėtų sieti ir savo ateitį, tačiau dar svarsto, kurią kryptį pasirinkti.
„Šiuo metu sistemoje vyksta daug reformų, jei visos jos pasiteisins, labai sveikintina: ateis ir naujų žmonių, ir ilgiau dirbantys liks. Kaip ir kiekviename darbe, kuo geriau, tuo geriau dirbti nori ir tu. Žinoma, jei situacija blogės, tikrai nesinorės likti dirbti toliau. Tačiau tuo abejočiau: dirbu jau trejus metus ir matau pokyčius“, – aiškino jis.
Dirbti prasitarė V. Vaitkevičius šiuo metu svajojantis kriminalinės policijos biure: domina žvalgybos veiksmai, slaptos operacijos.
„Ne mitas, kad kas 5 metus reikia keisti darbo pobūdį. Kai toje pačioje pozicijoje dirbi tiek laiko, jau tampi kone profesionalu, atlikti tas pačias užduotis tau tampa nebeįdomu. Policijos struktūra – labai didelė, funkcijų daug, norisi viską išbandyti“, – šyptelėjo jis.